90-metį minintis Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia keliauti po Lietuvą ir dalyvauti interaktyviame žaidime „90 Maironio balsų“.

Skaitmeninė kultūros platforma „eKultūra“ pristato naują kultūrinį maršrutą Palangoje. Ką jis siūlo atrasti kurorto gyventojams ir svečiams?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Penktadienį, eidama 83-iuosius metus, mirė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Violeta Palčinskaitė. Visai neseniai pasirodė ir paskutinė poetės eilėraščių knyga vaikams „Afrikoj nėra žiemos“. Prisimename Violetą Palčinskaitę ir jos kūrybą.

Rugpjūčio 17–28 dienomis Vilniuje vyksta kasmetinė intensyvi šokio edukacinė programa „Summer Dance Intensive Vilnius“.

LRT KLASIKA tęsia Lietuvos radijo šimtmečio minėjimą. Šiandien Šv. Kotrynos bažnyčioje koncerte „Iš Kauno radiofono orkestro užrašų“ atgis tarpukario Kauno radiofono orkestro repertuaras.

Ved. Marius Eidukonis

Šios savaitės užsienio spaudos apžvalgoje – apie menininko Benksio kūrinius, kurių priežiūrai ir pašalinimui Jungtinėje Karalystėje leidžiami viešieji pinigai, taip pat buvusiame Italijos bunkeryje įsikursiantį Šaltojo karo muziejų ir naują muzikos platformos „Spotify“ žymę, kuri padės atskirti „dirbtinio intelekto personas“ nuo tikrų atlikėjų.

Šį savaitgalį Valkininkuose prasideda trečiasis šiuolaikinio meno festivalis „Sūkuriai“. Šių metų tema – „Vaizdo ir garso bangos“. Festivalio renginiais bus paminėtas Lietuvos radijo 100-metis.

Palangoje, netoli Birutės parko ir Tiškevičių rūmų, planuojama statyti naują meno galeriją. Jos architektūrinės idėjos konkursą laimėjo studijos „Heima“ projektas „Įkvėpti“ – horizontalus, vieno aukšto pastatas, kurio banguojantis stogas atkartoja pajūrio kraštovaizdžio formas. Pokalbis apie būsimos meno galerijos viziją, jos reikšmę kurortui ir tolesnius projekto įgyvendinimo planus.

Kauno rajone šį penktadienį ir šeštadienį trečią kartą rengiamas respublikinis folkloro festivalis „Obelynės žolinė“. Senajame Tado Ivanausko obelų sode skambės muzika, bus pristatoma autentiškų skarų-gūnių paroda „Prosenelės skaros istorija“, veiks ir „Žolynų mugė“, kurioje amatininkai bei gamintojai pristatys tradicinius dirbinius, natūralius produktus ir šiuolaikines žolynų panaudojimo galimybes.

Rugpjūčio 15-ąją Pakruojo dvare pirmą kartą rengiamas Didysis vasaros pokylis. Jo programoje – teatralizuotas VDU kamerinio orkestro koncertas, aristokratiški šokiai, istorinės pramogos ir XIX amžiaus dvaro kultūros motyvais kuriama atmosfera. Tačiau vakaro muzikinėje programoje skambės ne vien klasika, bet ir šiuolaikinių atlikėjų dainos. Kokią patirtį siekiama sukurti, kam skirtas toks pokylis ir kaip dera istorinė aplinka bei popmuzika?

Ved. Justė Krikščiūnė

Buvusios laivų remonto bendrovės teritorijoje išaugo modernus, multifunkcinis pastatų kompleksas „Memelio miestas“. Kokius tikslus kėlė šio projekto vystytojai, kaip atrodys dešinysis Danės upės krantas, kai projektas bus baigtas. Ką tai duos Klaipėdos miestui? „Memelio miestą“ vystančios UAB „Stemma Group“ valdybos pirmininkė Inga Gusiatina ir architektas Arūnas Kilišauskas.

Kuršių marios, Smiltynės paplūdimiai ir lėtas senamiesčio ritmas yra ne tik Klaipėdos savaitgalio ar atostogų planas, o kasdienio gyvenimo dalis. Kodėl Klaipėdoje gyventi gera – klausiame ketvirtį amžiaus Klaipėdoje gyvenančios muzikanto, muzikos pedagogo, muzikos terapijos praktiko Lino Švirino ir jaunosios kartos vizualiųjų menų kūrėjos, iliustratorės ir performansų autorės Urtės Jasenkos.

Šiandien Klaipėdoje prasideda šeštasis muzikos festivalis, kurį rengia Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Ta proga radijo studijoje svečiuojasi teatro vadovė Goda Giedraitytė, kuri beveik dvejus metus stovi ant teatro kapitonės tiltelio. Kokią šio laivo kryptį yra numačiusi, ar pavyko įgyvendinti svajonę ir tapti muzikiniu regiono centru?

Viena iš šių metų premjerų – šokio diptichas. Choreografas ir šokėjas Mercelis Leemannas, pasitelkdamas tradicinius ir ritualinius šokius bei folklorines formacijas pasakos apie buvimo bendruomenėje prasmę, komunikavimą ir saugumo pojūtį. Pokalbis su šokio spektaklio „Decrescendo“ choreografu.

Prūsijos karalienės Luizės 250-osioms gimimo metinėms dedikuotas festivalis neatsitiktinai atidarymo vakarui pasirinko Jozefo Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“. Tai kūrinys, atspindi to laikotarpio dvasią ir suteikia galimybę žiūrovams išgirsti tą pačią muziką, kurios kažkada klausėsi karalienė.

Klaipėdos muzikinio festivalio finalinis akcentas – nemokamas koncertas viename iš Klaipėdos universiteto kiemų. Karlo Jenkinso kūrinys „Symphonic Adiemus“, išaugęs iš „Delta Air Lines“ reklaminės muzikos pavergė pasaulį savo etniniu koloritu bei kompozitoriaus sukurta išgalvota kalba. Apie šį kūrinį , apie orkestro situacija pokalbis su Klaipedos valstybinio muzikinio teatro vyriausiuosju dirigentu Tomu Ambrozaičiu.

Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

Lietuviškai kino ekranuose prabylantys veikėjai – ne tik aktorių, bet ir audiovizualinių vertėjų darbas. Jei veikėjas nutilo, nutilti turi ir garsas. „Mes bandome apgauti Lietuvos žiūrovą, kad veikėjas kalba lietuviškai“, – sako VU Kauno fakulteto doc. dr. Jurgita Astrauskienė. Kiek į vieną subtitrų eilutę telpa simbolių, kas sugalvoja filmams pavadinimus bei kaip veikėja Moana tampa Vajana?

Vasarą netikėčiausiose Lietuvos vietose vyksta muzikos festivaliai. Tiesa, jų skaičius yra pastebimai sumažėjęs. Festivalio „Yaga“ organizatorius Antonas Shoomas sako, kad žmonėms dažnai nebepakanka vien tik muzikos ir gamtos, nebent pagrindinė priežastis, dėl kurios jie vyksta į festivalį, yra superžvaigždės pasirodymas.

Šiandien – Tarptautinė jaunimo diena, Jungtinių Tautų minima jau daugiau nei du dešimtmečius. Šiemet jos tema – „Skirtingi kontekstai, bendri siekiai“. Jungtinės Tautos pažymi, kad, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, jaunų žmonių siekiai iš esmės sutampa – tai orumas, kokybiškas išsilavinimas, prasmingas darbas ir galimybė dalyvauti priimant sprendimus. Panašūs ir jiems nerimą keliantys veiksniai: klimato kaita, karai, ekonominis nesaugumas ir vienišumas. Ar jau galime kalbėti apie vieną, pasaulinę jaunimo kartą, kurią labiau jungia socialiniai tinklai ir bendros baimės, nei skiria valstybių sienos? Ir kur šiame žemėlapyje yra Lietuvos jaunimas – kuo jis gyvena, kas jam kelia nerimą, kiek yra socialiai ir politiškai aktyvus?

