Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.

Lietuvoje jau tapo įprasta reikalauti nuostolių atlyginimo iš naudotų automobilių pardavėjų, pardavusių au-tomobilį su paslėptais trūkumais. Tačiau naudotos žemės ūkio technikos pardavėjai pretenzijų iš ūkininkų sulaukia gan retai, nors tokios įrangos rinkoje irgi pasitaiko visokios. Kokie teisiniai ir praktiniai veiksniai lemia šį skirtumą, ar gali atgauti ir išlaidas, susijusias su nekokybiška žemės ūkio technika? Paaiškina advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatas Mantas Baigys.

Asmens duomenų saugumo pažeidimai (ADSP) – tai vienas iš didžiausių iššūkių šiuolaikiniam verslui. Atsitikus tokiam incidentui, kyla rimtų teisinių, finansinių ir reputacijos rizikų. Dažnai įmonės vadovą, sužinojus apie duomenų nutekėjimą ar kitą pažeidimą, ištinka panika, nes daugelis yra girdėję apie su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) susijusias baudas. Kaip įmonės galėtų pasiruošti tokioms situacijoms, kaip reikėtų reaguoti, kad išvengtumėte baudų ir nuostolių, kokia tokių baudų taikymo praktika? Pataria advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė, advokatė Asta Macijauskienė.

Lietuvoje daugėja ginčų dėl nepratęstų ar panaikintų leidimų laikinai gyventi, taip pat Migracijos departamento sprendimų uždrausti atvykti į Lietuvą. Tai kelia nerimą verslui ir darbdaviams, kadangi šie sprendimai susiję su ne tik žemos ar vidurinės grandies darbuotojais, bet ir verslui strategiškai svarbiais asmenimis – vadovais, akcininkais ar projektų vadovais. Verslui tokios grandies darbuotojų netektis reiškia ne pavienius personalo kaštus, o realią veiklos tęstinumo riziką. Todėl tampa itin svarbu įvertinti, ar įdarbinami ar jau dirbantys darbuotojai nepatenka į valstybinę migracijos politikos rizikos zoną. Kas žinotina apie nepratęstus ar panaikintus darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, ar Jūsų darbuotojas gali kelti riziką nacionaliniam saugumui? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Dmitrij Mačiugin.

Ved. Artūras Matusas

Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.

Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Darbo sutarties nutraukimo priežasčių gali būti daug ir įvairių – blogi darbo rezultatai, etatų mažinimas, darbo drausmės pažeidimai, ar atvejai, kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline. Tačiau ar galima atleisti iš darbo už nuomonės išreiškimą? Apie tai svarstome su advokatų tarybos Darbo teisės komiteto nare, advokate Rūta Žukaite Passos.

Viršvalandžiai – viena dažniausių ir kartais konfliktus keliančių darbo organizavimo sričių, tampanti ypač aktuali didesnio užimtumo laikotarpiais ar susidūrus su nenumatytais darbais. Tačiau papildomos darbo valandos nėra vien darbdavio sprendimas – jų taikymas griežtai reglamentuojamas teisės aktų. Apie viršvalandžius, kada jie galimi ir ką svarbu žinoti ir darbuotojams, ir darbdaviams pokalbyje su Valstybinės darbo inspekcijos kancleriu Šarūnu Orlavičiumi.

Apie penktadalį Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė siūlymų investuoti į abejotinus, valstybės institucijų neprižiūrimus finansinius produktus. Dar beveik dešimtadalis pripažino gavę investicinių pasiūlymų, tačiau nebuvę tikri, ar jie yra teisėti. Investiciniai pasiūlymai, kurie gali būti ir nelegalūs, ir tiesiog itin rizikingi, pasiekia pačius įvairiausius žmones. Kaip pastebėti pavojingus ženklus ir ką daryti, jei susivoki tik jau pervedęs pinigus neaiškiems subjektams? Apie tai kalbamės su COBALT partnere, advokate Akvile Bosaite.

Ved. Artūras Matusas

Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?
Kaip elgtis ir kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime, kai sužinome, kad preliminari sutartis atšaukta? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.

Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.

Vasario pradžioje pranešta, kad už narkotikus nuteisto kauniečio kasacinį skundą ėmėsi nagrinėti 14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų. – Kodėl bylos ėmėsi net keliolika teisėjų? Ar dažni atvejai, kai rengiamos tokios teismo sesijos? Pokalbis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininke Gabriele Juodkaite-Granskiene.

Taikos sutartys – kokius teisinius ginčus jomis galima spręsti, tarp ko ir dėl ko jos sudaromos, kokie esminiai taikos sutarčių privalumai ir trūkumai? Komentuoja advokatas Osvaldas Raščiukevičius.

Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Kokių gynybos būdų imtis, kokias teises turime? Pataria advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ teisininkė Ieva Gruzdytė.

Ved. Artūras Matusas

Lietuvos automobilių rinka pastaruoju metu susidūrusi ne su vienu įtakos turėjusiu išbandymu – pandemijos padariniais, tiekimo grandinių problemomis, infliacija ar degalų kainų svyravimais. Tačiau 2026 m. pradžioje dėmesio centre atsidūrė ne logistika ar mokesčiai, o antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Viešoje erdvėje jau aktyviai svarstoma ar pinigų atsiėmimas iš pensijų fondų didins automobilių kainas. Dalis gyventojų, gavę kelis ar keliolika tūkstančių eurų, svarsto ne apie investavimą, o būtent apie automobilio atnaujinimą. Tai ypač aktualu naudotų automobilių rinkoje, kur sprendimai dažnai emociniai, o pirkimas – greitas. Ar ryšys tarp pensijų sistemos ir automobilių rinkos yra realus ir kaip tai gali paveikti mus visus? Pokalbis su bendrovės ,, Autopretenzija “ įkūrėju Ramūnu Mackevičiumi.

2025 m. tiek juridinių, tiek fizinių asmenų nemokumo procesų Lietuvoje buvo pradėta 12 proc. mažiau. – Ar galima džiaugtis tokiu mažėjimu, ką daugiau liudija pernykštė bankrotų statistika? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos TEGOS asocijuotoji partnerė, advokatė Žydrūnė Stuglytė.

Trumpalaikė būsto nuoma – populiarus sprendimas tiek tarp keliautojų, tiek tarp nekilnojamojo turto savininkų, ieškančių papildomų pajamų. Tarptautinės nuomos platformos leidžia greitai pritraukti svečių srautus, o geras atsiliepimas neretai užtikrina, kad užsakymų ir ateityje nepritrūks. Tačiau teisininkai pabrėžia, kad trumpalaikė nuoma – tai ne tik papildomos pajamos, bet ir aiškiai įstatymu reglamentuota veikla, kuri nuomotojui užkrauna nemažai pareigų. Būtent jų neįvertinimas dažniausiai tampa ginčų ar net teisinių problemų priežastimi. Kaip to išvengti, pataria Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė, advokato padėjėja Agnė Misiūnaitė.

Ved. Artūras Matusas

Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Kokie tie atvejai, kada net ir asmeninė sutuoktinio nuosavybė gali būti pripažinta bendra? Pataria advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė