Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos sąjungoje pagal ekonominę nelygybę. Ar dažnai apie tai kalbama nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje? NARA redakcija kviečia į atvirus susitikimus „Ko negirdi žurnalistai?“

Užsienio kultūros spaudos apžvalga apie garsiausius muziejų apiplėšimus, naujausius jaunimo kultūrinių tendencijų pokyčius ir politinę naujieną iš Japonijos.

Ar paskutinę sekundę prieš susinaikindami dar spėsime sustoti? Fotografijos parodoje „Kad ir pasaulio pabaiga“ klausia 33 žymiausi Lietuvos fotografai. Pokalbis su parodos kuratore dr. Margarita Matulyte ir fotomenininku, poetu ir eseistu Tomu Kregžde.

Tauragėje įteikta pirmoji poetės Birutės Baltrušaitytės literatūrinė premija. Ji skirta už knygą, kurioje atsispindi Mažosios Lietuvos istorija, ypač kultūros istorija. Būtent šia tema dažnai rašydavo ir pati kūrėja. Birutės Baltrušaitytės gimimo metinėms skirtoje konferencijoje poetė prisiminta kaip šviesi ir talentinga kūrėja. O kam įteikta pirmoji poetės vardo premija ir kaip kūrėją prisimena artimieji ir ją pažinoję žmonės? Apie tai Vestos Vitkutės pasakojimas.

Su įvairių formatų reklama mieste, internete, radijuje ar televizijoje susiduriame kasdien. Tarpukario Lietuvoje neatsiejama daugelio lietuvių kasdienybės dalis buvo laikraščiai ir žurnalai, kuriuose lygiai taip pat buvo galima rasti daugybę įvairaus formato reklamų. Kaip atrodė reklama tarpukario Lietuvoje ir ar dabar atkreiptume į ją dėmesį pasakoja Tomas Riklius.

Šiandien Turine prasideda šiuolaikinio meno mugė Artissima Fair, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos menui. Kuo mums svarbi ši mugė, kokį meno spektrą pristatome kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė

Ved. Jolanta Kryževičienė

Ryto allegro. Ved. Marius Eidukonis

„Dingęs štetlas“ su neseniai Panevėžyje atidarytu Stasio Eidrigevičiaus menų centru perbraižo Lietuvos kultūros žemėlapį ir padeda rimtą kultūrinį tašką šiaurės Lietuvoje. Drąsiai sakyčiau, kad pagrindiniai Lietuvos muziejai dabar yra Vilniuje, Kaune ir šiaurės Lietuvoje aplink Panevėžį“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.

Pristatoma šiuolaikinio cirko ir teatro premjera „Šarūnas“, kurią pagal Vinco Krėvės to paties pavadinimo dramą stato režisierius Gildas Aleksa.

Italija po Luvro apiplėšimo pradeda diegti dirbtinio intelekto sistemas, kurios realiu laiku stebi lankytojų elgesį muziejuose ir gali iš anksto identifikuoti įtartinas situacijas. Ką analizuoja dirbtinis intelektas, kokio tipo elgesio modelius jis gali atpažinti, ir kokiose kultūros sektoriaus srityse dirbtinis intelektas galėtų būti pritaikomas jau dabar?

Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atidaryta paroda „Baltijos gelmių istorijos“. Joje pasakojama apie Baltijos jūros paveldą per krovininio laivo „Elbing IX“ istoriją.

Opera-performansas „Saulė ir jūra“ įtrauktas į „Frieze“ sudarytą reikšmingiausių XXI a. meno kūrinių sąrašą. Kodėl šis kūrinys tapo fenomenu tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje ir kaip jis atliepia platesnes šiuolaikinio meno tendencijas? Pokalbis su Londone gyvenančiu meno kritiku Benu Easthamu.

Šiandien Vilniaus Rotušės aikštėje, Kyjive ir Charkive – išskirtinė dovana Lietuvai ir Ukrainai. Vilnius City Opera kartu su Laisvės TV ir LRT bei partneriais kviečia į nemokamą Giuseppe Verdi operos „Makbetas“ tiesioginę transliaciją iš LVSO koncertų salės. 

Ved. Justė Luščinskytė

Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje šiandien bus skaitoma Lietuvos kultūros bendruomenės peticija prieš Kultūros ministerijos politinį išmainymą pasirašiusiųjų vardai.