Sakralinio paveldo ciklą tęsia pasakojimas iš Nidos. Nuo 2003 m. ant sunykusios kopos stovi Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia. Tai – vienintelė Romos katalikų bažnyčia Neringoje. Nidiškių architektų Ričardo Krištapavičiaus ir Algimanto Zavišos suprojektuoti maldos namai išsiskiria nendriniu stogu ir iš visų gyvenvietės pusių matoma jos balta smaile.

Kodėl Klaipėdos krašte tiek daug raudonų plytų architektūros? Ką per šiuos pastatus galima papasakoti apie žmones, gyvenusius šiame krašte, jų kultūrą, religiją ar istorinius lūžius? Kodėl ši Lietuvos dalis šiandien atrodo kitaip nei likusi šalis – kodėl čia kitokia architektūra, religinis paveldas, kultūra ar žmonių tapatybė?

Ved. Justė Krikščiūnė

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje veikia grupinė iš Šilalės kilusių menininkų paroda „Gentinis mąstymas“. Devynių menininkų darbuose bandoma atskleisti skirtingą kūrėjų santykį su konceptualiuoju menu ir galios centrais. Kaip gimtasis Šilalės kraštas formavo menininkų tapatybę ir kokius darbus jie rodo gimtinės žmonėms?

Jubiliejų šiemet švenčiantys Šiauliai pasipildė nauja kultūrine erdve. Atidaryta nauja Lauko galerija, kurios pirmoji paroda pristato vieno ryškiausių praėjusio amžiaus menininkų – dailės klasiko Eduardo Juchnevičiaus kūrybą.

Lietuvoje pirmą kartą bus rengiama gastronomijos strategija. Pagal ją per artimiausią dešimtmetį šalis sieks pritraukti pasaulinio lygio renginių ir paskatinti daugiau šefų kurti išskirtinius patiekalus. Ką šiandien galime vadinti Lietuvos gastronominiu identitetu? Ar mūsų stiprybė – aukštoji virtuvė, tradiciniai patiekalai, regionų kulinarinis paveldas, o gal jų jungtis? Ir ko reikia, kad gastronomija taptų ne trumpalaike turizmo mada, o atpažįstama Lietuvos kultūros dalimi?

Netrukus paaiškės sprendimas dėl Vilniaus verbų rišimo tradicijos įrašymo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Pasaulyje tokią apsaugą turi ir kalbinės tradicijos – nuo Kanarų salų švilpiamosios kalbos iki Garifuna bendruomenės kalbos Centrinėje Amerikoje. Viešojoje erdvėje keliamas klausimas ar sąraše galėtų atsidurti ir Vilniaus krašto lenkų tarmė. Tai – savita, per šimtmečius daugiakalbėje aplinkoje susiformavusi vietos kalbos tradicija. Joje persipina senesni lenkų kalbos bruožai, lietuvių, baltarusių ir rusų kalbų įtaka, o pats kalbėjimo būdas daugeliui tebėra svarbi vietos tapatybės dalis. Tačiau keičiantis kartoms ši tradicija taip pat keičiasi ir kai kur traukiasi iš kasdienio vartojimo. Ar tokią kalbinę tradiciją reikėtų saugoti kaip nematerialųjį kultūros paveldą?

Prie Sicilijos krantų Italijos narai aptiko maždaug 2 tūkst. metų senumo romėnų laivo liekanas. Maždaug 46 metrų gylyje rastame laive išliko šimtai amforų, kurios, kaip manoma, buvo naudojamos vynui gabenti. Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli šį radinį pavadino vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų.

Ved. Justė Krikščiūnė

Tęsiame pasakojimų ciklą apie Lietuvos sakralinį paveldą – šalies šventoves ir maldos namus, ir kviečiame apsilankyti Kurtuvėnuose. Šiame vos 20 kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame miestelyje yra vėlyvojo baroko stiliaus Šventojo apaštalo Jokūbo bažnyčia. Iš Kurtuvėnų pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.

