Psichologė, Šaukštas Proto

Rekomenduoju Susan Jeffers knygą "Bijok, bet vistiek daryk" ir Sam Akbar knygą "Stressilient", svarstau apie kalorijų trūkumo ir kalorijų pertekliaus poveikius sveikatai ir psichikai, dlaijuosi tyrimais apie tai, kaip stiprinamas alkio signalas, kaip persivalgymas blogina emocijų kontrolę ir gebėjimą susikaupti, kad žmonės su viršsvoriu pasižymi ir aleksitimija, o maisto trūkumas - didina polinkį rizikuoti, taip pat kad vertingas maistas stiprina norą draugauti ir mažina vienišumo jausmą, ir kad noras persivalgyti galui būti tik nesėkmingai susiformavusi sveikų įpročių grandinė.  

Rekomenduoju Devon Price  knygą "Autizmas be kaukių", svarstau kokį poveikį turi valgymas prie ekrano, dalijuosi tyrimais apie tai, ar svarbu, ką valgant per ekraną žiūrim, kaip ekranas valgant veikia svorį, santykius, ir ką daryti, kad valgant ekranų būtų mažiau.

Skaitmeninio pasaulio dvasios šiandien man atsiuntė tekstą, kuris man atidaro pirmas devyniaragio elnio laukimo duris. Man tokiu metu labai norisi tylos ir prietemos, lyg būčiau barsukas. Man norisi būti kuo tyliau, kad galiausiai pastebėčiau tą virsmą, kai diena nebe trumpėja, o ilgėja. Žinau, kad dar per anksti, bet man atrodo, kad labai tykiai laukia ir jau visai sumigusios gėlės ("reiks paguldyti ant žemės, tegul bus maisto bakterijoms…"). Nežinau, kas bus, kai pastebėsiu - gal smalsu.

Vakar sąmoningai pasidaviau. Be dramos, be nevilties, be graužaties. Tiesiog baigėsi ir laikas, ir jėgos. Nieko nenutiko. Pavalgiau, pažiūrėjau filmą ir nuėjau miegoti. Pagalvojau, kad taip gal galėjo baigtis tiek daug mano maratonų. Kurių autorė taip dažnai buvau aš pati. Ne, nesiruošiu savęs labai už tai graužti - juolab, kad "praeitis nesioptimizuoja". Man taip sekasi, man taip patinka - bus ir toliau maratonų. Taip, žinau, kad pavargstu - bet žinau ir kaip ilsėtis.

Rekomenduoju serialą "In Treatment", knygą "Nesmurtinis bendravimas", nagrinėju, kaip organizmą ir nuotaikas veikia riebus ir saldus maistas - kai jį valgo mamos, kaip tai veikia vaikus, kaip riebalai veikia atmintį, ar cukrus tikrai gali pagerinti nuotaiką, kur gauti sveikų riebalų, kaip veikia nuotaikos ir maisto abipusis ryšys ir kaip tiksliai cukrus sukelia blogą nuotaiką.

Paskutiniai pragiedruliai dingsta už nugaros, ir įvažiuojame į Didžiąją Dulksną. Jausmas, lyg važiuotume per pūkus, arba per debesį, arba per kambarį, prikabintą pilko tiulio sijonų. Visi linksim, kad metas tinkamas kakavai, bulkutėms (ne bandelėms) ir ilgiems filmams, bet mes kažkodėl važiuojame konkrečiai nuo jų tolyn.

Rekomenduoju knygą "Nerimo karta", toliau tyrinėju valgymo greitį ir kąsnių dydį - kaip juos veikia kognityviniai veiksniai, aplinka ir kiti žmonės, maisto paruošimo būdai, valgymo vieta, įrankiai ar muzika.

Rekomenduoju Thich Nhat Hanh knygą "No Mud, No Lotus", svarstau apie valgymo greitį ir kąsnių dydį, dalijuosi ištraukomis iš vieno didžiulio metatyrimo apie tai, kaip valgymą veikia individualūs veiksniai, valgymo įpročiai, demografija ir fiziologija.