Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Netikime viruso egzistavimu, bet tikime panacėja nuo visų ligų. Leidžiamės apmulkinami prekeivių ar amžinos jaunystės idėjos skleidėjų. Universitetų diplomai nesaugo nuo naivaus tikėjimo zodiako ženklais ar sąmokslo teorijomis.
Kodėl tikime nebūtais dalykais, bet dažnai ignoruojame tiesą? Panagrinėkime keistą įtaigumo fenomeną! Ir kaip išvengti lengvatikystės spąstų?

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kadaise mūsų protėviai siekė išgyventi visais įmanomais būdais. Dabar kaip maras plečiasi lėtinių savižudybių įvairovė. Žmonija keistais, dažnai nesąmoningais būdais smerkia save miriop.
Ar nuolatinis darbas gali tapti lėtinės savižudybės forma? Kokį santykį kuriame su savo darbu? Ar neišstumiame savęs kaip asmens į gyvenimo paraščius tapdami tik funkcija ar įrankiu? Kodėl didžiuodamiesi vadiname save darboholikais, bet nedrįstame pripažinti, jog esame taip pat priklausomi, kaip ir alkoholikai?
Kaip prasmingai dirbti neprarandant savęs, santykių ir gyvenimo?

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Dažnai žmonės pasakoja, kad darbas jiems neteikia malonumo, atsibodo, neįdomu. Pakeitus darbą situacija kartojasi. Tokie žmonės nekalba apie idėjas ir idealus. Bet juk vaikystėje daugelis turėjo aiškių svajonių. Tad kodėl svajonės dingsta ir lieka tik pinigų siekimas?
Dar vienas į akis krentantis dalykas – paauglių noras tik pramogauti, o jų realius materialius įgeidžius turi pildyti tėvai. Kodėl paauglių tokios vertybės?
Laidoje ieškoma atsakymo, kaip atrasti gilesnius žmogiškus klodus, kaip nepamiršti vertybių ir bendrauti su bendraminčiais, panašių vertybių ir siekių žmonėmis.
Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Marias laiko praleidžiame blaškydamiesi po internetą: facebook’e, instagram’e, įvairiausiuose portaluose ir tinklapiuose. Džiūgaujame, kad galime semtis išminties ir informacijos nemokamai, nepagalvodami, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose, ir kad socialiniai tinklai, kaip koks voras, naudojasi mumis, apsupdami informaciniais burbulais, gundydami reclama, piršdami požiūrį ir net melagienas.
Kaip išsaugoti sveiką protą socialiniuose tinkluose? Kaip netapti nuo jų priklausomais?
Laidos svečias – teisininkas Justinas Leita.

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Pašnekesiai apie tave ir kitus. Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Moteris-mergaitė įtikėjusi, jog negali išgyventi nuožmiame pasaulyje be stipraus, ryžtingo, apsaugančio ją nuo negandų vyro. Moteris, kuri ieško tėčio, globėjo ir nesvarbu kiek jai metų.
Kodėl emancipacijos laikais moterys vis ieško vyro užuovėjos? Kaip nutinka, kad kai kurios moterys taip ir neužauga? O gal naudinga laikytis pasenusių stereotipų? Kokie vyrai mielai „įsidukrina“ savo partneres?

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

„Oi, esu per storas ar stora“, „mano pilvas atsikišęs“, „vyrams patinka tik ilgakojės, o mano kojos per trumpos”, – taip ir visaip kitaip kritikuojame savo kūną. Nuo mūsų neatsilieka sveikos gyvensenos ar sveikatos specialistai. Gydytojai su priekaištu veiduose įsakmiai liepia „numesti 5 kilogramus”, „mažiau valgyti”, „pabadauti” ir pan.
Kodėl mums neįtinka mūsų kūnas, anot airių kunigo, filosofo ir poeto John’o O’Donohue, vieninteliai sielos namai?
Kodėl beviltiškai stengiamės kontroliuoti ir keisti tai, kas nuo mūsų neretai nepriklauso?
O gal nemylimas kūnas tėra tik nelaimingo gyvenimo ženklas?

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Kai emocijos užvaldo, prarandame tikrovės jausmą. Viskas tampa balta arba juoda, gera arba bloga. Alpstame iš meilės arba juodai nekenčiame, kas nors mums ypatingai patinka arba negalime ko nors ištverti nė sekundės. Tad nuolat didžiuliu greičiu važinėjame amerikietiškais kalneliais, kurie sekina. Sekina emocijų užvaldytąjį, jėgas atima šalia jo esantiems.
Kodėl nėra sveika atsiduoti emocijoms? Kaip jas valdyti, neprarandant jų teikiamų spalvų?

Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė