Ryto allegro

Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į romantinės komedijos „Lietaus pardavėjas“ premjerą. Spektaklio režisierius Ridas Žirgulis sako, kad pjesė yra apie tai, kad „visuomenės primetamos normos ir įvaizdžiai mus įkalina „sausroje“, iš kurios galima ištrūkti tik patikėjus savimi ir savo gebėjimu pačiam keisti savo likimą.“

Ukmergės rajone, Vepriuose, tęsiami archeologiniai tyrimai, leidžiantys vis daugiau sužinoti apie čia stovėjusią XVI amžiaus rezidencinę pilį. Šiemet archeologai tyrinėja šiaurinį pilies bokštą ir siekia išsiaiškinti, kaip pilis atrodė, kokią paskirtį atliko ir kodėl ilgainiui sunyko.

Šiandien minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena, primenanti apie regos negalią turinčių žmonių savarankiškumą ir galimybes visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Viena iš sričių, kuriose šios galimybės atsiskleidžia – kelionės. Kaip pasaulį atranda tie, kurie jo nemato? Kokius įspūdžius jiems palieka naujos vietos, su kokiais iššūkiais tenka susidurti ir kiek kelionės šiandien prieinamos žmonėms su regos negalia?

Po renovacijos naujam gyvenimui atgimsta Kelmės dvaras – vienas įspūdingiausių Žemaitijos istorijos ir architektūros objektų. Lankytojus čia pasitinka barokiniai rūmai ir už juos senesni dviaukščiai vartai. Kelmės dvaras mena ir 1831 metų sukilimo pradžią. Kokią istoriją šiandien pasakoja atgimęs dvaras?

Šiandien Vilniuje duris atveria festivalio „Nepatogus kinas“ interaktyvių patirčių paroda „NK-INTERACTIVE“. Virtualios realybės kūriniai, žaidimai ir instaliacijos čia leidžia patirti kitų žmonių išgyvenimus, tyrinėti sudėtingas socialines temas ar net pažvelgti į savo emocijas iš šalies. Kuo skiriasi istorija, kurią stebime ekrane, nuo tos, kurią tarsi išgyvename patys? Ir kokią vietą sparčiai besivystančiame interaktyvaus meno pasaulyje užima Lietuvos kūrėjai bei žiūrovai?

Ved. Justė Krikščiūnė

Šiauliuose duris atvėrė Kulinarinio paveldo centras, kuriame bus puoselėjamos regiono gastronominės tradicijos, atgaivinami istoriniai receptai, rengiamos degustacijos ir edukacijos. Įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Latvijos projektą įkurtas centras sieks išsaugoti Šiaulių ir Latgalos kulinarinį paveldą bei pristatyti jį šiuolaikiškai. Ką apie regiono istoriją pasakoja jo skoniai ir kaip kulinarinį paveldą perduoti ateities kartoms?

Kodėl XX a. pr. Vilniuje susikalbėti nepavykdavo net lietuviams ir kaip čia pagelbėjo vienas nedidelis žodynėlis? Spalio 15–16 d. Vilniuje vyks konferencija, skirta Jurgiui Šlapeliui ir jo išleistam „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėliui“. „Kalbos ryte“ Tomas Riklius pasakoja apie pirmąjį lietuvišką tarptautinių žodžių žodyną ir apie tai, kokį vaidmenį kalba atliko kuriantis Lietuvos valstybei.

Šią savaitę Rokiškyje vyks jubiliejinis, 30-asis tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“, subursiantis mėgėjų teatrų kūrėjus iš Lietuvos, Ispanijos, JAV ir Italijos. Festivalio programoje – spektakliai vaikams ir suaugusiesiems, premjeros bei skirtingų šalių teatro tradicijas pristatantys kūriniai. Šių metų festivalis skiriamas jo iniciatoriaus Jono Korenkos atminimui.

Pradėtas derinti Kultūros paveldo departamento (KPD) užsakymu parengtas Kauno Naujamiesčio tvarkymo planas, kuriame detalizuojama, kaip ateityje turėtų būti tvarkoma istorinė miesto dalis, ir apibrėžiamos jos apsaugos zonos. Vos pristatytas dokumentas sukėlė diskusijų, ar naujieji reikalavimai nesustabdys miesto raidos.

Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato premjerą – spektaklį „Poveikis". Tai istorija apie meilę, chemiją ir žmogaus prigimtį technologijų amžiuje. Pasak režisieriaus Justino Vinciūno, „sunku pasakyti, ar dažnėjančios depresijos apraiškos yra kertinė būtent mūsų laikmečio charakteristika.“ Spektaklio repeticijoje apsilankė kolega Andrius Baranovas.

Vilniaus kolegijos Gestotyros centre parengtas naujas lietuvių gestų kalbos žodynas. Kuo naujasis žodynas skiriasi nuo ankstesniojo, kaip juo naudotis ir ar jis gali padėti norintiems išmokti gestų kalbos?

Vilniuje šiandien prasideda tarptautinė mokslinė konferencija „Toks pats, tik kitoks: kopija, sekinys ir klastotė vizualiajame mene“. Joje meno istorikai, muziejininkai ir kitų sričių tyrėjai nagrinės originalo ir kopijos santykį, autorystės, autentiškumo bei meno kūrinių vertės klausimus. Kaip mokslininkai nustato meno kūrinių autentiškumą ir su kokiais iššūkiais susiduria atlikdami šiuos tyrimus?

Ved. Marius Eidukonis

„Vilnius nėra sovietinė dykra, kurią reikia atgaivinti. Tai senas europietiškas miestas su barokinėmis ašimis, klasicistinėmis perspektyvomis ir romantiškais parkais“, – sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.

Šiandien poetui, dramaturgui ir eseistui Rolandui Rastauskui būtų sukakę 72-eji. Palangoje antrą kartą bus įteikta Rolando Rastausko literatūrinė premija – šiemet ji skirta rašytojai Sondrai Simanai už romaną „Potvynis BOHEMOJE“. O Vilniuje skirtingų kartų ir meno sričių kūrėjai rinksis į Rastauskui skirtą muzikos ir literatūros vakarą „anyway“.

Baigėsi metus trukusi Lietuvos kultūros programa Italijoje, subūrusi daugiau kaip 150 menininkų ir kultūros profesionalų. Ar pavyko sustiprinti Lietuvos kultūros matomumą Italijoje, ir kokias pamokas ši patirtis suteikia rengiant būsimus Lietuvos kultūros pristatymus užsienyje?

Klaipėdos parodų rūmai atvėrė duris į mistišką armėnų-lietuvių kilmės menininko, kompozitoriaus Andriaus Arutiuniano ir Saodat Ismailovos, kino kūrėjos ir menininkės, garso ir vaizdo pasaulį. Arutiuniano ir Ismailovos kuriamuose pasauliuose šiuolaikinis gyvenimas ir nūdienos tikėjimų sistemos susilieja su protėvių žiniomis bei senoviniais ritualais, taip susiklostant neapibrėžtoms chronologijoms.

Ką šiandien mums gali pasakyti Immanuelio Kanto filosofija? Kaip jo mintys padeda svarstyti šiuolaikinius iššūkius – nuo dirbtinio intelekto ir dezinformacijos iki visuomenės susipriešinimo? Ar Kanto moralinis imperatyvas gali būti pritaikomas mūsų kasdienybėje? Šiuos ir kitus klausimus šią savaitę kelia Klaipėdoje vykstantis filosofinės minties festivalis „Kanto dienos Klaipėdoje“. Šiandien čia rengiama ir tarptautinė konferencija, skirta bendruomenei, pareigai bei socialinei atsakomybei.

Ved. Justė Krikščiūnė

Grafikos dizainerė, iliustratorė Margarita Šimkuvienė Kaune kviečia į savo autorinę debiutinę sausų pastelių parodą „Platumos“.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Seulo meno galerijoje „Space Thunder“ menininkė Jolita Vaitkutė atidarė personalinę parodą „Belly Person“ („Pilvažmogis“).

Kultūros ministras Lukas Alsys tvirtina, kad svarstoma modelis, pagal kurį tarptautinės transliacijų platformos dalį uždarbio grąžintų į Lietuvos kultūros biudžetą.

Menotyrininkė Rimantė Tamoliūnienė nusprendė įamžinti grafikės, knygų iliustruotojos Gražinos Didelytės atminimą ir išleido jos biografiją ir kūrybą tyrinėjančią knygą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras pasitinka 25-erių metų veiklos jubiliejų.

Ved. Marius Eidukonis

Kasmet trys mūsų šalies mokslininkės įvertinamos ir apdovanojamos konkurse „Moterims moksle“. Šių metų laureatės džiaugiasi ne tik parodytu dėmesiu, bet ir įvertinimu, kad jų atliekami moksliniai tyrimai – prasmingi bei pritaikomi praktikoje.

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – apie Graikijos premjero pažadą sustiprinti pastangas iš Jungtinės Karalystės susigrąžinti Partenono marmurą; dviejų didžiausių Los Andželo kino studijų susijungimą ir itin populiarią parodą Britų muziejuje, sulaukusią kritikos dėl ilgų eilių ir perpildytų erdvių.

Šiuolaikinio meno centre atidaroma menininkės ir kompozitorės Linos Lapelytės paroda „Sambūriai“. Joje pirmą kartą vienoje erdvėje susitinka įvairiais laikotarpiais sukurti kūriniai.

Ketvirtus metus Lietuvoje rengiamas „Neskaitymo festivalis“, kuriame dėmesys skiriamas disleksijai ir su ja susiduriantiems žmonėms. Šį rytą laidoje domėsimės, su kokiais iššūkiais ugdymo sistemoje susiduria disleksiją turintys mokiniai ir kaip pavyksta užtikrinti jų individualius mokymosi poreikius.

2026 metų Nobelio literatūros premija skirta kanadiečių rašytojai Anne Carson „už drąsią ir išradingą kūrybą, kuri, žaismingai dialoguodama su klasikine tradicija, sukūrė naujas šiuolaikinės literatūros formas“. Jos kūryba ir naujausias Christopherio Nolano kino projektas „Odisėja“ skatina svarstyti apie klasikos aktualumą šiandien. Kodėl šiuolaikiniai kūrėjai vis dažniau atsigręžia į klasikinius kūrinius? Ar naujos interpretacijos padeda juos atrasti iš naujo, o gal kelia grėsmę jų autentiškumui?

Ketvirtą kartą Varėnos kultūros centro organizuoja vienintelį Lietuvoje lietuviškos polkos festivalį. Kaip polką suprantame šiandien ir ko apie ją nežinome?

Ved. Marius Eidukonis

Varšuvoje, buvusioje Lenkijos spaudos agentūros spaustuvėje, veikia žinomos Škotijos aktorės ir menininkės Tildos Swinton asmeninė paroda „Tilda Swinton – Ongoing“. Ekspozicijoje atsiskleidžia jos kūrybinės praktikos, ryšys su kinu, performansu ir šiuolaikiniu menu.

Šiandien prasideda ketvirtasis psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“, šiemet kviečiantis pažvelgti į darbo ir psichikos sveikatos sąsajas. Kodėl mūsų savivertė vis dar taip dažnai siejama su tuo, kiek dirbame ir kiek padarome? Kada darbas tampa ne tik savirealizacijos, bet ir psichologinės įtampos šaltiniu? Ir kuo tokias temas padeda atverti menas bei kultūra?

Lietuvoje lankosi vienas žymiausių šiuolaikinių propagandos ir dezinformacijos tyrinėtojų, žurnalistas ir rašytojas Peteris Pomerantsevas. Jis Lietuvos skaitytojams pristato lietuviškai išleistą knygą „Kaip laimėti informacinį karą. Propagandistas, kuris pergudravo Hitlerį“. Kaip keičiasi propaganda, kodėl vien faktų gali nepakakti ir kaip demokratinės visuomenės gali jai atsispirti?

