Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.

Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.

Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.

Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.

Ved. Justė Luščinskytė

Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie amerikietiškąją dvasią.

Ciklo „Senojo laiko eteris“ pasakojimas apie Danielių Dolskį.

Pristatyta knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“, apie didžiausią XX. stichinę nelaimę Lietuvoje. Pokalbis su jos autoriumi, istoriku Gediminu Kasparavičiumi.

Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Šio krašto gamta, vandens tėkmė, rūkai ir kintanti pamario šviesa yra pagrindiniai jo abstrakčios, geometrinės tapybos įkvėpimo šaltiniai.

Prasideda festivalis „Gilios upės tyliai plaukia“, kurio metu dideli dėmesys skiriamas restauruotiems filmams. Kuo ypatinga kino filmų restauracija? Pokalbis su festivalio programos kuratore Ona Kotryna Dikavičiūte ir kino archyvaru Aleksu Gilaičiu.

Domanto Razausko muzikinė naujienos.

Ved. Donatas Šukelis

Rytoj Priekulės meno ir kultūros centras pakvies į tarptautinį kūrybiškos vietokūros „Vilhelmo teatrų festivalį“.

Nuo liepos 1-os iki 10-os dienos Veiviržėnuose Klaipėdos rajone vyksta kūrybinės dirbtuvės „Durys“, kuomet senos medinės durys virsta menininkų drobėmis.

Latvijos sostinėje prasidėjo Rygos šiuolaikinio meno mugė Riga Contemporary. Kokį identitetą susikūrė vos antrą kartą vykstanti mugė ir kaip keičiasi Baltijos regiono meno mugių kraštovaizdis?

Architekto, architektūros publicisto, urbanisto Audriaus Karaliaus šeima neseniai paskelbė parduodanti jo puoselėtą, 1890-aisiais statytą pastatą Kauno senamiestyje. Tai – tik vienas Karaliaus šeimos žingsnis tvarkant jo gausų palikimą.

Šiandien prasideda Lietuvos moksleivių dainų šventė.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Užsienio kultūros naujienos: po restauracijos naujai atsiskleidė Rembrandto paveikslas, Porto mieste atidaryta atlikėjos Dua Lipos biblioteka, skirta uždraustoms ir cenzūruotoms knygoms, taip pat – praktiniai patarimai vinilinių plokštelių mėgėjams per karščius. Pasakoja Justė Luščinskytė.

Šiemet minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Antrajame pasakojimo apie architektą ciklo epizode dėmesio centre atsiduria Gaudí ir Katalonijos istorijos kryžkelė: žvelgsime į pramoninį regiono pakilimą, politinius sukrėtimus bei prabundantį tautinį judėjimą, kurie negrįžtamai suformavo revoliucinę architekto viziją.

Iš Kolumbijos į Lietuvą atkeliavo keramikės, skulptorės Nijolės Šivickas de Mockus kūryba, kuri pristatoma parodoje „Visata iš spiralės“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Pokalbis su muziejaus direktore Ilona Mažeikiene apie buvusio Bogotos mero Antano Mockaus mamos unikalią darbų kolekciją.

Architektas, menininkas, urbanistas Jurgis Rimvydas Palys visą savo karjerą skyrė vizijoms, kaip pakeisti Kauno veidą, įliejant Nemuną į miesto gyvenimą. „Kaunosofinis architektas“, – taip jį vadino kitas žymus architektas Audrys Karalius. Liepos 2 d., sukakus lygiai metams po J. R. Palio mirties, Kaune bus pristatytas A. Karaliaus pradėto ir architektės, režisierės Emilijos Martinkevič užbaigto filmo „Palio miestas“ premjera bei Nacionaliniam architektūros institutui (NAI) perduotas archyvas. Pokalbis su E. Martinkevič ir rinkinio kuratoriumi dr. Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu.

Rytoj, po dešimties metų pertraukos, prasideda Moksleivių dainų šventė „Laiku. Ratu, Kartu“. Kolegės Ievos Radzevičiūtės įspūdžiai ir reportažas iš repeticijos.

Vienas seniausių Lietuvos kultūros leidinių „Literatūra ir menas“ mini savo veiklos 80-metį. Ar šiandien svarbus kultūros žurnalo vaidmuo, kai kūrybą ir kritiką galima publikuoti internete? Pokalbis su ilgamečiu leidinio redaktoriumi, rašytoju Kornelijumi Plateliu ir dabartine redaktore Lina Laura Švedaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kalbos rytas: kas padarė daugiausiai įtakos totorių kalbai ir kokių žodžių iš jos perėmė lietuviai – Gabrielės Kloniūnaitės pokalbis su totorių raštijos tyrinėtoja doc. dr. Galina Miškiniene.

Prancūzijos mieste Ansi įvyko vienas didžiausių animacijos festivalių pasaulyje. Kokios tendencijos pastebimos animacijos ateityje?

Lietuvos paviljoną 2027-aisiais Venecijos architektūros bienalėje kuruos architektas Andrius Ropolas. Kokie darbai laukia ir ko tikėtis iš Lietuvos paviljono?

Valdovų rūmuose baigtas eksponuoti Caravaggio paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Kokios susidomėjimo sulaukė šis kūrinys ir kuo ypatingos vieno paveikslo parodos?

Stabtelėjus ketvirtajame Kauno „Akropolio“ stovėjimo aikštelės aukšte, galima pažvelgti tiesiai į XIX amžių. Prieš daugiau nei šimtą metų šioje miesto vietoje pradėjo kurtis pramoninis Karmelitų kvartalas. Kodėl ši šurmuliuojanti vieta sudomino debiutuojančią gidę Rūtą Baužytę-Jarosz, pasakoja Kotryna Lingienė.

Italijoje įvyko pirmoji Italijos lietuvių bendruomenės ir teatro „Budrugana Lietuva“ organizuota patriotinė teatro stovykla ,,Išlaisvink LT”.

Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia skulptoriaus, medalininko Romualdo Inčirausko personalinė paroda „Vaizdasėjys“, žyminti dailininko 50-ties metų kūrybos jubiliejų.

Vyksta Lietuvą visame pasaulyje garsinančio Kryžių kalno tvarkymo darbai. Šiemet pradėtos tvarkyti kalno prieigos. Kitąmet bus remontuojamas ir pats kalnas, peržiūrimi tūkstančiai kryžių, atnaujinami takai.

Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atliktas tyrimas rodo, kad prieinamas turizmas šalyje vis dar primena loteriją. Nors beveik pusė apklaustų asmenų su negalia keliauja reguliariai, net 91 proc. jų negali pasitikėti internete pateikiama informacija apie objektų pritaikymą.

Šiemet minime radijo Lietuvoje šimtmetį. Šia proga kviečiame klausytis Faustos Savickaitės parengto ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.

Pirmą kartą šešių valstybių – Lietuvos, šiaurės Lenkijos, šiaurės Vokietijos, Danijos, pietų Švedijos ir Latvijos – renginiai pristatomi kartu kaip tarptautinio „Baltijos dvarų festivalis“ dalis. Nuo vasaros pradžios iki rudens lankytojai kviečiami tyrinėti istorinius dvarus, susitikti su žmonėmis, kurie suteikia jiems naują gyvenimą, ir galimybė mėgautis muzika, kultūra, ekskursijomis, vietiniu maistu bei kiekvienam regionui būdingomis istorijomis.

Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien minime dailės klasiko Justino Vienožinskio 140-metį. Šia proga dailininko memorialiniame muziejuje Rokiškio rajone atidaroma jo darbų paroda.

Tauragės kultūros centre, įgyvendinant projektą „Skersvėjis“, rengiamos šiuolaikinio cirko dirbtuvės senjorams.

Kintuose ketvirtą kartą vyks tarptautinė kino stovykla „Nord Creative Camp 2026“.

