Prireikė dviejų mėnesių totalinio chaoso, bet XX vyriausybė pagaliau suformuota. Ir ironizuojant - man su Šarūnu Černiausku turbūt reikėtų pasakyti “atsiprašome”.

Dar be tragikomiškos kultūros ministro figūros jau buvo aišku, kad atsisakiusi kelių stiprių ministrų ir turinti premjerę, kuri jau rodo, jog nėra ir vargu ar bus savarankiška figūra, Vyriausybė bus gerokai silpnesnė nei ankstesnė. Kelios pozicijos verčia kraipyti galvą, bet, aišku, vyšnią ant torto uždėjo kultūros ministro Adomavičiaus paskyrimas.

Gal tik ne vyšnią, o supuvusį raviolį su salmonelėmis ir uždėjo ne kas kitas, o Remigijus Žemaitaitis, kuris yra absoliutus šitų arklių mainų melodramos laimėtojas.

Nekeisdamas savo retorikos, kuri taip patinka jo rinkėjui, jis sugebėjo įvaryti socdemus ir prezidentą į tokį kampą, kad bandančiam išskleisti povo plunksnas valstybės vadovui riktelėjus, kad su teroristais jis nesidera (ir daug kam, man taip pat patikėjus) jau po kelių dienų teko suvalgyti savo žodžius kaip tą jau tautosaka tampantį Drukteinio kaklaraištį.

Aišku, galima sakyti, prezidentas nepakeitė pozicijos - jis su teroristais nesiderėjo. Jis tiesiog padarė viską, ką teroristai jam liepė.

Ir reikalavimas buvo toks aiškus, kad nei kultūros ministro biografijos detalės, nei koldūnai su salmonelėmis ar magiškąjį realizmą primenantis jo prisistatymas Prezidentūroje, jokie kultūrininkų protestai negalėjo to pakeisti.

O teroristų nurodymas, pateiktas praėjusią savaitę prezidentui ir socdemams, turėjo būti maksimaliai paprastas - gerai, mes atiduodame Energetikos ministeriją ir Vaičiūną, turėkitės, mes paimame Kultūros ministeriją, bet tada jūs neturite jokio balso, negalite net pyptelti dėl to, ką mes parinksime ministru.

Mes teikiam - Ruginienė be ginčų teikia prezidentui - prezidentas be ginčų pasirašo dekretą. Ar aišku? - paklausė teroristai.

Aišku,- atsakė pagrindiniai rinkimų laimėtojai ir aukščiausias valstybės vadovas,- padarysim viską, ką liepsit, tik nežudykit įkaitų.

Tam tikrą racionalę jų veiksmuose galima įžvelgti - Skardžiaus šešėlis virš energetikos buvo toks bauginantis, kad reikėjo gelbėti situaciją bet kokiais būdais. Tokiais, kokius padiktavo Žemaitaitis.

Literatūroje tai vadinama “moraliai neįmanomais pasirinkimais”, bet, kaip žinia, moralė yra ne šio pasaulio dimensija, kaip sakė vienas buvęs valstybės bankininkas, todėl buvo pasirinkta gelbėti energetiką aukojant kultūrą.

Tam tikrą racionalę ir čia galima įžvelgti - kultūros laukas Lietuvoje daugialypis ir atsiradus tokiam svetimkūniui kaip makaronų fabriko direktorius, galimos dvi išeitys:

* Kaip dažniausiai būna, kultūrininkai paburbės, eis dirbti toliau, susitaikys su situacija ir Nemuno aušra galės tvarkytis ministerijoje kaip nori.

* Tarp kultūros žmonių atsiras daugau aktyvistų su kietu stuburu nei būtų energetikoje, kurie nenurims, protestuos, piketuos, boikotuos ir galiausiai sugebės apginti šitą lauką.

Toks kaip ir win-win gaunasi. Arba prisitaikys, arba apsigins.

To turbūt labiausiai laukia ir pats Nausėda, jau spėjęs pasakyti, kad ministro kėdė neamžina ir jeigu jau kažkas bus labai ne taip, tai gali būti jam parodytos durys.

Tačiau Nausėda niekaip negali atsiplauti atsakomybės už šitą veiksmą. Ir čia vėl galimos dvi išeitys:

* Kultūrininkai paburbuliuoja, vienas kitas protestas ir viskas grįžta į savo vėžes. Nausėda atidarinėja Lietuvos kultūros sezonus, teikia premijas, sveikina Knygų mugės dalyvius, kalba apie kultūros reikšmę, visi klausosi ir lankstosi.

* Vėlgi kietojo stuburo ir nepasidavimo faktorius lemia, kad prezidentas nuolat ir nuolat gauna ragauti tų savo paties pervirtų ir neskanių makaronų. Iš jo rankų nebenorima priimti premijų, jis tampa nepageidaujamas įvairiuose kultūriniuose renginiuose arba ten, kur jis dalyvauja vyksta įvairūs socialiniai protestai ir performansai, kurie tokiam narcizui ir savimylai kaip mūsų prezidentas gali būti itin skausmingi.

Kol kas kultūros sektorius labai piktas - protesto mitinge buvo kalbama apie prezidento išdavystę, lemiamą mūšį, streikus ir boikotus. Rytoj asamblėjoje bus aptariami tolimesni veiksmai.

