Rugsėjį daugeliui tėvų rūpės ne tik jų atžalų pasiekimai mokykloje, bet ir tai, ką vaikai veiks po pamokų. Teisininkai pataria, kad renkantis vaikui tinkamiausias neformalaus ugdymo veiklas, nereikėtų pamiršti ir tam tikrų teisinių aspektų. Tarkime: prieš pradedant lankyti vieną ar kitą būrelį, pasirašoma sutartis. Kiek svarbus šis dokumentas, į ką derėtų atkreipti dėmesį, jį pasirašant su neformaliojo ugdymo įstaiga? Pataria Advokatų tarybos Darbo teisės komiteto narė, advokatė Rūta Žukaitė Passos.

Europos Komisija pateikė siūlymus keisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Teigiama, kad taip ketinama mažinti administracinę naštą. Tačiau verslo astovai ir teisininkai sako , kad pakeitimai tiks kosmetiniai, o problemų dėl to nesumažės.
Tad kokie sunkumai kyla verslui, įgyvendinant duomenų apsaugos reikalavimus, ar yra galimybė realiai apginti savo teises? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnerė, advokatė Asta Macijauskienė.

Viešojoje erdvėje nuolat kyla diskusijų dėl teismų sprendimų – ypač po nuosprendžių baudžiamosiose bylose. Dažnai svarstoma kodėl vienas asmuo už tam tikrą veiką gauna, tarkime, 12 metų, o kitas – vos 6, nors nusikaltimo pobūdis atrodo identiškas?
Kodėl nusikaltimas tas pats, o bausmė – skirtinga? Atsako advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ advokatas Egidijus Kieras.

Ved. Artūras Matusas

Jau 20 metų Lietuvoje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai sistema, užtikrinanti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo socialinės ar finansinės padėties, turėtų galimybę apginti savo teises. Suskaičiuota, kad kiekvienais metais, valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Kokie svarbiausi šios sistemos pokyčiai per du dešimtmečius įvyko, kas žinotina norintiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba? Pokalbyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.

Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjamos dešimtys bylų dėl savavališkų statybų. Daugybė žmonių apskritai neteisingai suvokia „savavališkos statybos“ terminą ir galvoja, kad tai yra nebent naujo namo statymas plyname lauke be dokumentų ir leidimų. Deja, teisiškai viskas yra kitaip, o neišmanymas nuo atsakomybės neatleidžia, tad su neteisėta statyba susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam savo būstą statančiam žmogui. Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir ar įmanoma jas legalizuoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.

Vasarai artėjant, daugelis moksleivių ieško galimybės įsidarbinti ir ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki darbo pas ūkininkus. Teisininkai primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų. Apie juos – advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.

Ved. Artūras Matusas

Šeimos ryšiai – ne tik meilė ir rūpinimasis vienas kitu, bet, deja, kartais ir teisiniai ginčai dėl vaikų ar tėvų išlaikymo ir bendravimo su jais. Teisės aktai sako, kad abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą auklėti savo vaikus bei išlaikyti juos, kol taps pilnamečiais. O kaip su suaugusiais vaikais – ar jie turi pareigą išlaikyti savo tėvus? Apie vaikų ir tėvų išlaikymą bei bendravimą su jais – pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Raimonda Donielaite-Paškeviče.

Mažoji bendrija ar uždaroji akcinė bendrovė: kuo skiriasi šios verslo formos ir kuri tinkamesnė? Esminiai skirtumai, privalumai ir dažniausios klaidos renkantis. Verslo pradžios teisiniai pagrindai – ką turėtų žinoti būsimas verslininkas? Komentuoja advokatų kontoros AKUMEN bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.

Nors ES Lyčių lygybės indekse Lietuva užima pakankamai aukštą 15 vietą, tačiau 63% moterų ir 56% vyrų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Kodėl darbuotojų patirtis neatitinka statistinių rodiklių? Kuo tai gali grėsti verslui? Kaip įmonės rizikuoja susidurti su teisinėmis pasekmėmis? Ar diskriminacija darbe – išskirtinis Lietuvos paradoksas? Advokatų kontoros „Glimstedt” darbo teisės ekspertė Brigida Bacienė dalijasi esminiais patarimais darbdaviams ir darbuotojams.

Ved. Artūras Matusas.

