Spaudos apžvalga.

„Vilnius jau seniai atiduotas vystytojams ir miestiečiams nebepriklauso. Medžiai neneša pelno, todėl jų neverta saugoti <...>. O paminklai augina politinį kapitalą, ypač kai jų stilistika atkeliauja iš devyniolikto amžiaus ir primityvaus mąstymo. Todėl jų tik daugės“, – sako nuo Vilniaus vasarai atitolusi menotyrininkė Agnė Narušytė.

Anykščiuose, garsėjančiuose lietuvių literatūros klasikų muziejais, nėra krašto muziejaus, bet Anykščių rajone Svėdasų seniūnijoje jau ketvirtą dešimtmetį veikia Svėdasų krašto muziejus. Pastaruosius dvejus metus muziejaus pastatas – istorijos paminklas, menantis 19-tą amžių – buvo renovuojamas. Ir štai visai neseniai muziejus vėl atvėrė duris.

Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.

Rytoj Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidaro parodą „Tariama vyriškumo mokykla“ apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje. Ši slegianti patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Kokius klausimus paroda kelia?

Brazilė komiksų kūrėja Julia Nascimento šią vasarą praleido Kaune. Ji pamėgo varškės sūrelius, atrado lapų pūstuvus, lankė muziejus, šventė tradicines šventes ir visas savo patirtis sudėjo į grafinį „Kauno vasaros dienoraštį“.

Sekmadienį prasidėjo dviejų Vokietijos organizacijų kelionė dviračiais nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kurioje septyniolika kultūros ir istorijos studentų iš Vokietijos ir Lietuvos ieško kultūrinių šių šalių sąsajų, tyrinėdami istorinį Klaipėdos kraštą.

Šiandien fotožurnalistikos tėvu vadinamam fotomenininkui Henriui Cartier-Bressonui būtų sukakę 115 metų. Kokį pagrindą jis padėjo šių dienų fotografijai?

Ved. Urtė Karalaitė