Nuo šio sezono Nacionaliniame Kauno dramos teatre veikia teatro mokykla vaikams ir paaugliams „Jaunoji scena“. Joje jaunuoliai kviečiami pažinti sceną ir teatro užkulisius, ugdyti vaizduotę, kūrybiškumą bei pasitikėjimą savimi.

Vladas Švipas – vienas nedaugelio Lietuvos architektūros istorijos žmonių, tiesiogiai susijusių su Bauhauso mokykla. Rytoj Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma architektui skirta paroda „vladas švipas : pušalotas > bauhaus > kaunas > new york“. Kartu pasirodė ir architektūros istorikės Marijos Drėmaitės dešimtmetį rengta knyga apie šį iki šiol mažai žinomą Lietuvos modernizmo kūrėją. Ką jo biografija pasakoja apie Lietuvos modernėjimą, Bauhauso idėjų kelią į Lietuvą ir architekto vaidmenį kuriant valstybę?

Ved. Justė Krikščiūnė

Raseiniuose ir Šiluvoje surengtas pirmasis tarptautinis religinio turizmo forumas. Tai – vienas iš renginių, kuriais Lietuva siekia prisistatyti Europai, besirengdama kitų metų pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Kaip keičiasi piligrimų pasirinkimai ir kada sulauksime Popiežiaus Leono XIV vizito Lietuvoje?

Kol dar miškuose sutinkame grybautojų ir patys randame grybų, pasidomėkime, kodėl vieniems grybautojams tai – voveraitė, kitiems – lepeškaitė arba gaidelis? O kuris grybas yra makavykas? Etnomikologė dr. Vita Džekčioriūtė pasakoja, kad grybų pavadinimai anksčiau buvo perduodami iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą, todėl nevienodai ir išliko mūsų atmintyje.

Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Mariaus Abramavičiaus personalinė paroda „Daugiasluoksnis pasaulis“. Jame – fotografijos iš aštuoniolika metų fotografuojamo ciklo.

Kitų metų pirmąjį pusmetį Lietuvai perimus pirmininkavimą ES Tarybai, Belgijoje, kur telkiasi ES institucijos, įvyks per 70 Lietuvos kultūros renginių. Kokie svarbiausi mūsų šalies prisistatymo akcentai?

Lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą įtraukiamas ukrainiečių poetas, rašytojas, dailininkas Tarasas Ševčenka. Ką šio autoriaus įtraukimas keičia literatūros programoje ir kokią vietą joje turėtų užimti ukrainiečių literatūra?

Vilniaus miesto muziejus pristato parodą „Smegenų atlasas“, kurioje kviečia prisiminti Lenkijos smegenų tyrimo instituto Vilniuje istoriją. Paroda lankytojams duris atvers toje pačioje vietoje, kur tarpukariu veikė institutas.

Rytoj paaiškės, kam atiteks Nobelio literatūros premija. Kas šiemet yra matomi kaip favoritai ir ką atspindi paskutinių metų premijų skyrimas?

Ved. Marius Eidukonis

„Bloga naujiena patogi. Sukėlusi paniką, ji nebereikalauja vaizduotės. Todėl spalio pradžioje galėtume atlikti nedidelį žurnalistinį eksperimentą: pirmiausia paskelbti gerąsias naujienas“, – komentare siūlo rašytoja Dalia Staponkutė.

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre veikia žymaus Šiaulių krašto dailininko Gerardo Bagdonavičiaus teatrinių kostiumų eskizų paroda „Iš vaizduotės į sceną...“. Tai 1932–1948 metais sukurti dailininko darbai, leidžiantys iš arčiau pažvelgti į ankstyvąjį profesionalaus Šiaulių teatro istorijos etapą ir sceninio personažo kūrimo procesą.

Visą spalio mėnesį Vytauto Didžiojo universitetas kviečia spalį minėti kaip lietuvių diasporos mėnesį. Iniciatyva skatina aktyviau domėtis lietuvių diasporos istorija, užsienyje veikiančių bendruomenių veikla, diasporos kūrėjų darbais ir šiandienos aktualijomis.

Šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius‘26“ rinktine žiūrovų menininke tapo Jolita ONline (Puleikytė). Jos kūrinius pristatė Panevėžio miesto dailės galerija. Kaip kūrėja vertina šį apdovanojimą ir kas inspiruoja kūryboje?

Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka šiemet švenčia 95-erių metų jubiliejų. Atidaryti pirmąją biblioteką šiame mieste užtruko, o veiklos pradžioje jos lentynose buvo vos kelios knygos. Kaip šiandien atrodo šios įstaigos gyvenimas?

Klaipėdos universiteto Bibliotekos ir mokslinės informacijos centro fonduose saugoma daugiau kaip 280 tūkst. spausdintų leidinių ir kitų fizinių dokumentų. Kai kurie knygų egzemplioriai – vieninteliai Lietuvoje. Kokie atradimai laukia mokslininkų?

Ved. Donatas Šukelis

Savaitgalį pasibaigusioje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’26“ apdovanoti geriausi mugės menininkai ir galerijos. Kolegė Indrė Kaminckaitė apie laureatus kalbasi su komisijos nare, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadove Virginija Vitkiene, geriausios skulptūros autoriumi Vytautu Viržbicku ir galerijos „Vartai“ vadove Laura Rutkute.

Prieš metus, spalio 5 d., vyko masinis kultūros bendruomenės protestas-streikas „Tai gali būti paskutinis kartas“. Visus metus tęsiasi kino bendruomenės organizuojamas „5 dienų festivalis“. Pokalbis su vienu iš šios iniciatyvos sumanytojų, režisieriumi Donatu Ulvydu, ir Lietuvos kinematografininkų sąjungos direktore Ramune Rakauskaite.

Ką per savo protesto metus pasiekė kultūros bendruomenė ir ar padarytą poveikį galime laikyti ilgalaikiu? Pokalbis su politologais Jolanta Bielskiene ir Ignu Kalpoku.

Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka šiemet švenčia 95-metį. Atidaryti pirmąją biblioteką šiame mieste užtruko, o šios įstaigos vedėja tapo viena pirmųjų moterų tarpukario Lietuvoje, turėjusių du aukštojo mokslo diplomus. Kaip prasidėjo Tauragės bibliotekos istorija ir kaip šiandien atrodo šios įstaigos gyvenimas?

Šiandien prasideda 20-asis dokumentinio kino festivalis „Nepatogus kinas“. Ką atneš jubiliejiniai metai ir kaip keitėsi žmogaus teisių temomis kuriami filmai?

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus konkursą laimėjusi Daina Smolskutė traukiasi ir šių pareigų nesiims. Kokių veiksmų toliau imsis Kultūros ministerija?

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – reakcijos į Irano teismo sprendimą palikti galioti dainininkei skirtą septyniasdešimt keturių kirčių bausmę už pasirodymą be hidžabo, svarstymai, ar muzikiniai klipai vis dar svarbūs ir būsima paroda apie atlikėją David Bowie vietoje, kurioje jam buvo uždrausta lankytis.

Vilniuje prasideda 36-asis tarptautinis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“, kuriame dėmesys skiriamas LDK istorijai, Europos dvarų ir teatrų muzikai.

Tarptautinės kultūros vertybių apsauga besirūpinančios organizacijos stebi nelegalios prekybos kultūros vertybėmis transformacijos etapą. Kokios tarptautinės tendencijos kovoje su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis?

Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą „Ragana ir lietus“. Jurgos Ivanauskaitės romano motyvais kuriamas spektaklis ir šiandien – ne ką mažiau atviras, jautrus ir paliečiantis pačią sielos gelmę. Spektaklio kūrėjai žada muzikos ir judesio elementų bei objektų ir tradicinio teatro magijos kupiną psichologinę kelionę.

Valstybinė kultūros paveldo komisija atkreipia dėmesį, kad išsaugoti Lietuvos partizaninio karo liudijimus trukdo teisinės spragos, nepakankamas institucijų bendradarbiavimas ir nenuoseklus finansavimas.

Pasirodė monografija „Maestro Stasys Ušinskas“. Knygoje skirtingų sričių profesionalai apžvelgia visą Pakruojyje gimusio meistro kūrybą.


Ved. Marius Eidukonis