Šiandien Ignalinoje prasideda IX-oji „Meno bangų“ rezidencija „19 amžiaus atspindžiai“. Kodėl šiais metais kreipiamas dėmesys į 19 a. kūrėjų mintis ir idėjas? Pokalbis su vienu iš rezidencijos organizatorių Mariumi Kraptavičiumi, leidyklos „Slinktys“ vadovu Juozu Žitkausku ir baleto istoriku profesoriumi Helmutu Šabasevičiumi.

„Vilnius JJazz Ensemble“ pradėjo iniciatyvą „Backing Tracks: Ateities dainos“. Tai atvira lietuviškos muzikos kūrybos platforma, kurioje profesionalūs muzikantai nemokamai atveria savo kūrinius, partitūras, daugiakanalius garso įrašus ir kitą kūrybinę medžiagą visiems norintiems kurti, mokytis ar eksperimentuoti.

Ved. Gerūta Griniūtė

LRT Klasika pradeda pasakojimų ciklą apie neįtikėtinai turtingą paveldą, kurį turi Lietuva – sakralinius objektus, kurie, greičiausiai, niekada nebus įtraukti į turizmo maršrutus, netaps šalies vizitinėmis kortelėmis, bet savo istorijomis gali praturtinti bet kurį, užsukusį ar užklydusį žmogų. Pirmasis pasakojimas – apie Girdiškės bažnyčią, kuri yra išskirtinė ne tik savo pavadinimu, bet ir unikaliais ąžuoliniais altoriais, kurių daugiau visoje šalyje nėra. Kokias istorijas slepia ši bažnyčia ir ką apie Snieginės atlaidus prisimena Girdiškės gyventojai?

Klaipėdoje prasidėjo 14-asis tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Iki rugpjūčio 8 dienos mieste, kol dienomis vyks intensyvūs kūrybiniai procesai, vakarais festivalis kvies į nemokamus renginius, skirtus visiems, norintiems iš arčiau pažinti teatro pasaulį.

Rytoj, Antano Smetonos dvare vyks mokslinė konferencija „Antano Smetonos epocha: tarp pasiekimų ir nutylėjimų“. Pokalbis Antano Smetonos asmenybę, kuri iki šių dienų kelia diskusijas.

Švenčionių rajone, Ziboliškės kaime vyksta tarptautinis tapybos pleneras dedikuotas tapytojui Aleksandro Vozbino atminimui.

Šį vakarą Anykščiuose rengiama jubiliejinė naktigonės šventė. Šiemet ji pirmą kartą vyks turėdama Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybės statusą – tai vienintelė Lietuvos šventė, kurioje jau 15 metų gyvai atkuriama senoji žirgų maudynių tradicija.

Ved. Donatas Šukelis

Užsienio kultūros naujienose – po Rusijos smūgio Ukrainoje sunaikinta aštuoni milijonai knygų, dirbtinio intelekto pokalbių robotas padeda ieškoti nacių pagrobtų meno kūrinių, o kino istorijoje užfiksuotas antras pagal pajamas premjerinis savaitgalis. Koks filmas susižėrė milijonus? Apžvalgą parengė kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Nemokami ketvirtadienio vargonų koncertai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje jau dešimtą kartą tiesia tiltus į didžiąsias Europos katedras. Pokalbis apie festivalį „Vox organi Cathedralis“ su Nacionalinės vargonų asociacijos pirmininku Baliu Vaitkumi.

„Apie karus mes galima kalbėtis tik atvirai, tik atvirumas atskleidžia tiesą“, – sako senelė Dzieu Lan vietnamiečių rašytojos Nguyễn Phan Quế Mai romane „Dainuojantys kalnai“. Per vienos šeimos istoriją knygoje atsiskleidžia mažai žinomi faktai apie tragiškiausius šios šalies istorijos įvykius. Pokalbis su knygos autore.

