„Aš negaliu...“, „čia ne man...“, „kitiems gerai, nes jie protingi, turtingi, apsukrūs, o aš...“ – taip ir panašiai virkauja „auka“. Jie nuolat nelaimingi. Jie nuolat bado pirštu į kitus pykdami ar jausdami pagiežą, kad kitiems sekasi. Tačiau... nepajudina nė piršto, kad gyvenimas pagerėtų.
Kodėl kai kurie asmenys jaučiasi bejėgiai, kai tokiai savijautai objektyvių priežasčių nėra nė kvapo? Kodėl jie nuolat kažko negali, nesugeba, jiems kažkas vis trukdo? Kur ir kaip išmokstama jaustis „auka“?
Ved. - Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Kaltė – gyvenimą graužiantis kirminas. Jis ryja savigarbą, drąsą, iniciatyvą. Kaltė – manipuliatorių priemonė: priversk kitą pasijusti kaltu ir jau gali jį valdyti. Kaltę išgyvenantį žmogų galima stumdyti, versti daryti, ko jis nenori, juo naudotis, nes jis bijo. Bijo būti savimi, bijo reikšti savo nuomonę ar jausmus (nebent slapta, kai niekas jo nemato ir nepažįsta kaip internete). Po kalte veisiasi pyktis, kurio bijota ir bijomasi parodyti, kuriuo nepasinaudota save apginti.
Kaip gimsta kaltė? Kur mokomasi sumenkinti, išduoti save ir savo gyvenimą? Ar įmanoma nubraukti kaltę ir tvirtai užimti savo vietą po saule?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Pokalbis apie tai, kai vyras vis nesupbręsta.

Jis geidžia jos, kurią stipriai ir aistringai myli, tačiau bijo, jog ši meilė sugriaus jo asmenybę.
Mylėti jam reiškia pavojų netekti savęs, savo tapatybės, atsidurti moters valdžioje ir būti jos sunaikintam. Todėl veda kitą, kuriai jaučia draugiškumą. Ji – jam saugus, patogus užutėkis. Žmona rūpinasi jo poreikiais, paremia, paguodžia, kai jis tyliai kenčia negalėdamas atsiduoti mylimajai. Jis laikosi įsikibęs žmonos, nors jos nemyli ir negeidžia. Žmona jį erzina, todėl dažnai ant jos lieja savo sukauptą tulžį. Svajoja apie aistringą gyvenimą su mylima moterimi, bet svajos ir lieka svajomis.
Kaip atsitinka, jog meilė suskaldo vyro gyvenimą? Kodėl jis nusigręžia nuo meilės ir nueina paskui nemylimą, kurią ilgus metus žemina, kankina, neprisileidžia artyn?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Keičiame savo išvaizdą, darbus, sutuoktinius, draugus. Ieškome geresnių kraštų už savo tėvynę. Mat vengdami pokyčių rizikuojame būti išvadinti konservatyviais, atsilikusiais, nusenusiais. Betgi viskas po šia saule turi ribas. Ar esame pajėgūs jas priimti? Ar galime susitaikyti, kad nebūsime amžinai jauni, sveiki ir liekni? Kad atsiras už mus labiau išmanančių ir produktyvesnių? Kad greičiausiai neuždirbsime milijonų? Kad mūsų pėdsakas šiame pasaulyje tebus smilties dydžio, tačiau iš tų smilčių išauga milžiniški kalnai? Ved. - Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Kas mums nutiko, kad iš kasdienio bendravimo dingo „laba diena“ ir beliko „laba“, pranyko „ačiū“, „viso gero“, „linkime greičiau pasveikti“?
Nejaugi tarpusavio ryšius taip nuskurdino internetas, jog elgiamės lyg socialiai apleisti vaikai, užaugę kur nors džiunglėse su gyvūnais? Juk rašant agresyvius komentarus internete, nereikia nei pasisveikinti, nei padėkoti, nei ko nors gražaus palinkėti.