Nuomojate arba norite išnuomoti privačią žemės ūkio paskirties žemę? Tad, ko gero, susiduriate su tokiais ir panašiais klausimais: radau nuomininką ir jau sutariau dėl nuomos sąlygų, tačiau nežinau ar žemės nuomos sutartis turėtų būti rašytinė? Ar ją reikia registruoti notariškai? Kokiam terminui gali būti nuomojama žemė? Ar nuomininkas galės šią žemę išnuomoti kitiems asmenims be mano nuomotojo sutikimo? Kaip ir kada sutartį galėsiu nutraukti? Kokia ta privačios žemės nuomos tvarka, kaip ji reglamentuota teisiškai? Apžvelgia advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Ved. Artūras Matusas

Kasmetinės atostogos – viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienam darbdaviui. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad dalis darbdavių nepakankamai dėmesio skiria atostogų planavimui, grafiko sudarymui, atostoginių mokėjimo tvarkai, o tai gali lemti ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir teisines bei finansines pasekmes. Kokius pagrindinius teisinius aspektus turėtų įvertinti darbdaviai, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą? Žinotinus dalykus darbdaviams ir darbuotojams komentuoja Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Kai dėl sveikatos būklės žmogus nebegali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, teisinė sistema numato galimybę nustatyti asmeniui rūpybą. Rūpybos tikslas – užtikrinti, kad pažeidžiamas asmuo neliktų vienas. Ji nustatoma teismo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę. O kokiais konkrečiais atvejais teismas priima sprendimą dėl rūpybos? Kuo rūpyba skiriasi nuo globos? Kokie kriterijai taikomi skiriant rūpintoją? Apie tai pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kroliene.

Skaičiuojama, kad vien pernai Baltijos šalyse buvo sutarta dėl 220 įmonių susijungimo ir perleidimo sandorių. Specialistų pastebėjimu, sėkmingai paruošti įmonę pardavimui gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Kiek ilgai visas šis procesas tęsis priklauso nuo to, kaip patys įmonės savininkai tam yra pasiruošę. Ką svarbiausia žinoti ruošiantis parduoti įmonę ? Pataria teisininkė, advokatų profesinės bendrijos „CEE Attorneys” partnerė Oksana Kostogriz.

Ved. Artūras Matusas

Vis daugiau organizacijų žengia į dirbtinio intelekto amžių – personalizuoti mokymai, automatiniai testai, klientų aptarnavimo analizė ar net emocijų atpažinimas darbo metu, jau nebe ateities vizijos, o realiai taikomi personalo valdymo sprendimai.Tačiau kartu su galimybėmis kyla ir daug klausimų– ar visi technologijų panaudojimo būdai atitinka teisės normas? Kada DI gali būti naudingas, o kada – peržengia ribas ir gali tapti grėsme darbuotojo privatumui ar teisei į sąžiningą vertinimą? Kodėl vis dar reikia žmogaus sprendimo, jei DI siūlo „objektyvius“ rezultatus? Kiek , kur ir ar teisėtai darbo santykiuose naudojame dirbtinį intelektą? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, Technologijų industrijos grupės vadovas, advokatas Mindaugas Civilka.

Skaitmeniniame amžiuje vis daugiau asmens duomenų yra apdorojami automatizuotai, todėl didėja skaidrumo, saugumo ir atskaitomybės reikalavimai. Duomenų apsaugos reglamentavimas tampa vis griežtesnis, o verslai privalo užtikrinti tinkamas priemones, kad išvengtų teisinių pasekmių. Tad kaip kaip apsaugoti duomenis ir išvengti baudų?
Pokalbis su teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ teisininku, sertifikuotu duomenų apsaugos ekspertu Benjamin Kolyško.

Skiriantis susituokusiai porai, turtas paprastai dalijamas pusiau, o štai nesusituokę skyrybų atveju gali likti be nieko. Registruoti įsigytą turtą tik vieno iš partnerių vardu pavojinga, nes vėliau antrajai pusei tenka teisme įrodinėti ne tik kiek finansiškai prisidėjo prie įsigyto turto, jo įrengimo ir apstatymo, bet net ir tai, kad jame kartu apskritai gyveno. Kokius įrodymus reikia turėti pvz. prisidėjus prie svetimo būsto pagerinimo, ar gali reikalauti išlaidų atlyginimo ir kaip apsidrausti nuo tokių situacijų? Pataria advokatų kontoros „Virketis ir partneriai“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė.

Ved. Artūras Matusas

Gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, neatmestinas ir dalyvavimas civilnėje byloje. Tad kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti ir žinoti kaip veikia civilinis procesas, kokias teises turime gindamiesi teisme, nes tai apima įvairias gyvenimo sritis – nuo darbo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių, sutartinių santykių iki paveldėjimo, šeimos ir kitų ginčų. Civilinio proceso šalis, jų atstovavimo ypatumus, procesinius dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, proceso eigą bei kitus svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti proceso šalims, aptariame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Artūru Driuku.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą apie translyčių žmonių patirtis Lietuvos darbo rinkoje. Kas paaiškėjo, su kokiais teisiniais iššūkiais mūsų šalyje susiduria translyčiai asmenys? Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas porai skiriantis yra viena sudėtingesnių, kartais ilgais konfliktais virstančių, teisinių situacijų. O jeigu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus tenka spręsti tarp nesusituokusių asmenų, reikalas tampa dar komplikuotesnis. Teisininkai pastebi, kad nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir savotiškas varžybas. Dėl ko dažniausiai ginčijamasi? Ar įmanoma pasiekti visas puses tenkinantį rezultatą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.

Ved. Artūras Matusas

Statistika liudija, kad įmonių bankrotų pripažinimo tyčiniais atvejų skaičius kasmet nuosekliai auga. Verslas bankrutuoja ne tik dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ar nesėkmingo modelio, bet ir dėl sąmoningai blogo valdymo ar net siekio išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Tai skolininkui ir jo valdymo organams, anot teisinininkų, gali lemti ne tik civilinę ar baudžiamąją atsakomybę, bet ir tapti pagrindu bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kokiais atvejais įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu? Kaip jį atapažinti ir kas už tai atsako? Pokalbis su advokatų profesinės bendrijos „AVOCAD“ vadovaujančiu partneriu, advokatu Egidijumi Langiu.

Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai vis aktyviau skolinasi – ne tik būstui, bet ir vartojimo reikmėms. Kartu su augančiu skolinimosi mastu keičiasi ir rinka: griežtinamos skolų išieškojimo taisyklės, didėja vartotojų apsauga, finansų institucijos vis daugiau dėmesio skiria duomenų analizei ir švietimui. Šie pokyčiai suteikia gyventojams daugiau informacijos, jie geriau išmano savo teises ir aktyviai jomis naudojasi. Tačiau kartu išryškėja ir tendencija piktnaudžiauti. Kaip teisiniai pokyčiai keičia skolinimosi rinką ir vartotojų elgseną? Komentuoja skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vyr. teisininkė Aurelija Meiliūnaitė.

Gan dažnas atvejis, kai žmogus turi žemės sklypą arba ruošiasi jį pirkti kokioje nors vaizdingoje vietoje, tačiau ten negali statyti namo ar sodybos, nes tai riboja žemės paskirtis. Vienintelė išeitis - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtis reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus teisinius nuostatus. Kaip pakeisti žemės sklypo paskirtį , ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, kaip tai reglamentuota teisiškai? Pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.

Ved. Artūras Matusas

Teismo proceso dalyvių saugumas yra itin svarbus užtikrinant sklandų teismų darbą. Sudėtinguose teisiniuose ginčuose dažnai susiduria skirtingos nuomonės ir emocijos, todėl teismo proceso dalyviams gali kilti įvairių grėsmių: užgauliojimų, grasinimų ar net bandymų kerštauti dėl nepasitenkinimo teismo sprendimu. Kaip teismai užtikrina proceso dalyvių saugumą fiziškai ir skaitmeninėje erdvėje, kas gali grėsti pažeidėjui? Pokalbis su Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja, teisėja Giedre Norviliene.

Plečiant verslą, dažnai dairomasi ir į užsienio šalis. Tai gali būti tiek eksportas, tiek padalinio ar bendros įmonės steigimas užsienyje. Vienoje ar keliose valstybėse. Tačiau užsienio šalys turi specifinius savo reglamentavimo ypatumus. Ką reikia žinoti prieš išvykstant į užsienio rinkas? Pataria teisinių paslaugų įmonės „Fondia Lietuva“ vadovė, vyresnioji teisininkė Jurgita Vaičiulionienė.

Kiekvienam iš mūsų artimo žmogaus netektis yra vienas labiausiai sukrečiančių įvykių, kai mažiausiai galvojama apie galimą palikimą. Vis tik nuslūgus emocijoms, tenka imtis palikimo priėmimo procedūrų, kurios aiškiai aprašytos Civiliniame Kodekse. Kokie momentai svarbiausi ir kuriuos vertėtų tikrai žinoti paveldėtojams? Komentuoja teisės mokslų dr. Julius Paškevičius.

Ved. Artūras Matusas

Gan retai Lietuvos teismuose pasitaikančios, tačiau ypatingo visuomenės dėmesio sulaukiančios bylos, yra dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Reakcijų būna pačių įvairiausių – nuo raginimų didinti bausmes, iki pasvarstymų, kad gyvūnams skiriame daugiau dėmesio nei žmonėms. Apie atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, apie sankcijas ir jų skyrimo ypatumus, pokalbyje su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, teisėju Donatu Dauginiu.

Bylinėjimosi išlaidos: nors jos yra neatsiejama ikiteisminių ir teisminių procesų dalis, atlygis už jas, anot teisininkų, priklauso nuo daugybės veiksnių. Ar žinojote, kad nors kompensavimą įprastai turi bylą laimėjusi šalis, tam tikromis aplinkybėmis šios šalies išlaidos gali būti nekompensuojamos arba kompensuojamos tik iš dalies? Kas sudaro bylinėjimosi išlaidas, nuo ko priklauso kiek už jas sumokėsite ir ar visada moka pralaimėjęs? Komentuoja advokatė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narė Marija Židonienė.

Parama ir labdara - žinomos, svarbios ir ne vienam labai aktualios sąvokos. O kaip teisiškai reguliojamas paramos teikimas ir gavimas, kas gali teikti ir gauti paramą? Kokie skirtumai tarp paramos ir labdaros? Atsako advokatų kontoros „ AKUMEN “ bendraįkūrėjas, teisininkas Laurynas Vonžodas.

Ved. Artūras Matusas