Palangiškis ėmėsi misijos naujam gyvenimui prikelti kultūros ir renginių erdves „Rąžę“ bei „Naglį“ ir jas paversti kertiniais miesto kultūros taškais. Jose jau dabar vyksta blusturgiai ir vintažo turgūs, vietos kūrėjų mugės, atvykstantys gali tikėtis muzikos, degustacijų, stand-up komedijos, kino vakarų ir kitų renginių. Planuojama, kad jos neužsidarys ir šaltuoju metų laiku. Kaip jos gyvuoja ir keičiasi, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Dailininkas Vytenis Lingys yra puikiai žinomas Lietuvos dailės gyvenime, pastaraisiais metais gyvenantis Lietuvoje ir Ispanijoje. Jo didžiulės, baltos spalvos sklidinos drobės dažnai matomos parodose, meno mugėse, o dabar galime pasidžiaugti, kad šiomis dienomis iš spaustuvės atkeliauja ir solidus Vytenio Lingio kūrybos albumas, pavadintas lakoniškai – „Lingys“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Stebuklų knygos – unikalus Lietuvos ir Lenkijos reiškinys, atskleidžiantis to laikotarpio žmonių realijas ir išgyvenimus. Apie stebuklų knygas – pasakojimas „Kalbos ryto“ rubrikoje.

„Undinė man suteikia galią veikti“, – sako šokio menininkė Urtė Siniauskaitė, savo debiutiniam judesio ir balso kūriniui pasitelkusi šios viliojančios, pavojingos ir net destruktyvios būtybės vaizdinį. Naująjį kūrinį šią savaitę pamatys tarptautinio scenos menų festivalio „ConTempo“ Kaune lankytojai.

Pristatyta paroda „Nepažintas Jonas Basanavičius: lietuviškasis Indiana Džounsas“, pasakojanti apie mažai kam žinomą Jono Basanavičiaus archeologinę veiklą.

Rugpjūčio 5 d. minimos 96-osios legendinio amerikiečių astronauto Neilo Armstrongo gimimo metinės.

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia paroda „Kontrapunktai“, skirta legendinio Lietuvos dizainerio Tado Baginsko 90-mečiui.

Ved. Donatas Šukelis

„Paštas nutolo nuo savo funkcijų, o žmonės – nuo pašto“, – sako aktorius Paulius Kavoliūnas. Jis kviečia vėl rašyti popierinius laiškus. Ir ne jis vienas – Lietuvoje sparčiai populiarėja bendruomenes jungiantys pašto klubai. Kodėl grįžtama prie tradicinio pašto, aiškinosi Evelina Povilavičiūtė.

Šiųmetėje Europos kultūros sostinėje Oulu po atviru dangumi nugulė 6-ių tarptautinio pripažinimo sulaukusių menininkų darbai. Suomijos šiaurinėje dalyje įsikūrusiame mieste ir jo apylinkėse poros valandų maršrute išsidėstę meno kūriniai kviečia sulėtinti laiką, įsižiūrėti ir iš naujo pajusti aplinką. Projekto „Klimato laikrodis“ kuratorė britė Alice Sharp pakvietė menininkus bendradarbiauti su Suomijos gamtą tyrinėjančiais mokslininkais, o tai leido gimti naujoms, netikėtoms idėjoms. Pasakoja Rūta Dambravaitė.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama šiandien mini 65-ąjį gimtadienį. Dar reziduodamas Baltuosiuose rūmuose, Obama pradėjo iki šiol besitęsiančią tradiciją – dukart per metus dalijasi rekomenduojamų knygų sąrašu. Pokalbis apie Obamos literatūrinį skonį su 15min.lt vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir knygų apžvalgininku Audriumi Ožalu ir Lietuvos skaitymo ambasadore Rūta Elijošaityte-Kaikare.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos sudaryta darbo grupė siūlo parengti valstybinę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tyrimų ir įprasminimo programą. Jos siekis – skatinti ilgalaikius mokslinius tyrimus ir jų sklaidą, LDK kultūrinės ir istorinės atminties objektų tyrimą, plėtoti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą LDK paveldo skaitmeninimo srityje. Pokalbis su Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininku Valdu Rakučiu, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja Dalia Vasiliūniene ir VU profesoriumi, istoriku Alfredu Bumblausku.

Ved. Indrė Kaminckaitė