Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Tauragės Pilies menėse veikia pirmoji menininkės Ievos Dianos Altaravičiūtės patyriminė paroda „Alcheminiai paveikslai“.

Į LRT kreipėsi klausytojas, keldamas klausimą dėl Jonavos rajone, Normainių kaime, esančio Baro konfederatų koplytstulpio būklės. Šis XVIII a. pabaigos paminklas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir saugomas valstybės, tačiau vietos bendruomenė jau ne vieną dešimtmetį stebi fizinį objekto nykimą.

Anykščiuose susibūrusi roko grupė „Čigongo meistras“ šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą“, – sako grupės lyderis Mykolas Tursa.

Kurkliai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.

Ved. Justė Luščinskytė

Kokios vaikų vardų tendencijos buvo 2025 metais?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Sapiegų rūmai jau nebe pirmus metus paauglius suburia į žaidimą-simuliaciją Minirūmai.

Kokios buvo Vaidos Aleknavičienės 100 dienų kultūros ministrės poste?

Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.

Skriaudžiai pradėjo Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metus.

Išleista grafinė novelė „Radvilos Našlaitėlio kelias, arba Apie piligrimus, banditus ir mumijas“.

Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.

Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.

Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.

„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.

Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?

Ved. Jolanta Kryževičienė

Sauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.

Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.

1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?

Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.

Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.

Ved. Justė Luščinskytė

Anapilin iškeliavusį fleitininką, ilgametis ansamblio „Musica humana“ vadovą Algirdą Vizgirdą prisimename su jo mokiniu fleitininku Justinu Mačiu.

Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus sausio-kovo mėnesiais kviečia į ekskursijų ciklą „Pažinkime, kad būtume“.

Vienas „Utenos radijo“ balsų Dovydas Giruckas. Radijo savanoris radijo liga susirgęs būdamas vos 11-os metų.

Šiaulių Didždvario gimnazijos gali didžiuotis tuo, kad jau daugiau kaip 20 metų turi radijo stotį „Radijo klubas“, kurią gali girdėti visi Šiauliai.

Mažeikių kasdienybė neatskiriama nuo radijo stoties „Mažeikių Aidas“. Apie kokius Mažeikius kalba šio radijo balsas Audra Ūdraitė?

Kaip kurti radiją miestui, kuriame ir taip daug radijų? Sostinėje jau metus veikia radijo stotis „Vilnius FM“.

Festivalio „Mėnuo Juodaragis“ komanda, kviesdama švęsti Užgavėnes, organizuoja festivalį „Kaukynės“

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros apžvalgoje – apie aktyvistų raginimus Jungtinėje Karalystėje nebepriimti dainų tekstų, kaip įrodymų baudžiamosiose bylose, taip pat žvilgsnis į Ukrainos nacionalinį paviljoną gegužę startuojančioje Venecijos bienalėje ir pažintis su naujausiu „Lego“ kaladėliu rinkiniu, skirtu Klodo Monė kūrybai įamžinti. Pasakoja Rytis Skamarakas.

Irane režimo žiauria prievarta numalšinti masiniai protestai, įsiplieskę praėjusių metų gruodį, pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių. Kaip tokiu laiku gyvena iraniečių menininkai ir kaip mąsto apie kūrėjo vaidmenį kruviniausiomis tautai akimirkomis? Rūta Dambravaitė kalbasi su dokumentinio kino kūrėja iraniete Shadi, šiuo metu gyvenančia Vokietijoje.

Kodėl tiek mažai žinome apie vieną iškiliausių XX a. tapytojų, poetų ir pedagogų Antaną Martinaitį? Kodėl keturiasdešimt septynerius metus gyvenusio kūrėjo darbai taip ir liko sovietmečio šešėlyje? Apie tai plačiau – menotyrininkė Algė Gudaitytė.

Monooperos „Prima donna“ premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre: scenoje telpantis vienos solistės pasaulis ir septyni personažai.

Išduotas statybų leidimas rekonstruoti paskutinį Vilniaus baroko paminklą - Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią. Kokį kelią, gelbėdamas unikalų statinį, nuėjo kunigas Algirdas Toliatas, kokį šviesos projektą, prikeliantį bažnyčią naujam gyvenimui, sukūrė architektė Marija Nemunienė kalbėsime laidoje. „Paliksime istorijos ženklus, kurie liudys - sovietai bažnyčias paversdavo sandėliais“,- sako architektė Marija Nemunienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

MB Fragment architektai vizualizacija

Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?

Kokią knygos istoriją sužino su senosiomis knygomis dirbantys restauratoriai?

Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.

Filmų gamyba praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Tęsiasi ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos.

Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka sugalvojo suteikti knygoms pasus. Ką apie knygą pasakos jos pasas?

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad rasti papildomi pusė milijonų eurų Medijų rėmimo fondui, o pats fondas ruošiasi naujam ekspertų konkursui.

Ved. Marius Eidukonis

„Tikrai netvirtinu, kad naujuoju filmu Sorrentino siekia pateikti politinį ar moralinį manifestą. <...> Tačiau neabejoju, kad iš filmo net ir skeptiškas žiūrovas išsineš vieną ar kitą mažytę malonę“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Neseniai paskelbti UNICEF duomenys apie paauglių patyčias Europoje rodo, kad Lietuvoje beveik pusė 13–15 metų moksleivių patiria patyčias per 30 dienų. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių, gerokai viršijantis Europos vidurkį. Kodėl šie rodikliai taip stipriai skiriasi ir kokie veiksniai lemia tokią Lietuvos poziciją?

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje pristatytas naujas eksponatas – Rubinavo dvaro laiptai.

Šiemet Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui sukanka 100 metų. Prieš šimtą metų visuomenė buvo kviečiama prisidėti prie muziejaus kūrimo – nešti pirmuosius eksponatus, dokumentus ir liudijimus apie teatro gyvenimą. Ši tradicija tęsiama ir šiandien.

Ved. Justė Luščinskytė

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta paroda „Estrada. Svajonės kaina“.

Šiauliams šie metai ypatingi ir yra vadinami Saulės metais. Miestas pradeda švęsti jubiliejinius 790-uosius metus.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta kino festivalis „Taivanas ekrane“.

LRT pradeda akciją „Radarom“.

Vasario 6-ąją skaitytojus pasiekė 10 000 laikraščio „Anykšta“ numeris.

Pristatomas trečiasis eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris. Šįkart jis vestuvinis.

Ved. Marius Eidukonis

Jovitos Uzdraitės nuotr. (We love Lithuania)

Kaip šiemet bus minimi vyskupo Motiejaus Valančiaus metai?

Parodų erdvėje „Akademija“ atidaryta keramikės Onos Petkevičiūtės paroda kelias, kurioje galima susipažinti ir prisiminti keramikos technikas, kurios dabar jau mažai benaudojamos.

Dnipre su Lietuvos pagalba atidaryta požeminė teatro salė. Kokie kultūriniai mainai šiemet laukia Lietuvos ir Ukrainos?

Vienam vakarui istorinės Kauno autobusų dirbtuvės atsiveria menui. Industrinėje erdvėje pasirodys duetas „Tykumos“ ir choras „Kamertonas“.

Italijoje šiandien prasideda XXV-osios žiemos olimpinės žaidynės. Kaip jas pasiruošęs fiksuoti Lietuvos olimpinės rinktinės fotografas Vytautas Dranginis?

Pianistas Petras Geniušas šiandien švenčia savo 65 metų jubiliejų.

Ved. Marius Eidukonis