Šiaulių dailės galerijoje iki spalio pabaigos galima apžiūrėti Baltijos šalių menininkų parodą „Trialogas“. Čia eksponuojami trijų draugaujančių miestų – Pernu, Jelgavos ir Šiaulių – menininkų darbai.

Spalio 27 dieną jau 20-ąjį kartą bus minima Pasaulinė audiovizualinio paveldo diena. Lietuvoje siekiant padidinti audiovizualinio paveldo prieinamumą, kuriame platforma „E-kultūra“.

Partijos „Nemuno aušra“ deleguotas ministras Ignotas Adomavičius, atsistatydinęs iš pareigų po aštuonių darbo dienų, kultūros temos nepalieka. Kiek ilgai kultūros erdvėje ar politikoje pasirengęs būti Ignotas Adomavičius ir kaip jis įsivaizduoja tą savo buvimą?

LRT KLASIKA pristato premjerą – keturių dalių garso esė „Jūra“, pasakojančią apie žmogaus ir jūros santykį.

Ved. Marius Eidukonis

Keturi dailininkai, susibūrę į grupę „Kažką darom" kviečia jau į antrąją bendrą kūrybos parodą „2²".

Mantas Balakauskas apžvelgia Poetinio Druskininkų rudens festivalio almanachą.

Nacionalinis konkursas „Tėvynės DNR“ kviečia 15-25 m. jaunuolius iš visos Lietuvos kurti pilietines dainas.

Seimo narys Ignas Vėgėlė pranešė užpildęs kelis pareiškimus policijai dėl to, kad kad ant valstybės institucijų pastatų kartu su Lietuvos Trispalve nuolat ir lygiavertiškai yra iškelta užsienio valstybės vėliava. Reaguodama į tai Kultūros asamblėja pradėjo akciją „Nubausk ir mane“, kuria kviečia iškelti Ukrainos vėliavą šalia Lietuvos valstybinės vėliavos. Gali ar negali ant valstybės institucijų visuomet kabėti ir užsienio valstybės vėliava?

Kuo XVII amžiuje rašęs Motiejus Kazimieras Sarbievijus pakerėjo šiuolaikinius šalies kūrėjus ir kaip jo lyrika inspiravo neįtikėtinus skambesius?

Mėnesį veikianti Ingos Ruginienės vyriausybė ieško dviejų ministrų – krašto apsaugos ir kultūros. Pastarojo paieškos trunka jau tris savaites. Kodėl taip ilgai nerandamas tinkamas kandidatas užimti kultūros ministro pareigas?

Meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“, trylika metų veikęs Valakampių pušynuose, persikėlė į naujas erdves Naujamiestyje. Kokie pokyčiai galimi centro veikloje?

Ved. Marius Eidukonis

Užsienio kultūros spaudos apžvalga.

Ar kultūros bendruomenės protestai yra panašūs į Sąjūdį?

Sakralinės architektūros paminklais garsėjančiuose Tytuvėnuose planuojama statyti naują turizmo ir neformaliojo kraštotyros švietimo centrą. Kodėl kilo toks poreikis, ar tai tikrai yra reikalingiausias objektas – pokalbis su Kelmės rajono meru Ildefonsu Petkevičiumi.

Ar UNESCO literatūros miesto titulas padeda įveikti naujųjų medijų spaudimą ir sudominti skaitytojus? Šiandien Vilniuje patirtimi dalinsis trijų UNESCO literatūros miestų vadovai, o mes plačiau kalbamės, kaip gyvena Slovėnijos sostinė Liubliana.

LRT KLASIKA kviečia klausytis pasakojimų ciklo, skirto Lietuvos jėzuitų auklėtinio Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir baroko literatūros metams. Apie Lietuvoje saugomus žymaus poeto unikalius leidinius pasakoja kolegė Karina Metrikytė.

Meilės krantų, čiulbančio kryžiaus ir daugybės kitų įspūdingų kūrinių autorius, skulptorius Gitenis Umbrasas po ilgų metų darbo šiandien pagaliau atidengia didžiausią savo kūrinį – Vilniaus globėjo Šv. Kristoforo mozaiką.


Ved. Jolanta Kryževičienė

Kaip siaubo fenomeną tyrinėja kūrėjai, sociologai ir filosofai?