Nesvarbu, kokio amžiaus esame, mandagumo vis labiau trūksta. Kodėl? Gal tai virto atgyvena, nes nebeatlieka savo paskirties? O gal ką gali mandagus elgesys mes net nežinome?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Į psichologų kabinetus plūstelėjo banga žmonių, pabuvojusių įvairiausio plauko klubuose, kur gerokai padirbėta su jų galvelėmis: mokyti motyvuoti kitus, medituoti, tapti sąmoningais ir dvasingais. Susidomėjome, kaip manipuliuotojams pavyksta apkvailinti protingus žmones. „Leidau išprievartauti savo galvą ir dar pats už tai susimokėjau," - guodžiasi iš šarlatano suorganizuoto klubo pasitraukęs jaunas vyras. „Iš religinės sektos vos vos pavyko ištrūkti. Padėjo artimieji ir draugai," – liūdnai pasakoja jauna mergina.
Kaip protingi, veiklūs, aktyvūs žmonės atsiduria visokio plauko klastūnų, diletantų, manipuliatorių pinklėse? Kodėl manome, kad telefoninių sukčių apgaulingos schemos skirtos kitiems, mažiau galvotiems ir... įkliūname?
Kaip neleisti savęs kvailinti siūlantiems stebuklingas dietas, greitą pasveikimą ar nušvitimą?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Jis atrodė toks rūpestingas, sakė, kad myli mane, vežė į keliones, supažindino su savo draugais. O nepraėjus nė mėnesiui nuo pažinties pradžios tapo abejingas, sunkiai pavykdavo atkreipti jo dėmesį, nustojo kalbėtis, mylėtis, niekur nebeišeidavome kartu", – pasakoja romantiniais santykiais nusivylusi jauna moteris.
„Su partneriu pradėjome verslą, turėdami daugybę bendrų idėjų, planų, o jau po pusmečio, veiklai įsibėgėjus, vis karščiau susiimdavome dėl pelno dalybų, dėl to, kas kiek dirbo, kiek klientų surado. Man atrodo, kad mano partneris vis labiau tingi, bando perimti mano klientus," – guodžiasi jaunasis verslininkas.
Kokia juoda katė perbėga tarp sėkmingai prasidėjusių santykių ir jie virsta griuvėsių krūva? Gal nesėkmės kodas slypi naiviame požiūryje į žmones, santykius, veiklą? Gal pernelyg greitai leidžiamės sužavimi skambių žodžių ir pažadų, nerasdami savyje kantrybės palaukti ir stebėti elgesį? Kodėl pamiršome išmintį – patikrinti, ar žodžiai atitinka elgesį?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Nelojalumas savo organizacijai, neištikimybė romantiniuose ar santuokiniuose santykiuose, tėvynės išdavystė, draugo ar draugės paslapčių išviešinimas – tai išdavystės pavyzdžiai. Tik beveik visada šiuos poelgius lydi paaiškinimai, pasiteisinimai, neretai apeliuojant į tai, jog „aplinka kalta“.
Pasitaiko, kad išdavusieji piktinasi, kad nukentėjusioji pusė pyksta ir jiems neatleidžia.
Ar išduodantys nesuvokia ar nežino, kad tokiu poelgiu negrįžtamai nužudo pasitikėjimą ir sužlugdo santykius? Išdavystės neįmanoma pamiršti. Kaip gyventi šalia tokio asmens?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

„Aš labai bijau pokyčių...“ „Kai pagalvoju, kad reikės kažką keisti (palikti smurtaujantį vyrą, išeiti iš netenkinančio darbo, baigti nepelningą verslą), net prakaitas išpila.“
Pokyčių baimė nesvetima nė vienam iš mūsų, tačiau kai kuriuos ji veikia paralyžiuojančiai. Žmogus net išbalęs, dantis sukandęs tempia jungą, kurio seniai galėjo nusikratyti, bet vis pagalvoja, kad gal ateity bus dar blogiau, ką žmonės pagalvos, kad jis nepajėgs ir pan.
Kas gimdo baimę palikti pažįstamą pelkę ir išplaukti į plačiuosius vandenis?
Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.