Į Vilnių pradeda rinktis Moksleivių dainų šventės kolektyvai. Kokios programos tikėtis šios šventės žiūrovams?

Kaip buvusio Japonijos ambasadoriaus žmona Yuko Yamasaki susižavėjo kanklėmis ir kaip savo aistra šiam instrumentui užkrėtė kitus?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Visus šiuos metu minime Lietuvos radijo 100-etį. O kokie pasaulio kultūroje buvo 1926-ieji – metai, kai gimė Lietuvos radijas?

Anykščiuose savaitgalį vyks festivalis „Nuotykiai tęsiasi“.

Svarstoma, kad Mindaugo Sinkevičiaus formuojamame ministrų kabinete kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę gali pakeisti dabar ministerijoje kancleriu dirbantis Lukas Alsys arba viceministro poziciją užimantis Matas Drukteinis.

Kauno fotografijos galerijoje atidaryta iraniečių kilmės menininko Aria Shahrokhshahi (Aria Šarokšaji) paroda „Drėgna žemė“.

2026 m. birželio 28-ąją sukanka lygiai 90 metų nuo dienos, kai buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus.

Šeštadienį Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) pirmą kartą vyks „Festivalis X“.

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros naujienos: dar neatidarytą, bet jau tapusia rekordine Fridos Kahlo paroda Londone ir Paryžiuje aptiktą iki šiol nežinotą Volfgango Amadėjaus Mocarto rankraštį pasakoja Justė Luščinskytė.

Kalbos rytas: apie vertimą bei cenzūrą Lietuvoje ir išeivijoje iki Nepriklausomybės atkūrimo pasakoja Tomas Riklius.

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antoni Gaudí mirties metines. Pradedame penkių dalių ciklą, kurį parengė Justė Luščinskytė.

Prieš 30 m. prasidėjęs Vilniaus festivalis buvo tarsi netikėtai išsiveržęs vulkanas, pirmą kartą į Lietuvos sceną pakvietęs pasaulinio lygio muzikos žvaigždes. Festivalio istoriją prisimena jo pradininkas, tuometinis Nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.

Apie teminės savaitės muziką LRT Klasikos koncertuose pasakoja LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.

Palangos kurorto muziejuje atidaryta pirmoji bendra menininkų Solveigos ir Simono Gutautų paroda „Būties šventumas“. Pokalbis su menininkais.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Kam žemaičiui kultūra? Muziejus? Juk jis ramiai gali sėdėti savo troboj be strioko ir skrolinti telefone – taip ir pasikultūrinsi, nekišdamas kojos iš namų“, – komentare svarsto poetė, muziejininkė Renata Karvelis.

Šiaulių centre – Talkšos ežero pakrantėje – kuriamos didžiulės šamoto skulptūros. Tai lauko žibintai, skirti 790 gimtadienį švenčiantiems Šiauliams.

Vakar Nacionalinėje dailės galerijoje paskelbti Meno kritikos apdovanojimų laureatai.

Tarptautinės dizaino tarybos vykdomoji valdyba nusprendė artimiausiam dešimtmečiui organizacijos sekretoriatą perkelti į Vilnių. Nuo 2026 m. birželio Lietuvos sostinė tampa pasaulinės organizacijos, vienijančios dizaino profesionalus, švietimo institucijas bei dizaino sklaidos ir populiarinimo organizacijas iš viso pasaulio, veiklos centru. Pirmą kartą organizacijos istorijoje jos būstinė bus įsikūrusi Baltijos šalyse.

Artėjant Joninėms – pokalbis apie tai, kaip trumpiausią metų naktį pasitinka lietuviai, latviai, lenkai ir ukrainiečiai. Kuo lietuviškos Rasos skiriasi nuo latvių Līgo, kokios vasarvidžio tradicijos gyvos Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kas šiose šventėse mus jungia?

Ved. Justė Luščinskytė