Pasirodęs prezidento patarėjas, kuris mėgino kalbėti visiškus blėnius apie prezidento ir kultūros žmonių vienybę buvo nušvilptas.

Bet jis dar spėjo pasakyti gerą frazę - “jog labai tiki, kad šitie šūkavimai padės nuleisti garą ir toliau žygiuoti į priekį”.

Štai ko jie tikisi. Kad kultūrininkai išsisakys, nusiramins ir jokių tęstinių akcijų didesnių nebus. Na, atsistatydino vienas architektas, pakeisim kitu.

Ir čia bus didžiausias išbandymas visiems kultūros gynėjams.

O pirmas testas jau visai šalia. Spalio 5 dieną prasideda Lietuvos kultūros sezonas Italijoje. Inauguraciniame koncerte, kuriame dalyvaus abiejų šalių prezidentai ir pagal visą logiką turėtų dalyvauti ir naujasis kultūros ministras, M.K.Čiurlionio provaikaitis ir mūsų muzikos žvaigždė Rokas Zubovas atliks Čiurlionio kūrinius kartu su Italijos styginių kvartetu.

Jeigu renginys bus sklandus, jeigu prezidentas šypsosis, spaus rankas ir kalbės apie kultūros svarbą tarptautiniuose santykiuose, jeigu niekas net necyptels apie tai, kas ką tik įvyko Lietuvoje, vadinasi, greičiausiai matysim pirmąjį variantą.

Ir tada Žemaitaitis su savo paklusniu įrankiu kultūros ministro kėdėje galės imtis reikalų, o jų tikrai yra:

* Visas kovos su dezinformacija planas galės keliauti į šiukšlių dėžę.

* Per įvairius rėmimo fondus atkeliaujantys regioninės žiniasklaidos pinigai galės būti perskirstomi teisingai rašysiančioms ir rodysiančioms priemonėms ypač artėjant 2027 metų savivaldos rinkimams. Ironiška, kad nuo pagyrų “Nemuno aušrai” regionuose labiausiai gali nukentėti tie patys socdemai.

* LGBTQ, lygių teisių, multikultūriškumo temos galės keliauti į šiukšlių dėžę. Su tuo susiję projektai bus masiškai cancelinami, nukerpamas finansavimas ir panašiai.

* Žemaitaitis jau sudėliojo savo viziją, kaip turėtų būti formuojamas požiūris į istoriją, vadindamas profesoriaus Bumblausko įžvalgas vėjais ir žavėdamasis kvaziistorine knyga apie Sarmatiją.

* Protestuojantys arba aktyvesni kultūros įstaigų vadovai galės būti pakeisti partijos ir ministro lojalistais.

Sakot, kad čia kažkokią distopiją piešiu. Minkštoji galia arba kultūros lauko užvaldymas yra vienas prioritetų savo demokratiją prarandančiose šalyse.

Ir čia nereikia imti pavyzdžiu rusijos, kur kultūra jau seniai tapo klusnia kruvino režimo tarnaite.

Vengrija valdo kultūrą ir žiniasklaidą per pinigus, valdžios kritikos beveik nelikę, kultūrinių įstaigų vadovais sustatyti Orbano valdžiai tinkantys žmonės. Lenkija faktiškai sunaikino nacionalinį transliuotoją, nepriklausomi kultūriniai festivaliai liko be finansavimo, vėlgi “skaldyk ir valdyk per pinigus”. Turkijoje lygiai taip pat sėkmingai kultūra valdoma per pinigus.

Ruginienė ramina - jei ministras dirbs blogai, bus pakeistas. Tai čia irgi du dalykai:

* Jeigu jis įgyvendins mano jau minėtus dalykus, vadinasi, dirbs gerai partijos akyse.

* Ir kas pasikeistų, jei Adomavičius būtų nuimtas? “Nemuno aušra” pastatytų kitą, gal dar beviltiškesnį ir dar ištikimiau vykdantį partijos nurodymus.

Tai klausimas išlieka esminis - ar užteks kultūros žmonėms drąsos, išminties, sveiko įžūlumo ir svarbiausia - kantrybės (nes procesas ne vienkartinis, o ilgas ir sekinantis) apsiginti patiems ir apginti kitus. Kol kas prognozės nykios, nes labai aštriai Adomavičiaus paskyrimą kritikuojanti menotyrininkė, Nacionalinės premijos laureatė Agnė Narušytė sako - “buvo svarstomi ir nebendradarbiavimo variantai. Nežinau, kiek ta nebendradarbiavimo politika bus įgyvendinta, nes vis dėlto tai priklauso nuo konkrečių žmonių, nuo vadovų ir visada reikia apsvarstyti, kokios bus pasekmės“.

Deja, taip. Ir kai bus apsvarstytos tokių boikotų ir protesto prieš šalies vadovą pasekmės, daug kam gali atsirasti labai daug kitų reikalų.

Tačiau noriu tikėti, kad bendromis pastangomis vis dėlto stuburas bus atrastas, šita gėda nebus pamiršta ir sušluota po kilimu, o prezidentas turės pajusti savo sprendimo pasekmes.

Andrius Tapinas is a reader-supported publication. To receive new posts and support my work, consider becoming a free or paid subscriber.

This is a public episode. If you'd like to discuss this with other subscribers or get access to bonus episodes, visit tapinas.substack.com/subscribe