90-metį mininčios Lietuvių kalbos draugijos pirmininkė Vilma Zubaitienė sako, kad kalba ne tik leidžia bendrauti, bet ir parodo žmogaus išsilavinimo lygį.

Kokią baltistikos dabartį ir ateitį mato prasidedančio XIV-ojo Baltistikos kongreso dalyviai?

Kuo ydinga Lietuvos biudžetinėse kultūros įstaigose veikianti kvietimų ir bilietų su nuolaida suteikimo tvarka?

Kokia Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūrybos sklaida dabartinėje Lietuvoje ir kuo unikalūs jo kurti pamokslai?

Pristatytame 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekte Kultūros ministerijai ir jai pavaldžioms kultūros ir meno įstaigoms iki 2028 metų finansavimas sumažės beveik 46 mln. eurų. Bendras kultūros srities biudžetas trauksis 44 mln. eurų. Ką toks valstybinio finansavimo pokytis gali reikšti Lietuvoje veikiančiam kultūros sektoriui?

Ved. Marius Eidukonis

„Protestuojanti kultūros bendruomenė Lietuvoje koreguoja vertybinį politikos turinį, netarnaudama politinėms jėgoms. Tačiau nepamirškime budrumo. Naivu būtų manyti, kad atvirą pilietinę akciją, kurioje labai daug jaunimo, nepanorėtų priglobti politinė jėga“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė.

Gargžduose pristatoma premjera  „Žmogus mėnulyje“.

Eindhovene vyksta Nyderlandų dizaino savaitė – vienas svarbiausių ateities dizaino renginių Europoje, kasmet sutraukiantis šimtus tūkstančių lankytojų ir pristatantis ne tik objektus, bet ir idėjas apie tai, kaip galėtų atrodyti mūsų gyvenimas po 5, 20 ar net 50 metų.

Ciklas skirtas Sarbievijaus ir baroko literatūros metams.

Vilniuje buvo teikta pirmoji bendra YIVO žydų mokslinių tyrimų instituto ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos premija. Apdovanojimas po mirties skirtas Antanui Ulpiui – žmogui, kuris sovietmečiu, tyliai ir rizikuodamas savo laisve, išsaugojo tūkstančius žydų knygų ir dokumentų nuo sunaikinimo.

Ved. Justė Luščinskytė

Kaip atrodo scena menininkų su negalia akimis ir su kokiais iššūkiais jiems vis dar tenka susidurti?

Kuo alpinizmas yra pilietiškas, kas motyvuoja svarbias Lietuvai datas minėti aukštai debesyse, ir kokių šiam pašaukimui būdingų bruožų galimai turėjo pats Čiurlionis?

Oficialiai įkurtas Baltijos kultūros centrų aljansas, apjungiantis daugiau nei tūkstantį kultūros institucijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Savaitgalį Vokietijoje pasibaigė 77-oji Frankfurto knygų mugė.

Baigėsi kasmetiniai leidyklos „Alma littera“ suaugusiųjų ir vaikų bei jaunimo literatūrai skirti konkursai. Vaikų ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoju paskelbtas Aistės Mišinytės 8–12 metų vaikams skirtos knygos rankraštis „Slibinai šermukšniuose“.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Rokiškio krašto muziejuje atidaroma tarptautinė parodą „Vytis ir Lelija“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje bus pristatyti unikalūs popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ albumai.

Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Nenado Veličkovićo romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ ir estų rašytojo, akademiko Reino Raudo knygą „Tobulo sakinio mirtis“.

Vilniuje prasideda 9-asis šiuolaikinės operos festivalis NOA.

Lietuvoje auga susidomėjimas ispanų kalbos mokymusi. Nuo 2026 m. šią kalba bus galima rinktis kaip pirmąją užsienio kalbą. Ar Lietuva pasirengusi užtikrinti šios kalbos mokymą?

Valstybiniame Šiaulių dramos teatre – antroji sezono premjera. Tai režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus machine“, kuriame dekonstruojamas Dedalo ir Ikaro mitas.

Lietuvoje pristatomas Ukrainos karo archyvas. Tai skaitmeninė platforma, kurioje renkama ir saugoma medžiaga apie Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.

Šiandien laukia LRT KLASIKOS užsakymu Justinos Repečkaitės sukurto kūrinio „Millefleur“ premjera.

Ved. Marius Eidukonis