Tęsiamas pasakojimų ciklas skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus metams. Šiandien kviečiame daugiau sužinoti apie Valančiaus šeimą, jo vaikystę, mokslus, kelionę į Varnius, išskirtinį dėmesį vaikų ir jaunimo švietimui, taip pat išgirsite istorijų apie muziejuose saugomus asmeninius Valančiaus daiktus, tarp kurių ir žymieji kailiniai.

„Galima kai kur būtų ir tvirčiau pasisakyti“, – žvelgdamas į praėjusių metų gatvės meno kūrinius Lietuvoje, apie socialinių bei politinių temų iškėlimą sako gatvės menininkas Timotiejus Norvila, slapyvardžiu Morfai.

Šiandien sukanka 250 metų, kai Kuršių nerijoje gimė Martynas Liudvikas Rėza – teologas, lietuvių raštijos puoselėtojas, folkloristas ir poetas, Apšvietos epochos žmogus, kurio veikla peržengė savo laiką ir vietą. 2026-ieji Neringoje paskelbti Martyno Liudviko Rėzos metais. Jo 250-osios gimimo metinės žymi visus metus truksiančio renginių, iniciatyvų ir kultūrinių susitikimų ciklo pradžią.

Septynioliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija skirta tapytojui, plenerų organizatoriui Sauliui Kruopiui.

Vakar Panevėžyje įvyko pirmoji Aukštaitijos kultūros asamblėja. Ką įvykusi asamblėja parodė apie realią kultūros padėtį regione ir žmonių patiriamą spaudimą bei nerimą, kaip šis judėjimas šiandien atrodo platesniame Lietuvos regionų žemėlapyje, ir kokie bus artimiausi Kultūros asamblėjos tolesni veiksmai bei konkretūs žingsniai reaguojant į LRT įstatymo pataisų procesą?

Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Trijų Karalių iškilmė minima kitose pasaulio vietose, kodėl Britų muziejus samdo „lobių medžiotoją“ ir kaip dailės terapija gali padėti mažinti perdegimą? Pasakoja Justė Luščinskytė.

Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Muitinė“ Kaune lankytojams duris šiandien atvers paroda „Sintetiniai kaulai“. Skulptorius Domas Mykolas Malinauskas savo darbais kviečia apmąstyti šiuolaikinių medijų veikiamus žmogaus tapatumo ir kūniškumo nykimus bei kintančius kasdienius ritualus. Menininko kūrybinėje erdvėje lankėsi kolega Andrius Baranovas.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta nauja paroda „Jie gyvena šalia mūsų“. „Ir šiandien šalia mūsų gyvena kažkas už racionaliai suvokiamos realybės ribų“,- sako parodos kuratorė, dailės istorikė dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Kartą metuose Šilalės muzikinis teatras stato miuziklą. Šiais metais žiūrovai išvydo garsiąją Imrės Kalmano operetę „Cirko princesė“. Pasakoja Vesta Vitkutė.

Algio Kalėdos premija paskirta prof. Radosławui Okulicz-Kozarynui už fundamentalų darbą rengiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio korespondenciją, liudijantį gilų lenkų ir lietuvių kultūrinių reiškinių išmanymą, apibendrinantį ilgametę mokslinę ir kultūrinę veiklą, tiriant ir plėtojant lenkų-lietuvių kultūrinius ryšius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Truputį tapau šio parko įkaitu“, – sako Panevėžio rajone skulptūrų parką įkūręs Alfridas Pajuodis. Jau daugiau nei dešimtmetį jis rūpinasi „Mėnulio akmens“ parku – čia ne tik stato ir tobulina skulptūras, bet ir pats prižiūri aplinką.

Kaimyninėje Lenkijoje jau savaitę galioja naujos rašybos taisyklės. Kokie pokyčiai įsigaliojo ir kokia jų svarba Lietuvos lenkų bendruomenei?

Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos duris atveria Kėdainių kultūros centras.

Praėjusiais metais per protestus pradėjus akcentuoti ištarto žodžio svarba, didelę reikšmę įgijo hiphopas ir jo atlikėjai. Ar šiemet jausime tiek pat atsakomybės už žodį?

Kaune pristatoma šiuolaikinės lietuvių tapybos klasikės Rūtos Katiliūtės personalinė paroda „Atmosfera“.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos abiturientai pristato 52-ąją čiurlioniukų operą „Kuprelis“.

Ved. Marius Eidukonis

„Netrinkime senų savo istorijų, kad ir kokios skaudžios ar beprasmės jos atrodo šiandien. Be jų būsime kaip senieji indėnai be išdrožinėtų stulpų – netekusios džiaugsmo, įskaudintos“, – sako rašytoja Dalia Staponkutė. Naujųjų metų proga ji dalijasi trimis palinkėjimais savo gimtajai kultūrai.

Neseniai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta, „Medinės skulptūros galerija“. Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta.

Latvijoje nuo šių metų įsigalioja reikšmingi pokyčiai, susiję su rusų kalbos vartojimu. Rusų kalba nebegalės būti dėstoma kaip antroji užsienio kalba mokyklose, o visuomeninis transliuotojas nutraukė linijines transliacijas rusų kalba. Šiais sprendimais siekiama stiprinti valstybinės kalbos vaidmenį ir mažinti dezinformacijos poveikį. Kokia rusų kalbos ateitis Lietuvoje, ir ar turime aiškią kryptį, kaip švietimo ir žiniasklaidos politika turėtų reaguoti į informacinio saugumo iššūkius?

Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-mečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.

Vilniuje duris užveria „Vaidilos teatras“. Yra skelbiama, kad pastate įsikūrus privačiai mokyklai, „Vaidilos teatras“ šioje erdvėje savo veiklos tęsti nebegali – išsiskyrė požiūriai į kultūrinių renginių standartus ir pačios vietos istorinę vertę.

Ved. Justė Luščinskytė

Iki balandžio mėnesio Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune galima apžiūrėti parodą „Nēkėt, nieka napamatīsėt!“, skirtą 180-osioms rašytojos Žemaitės gimimo metinėms.

Šiauliuose nepriklausomoje meno projektų erdvėje „Garažas“ pristatyta 15-oji paroda. Tai Ramintos Juozapavičiūtės–Maivydos grafikos darbų paroda „Shape Shifting“.

Patvirtintos 770 kultūrinės edukacijos veiklos ir renginiai, papildysiantys Kultūros paso programą. Pastebimas kultūros paveldo ir etninės kultūros veiklų pasiūlos dominavimas.

Vilniuje, Linkmenų gatvėje galima pamatyti instaliaciją „Meno takas“ – savotišką meno galeriją po kojomis.

Dingusių žmonių šeimų paramos centras sukūrė seriją iliustruotų pasakojimų vaikams apie skyrybų istorijas.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Kuo 2025-ieji buvo išskirtiniai pasaulio kultūros lauke ir ką apie juos rašė tarptautiniai meno naujienų portalai.

Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais.

Kėdainiai, perėmę titulą iš Druskininkų, pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.

Kokie chorai šiemet dalyvavo „Sekmadienio akorduose“ Tauragėje ir ką iš festivalio išsineša klausytojai bei atlikėjai?

Kaišiadorių muziejus atidarė parodą „Šeimininkių mokymas tarpukario Lietuvoje". Kuo šis laikotarpis svarbus šalies gastronomijos istorijai?

Šiemet, 2026-aisiais, sueis 225 metai, kai gimė žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. LRT KLASIKA penktadieniais kvies iš arčiau susipažinti su šia istorine asmenybe.

Ved. Marius Eidukonis

„Ne be reikalo 2025-ieji pagal kinų kalendorių vadinami Gyvatės metais: šiemet internete tikrai raitėmės vingiuotais dirbtinio intelekto, piktų komentarų bei nuobodaus turinio labirintais“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas, komunikacijos mentorius ir lektorius Darius Gerulis.

Mažeikių muziejuje galima apžiūrėti garsios mūsų tekstilininkės, grafikės Bronės Valantinaitės-Jokūbonienės 100-ečiui skirtą gobelenų parodą „Metraštis“.

Ignalinos krašto muziejus sukūrė projektą „Užriestagalvis girion lakia“, skirtą dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės 170-osioms gimimo metinėms. Pasakoja Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Agnė Galatiltienė ir Ignalinos krašto folkloro ansamblio „Čiulbutė“ vadovė, etnologė Sigutė Mudinienė.

Matau daug paralelių tarp to, kas vyko prieš 500 metų, ir kas vyksta dabar. Teritorijas pasidalinusios tautos vis kovoja dėl savo susikurtų istorijų. Taip pasakoja vietokūros dizainerė Julija Janus, kuravusi parodą apie dvi karalienes ir svajojanti sukurti muziejų apie Barborą Radvilaitę ir jos istoriją.

Laisvės alėjoje esančio Kauno centrinio knygyno vitrinas puošti žėrinčiais burbulais, spindinčiais žaislais ir girliandomis? „Na jau ne“ – nusprendė kūrybiškų moterų klubo „Pasakonės“ atstovės.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Tradicinių Kalėdų šiemet nebus. Šventinės nuotaikos nesukursi taip lengvai kaip laužų“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė. Ji apžvelgia 2025-uosius ir pastarųjų savaičių įvykius.

Šiaulių dramos teatre gruodį ypatingas dėmesys skiriamas vaikams – jau kelis dešimtmečius tęsiant šventinių, ne tik džiuginančių, bet ir ugdančių spektaklių tradiciją, kurią šiemet tęsia Aurimo Žvinio režisuojamas „Nematomas vaikas“.

Kaip šventinis laikas veikia visuomenės dėmesį, kritinį mąstymą ir politinių sprendimų priėmimą?

Kaip skirtingose Europos kalbose Kūčių naktį „prabyla“ gyvuliai – nuo lietuviško mūkimo ar amsėjimo iki visai netikėtų garsų, kuriuos žmonės jiems priskiria kitose kultūrose.

Ko tikėtis LRT KLASIKOS šventinėje programoje per Kūčias ir Kalėdas?

Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Kalėdas pasitinka Ramygalos kultūros centras ir kokius ypatingus žaisliukus šventėms gamina šio kultūros centro direktorė?

Per Kalėdas Alytaus miesto teatras pristato premjerą „Teta, kada meilė išeis į kiemą?". Spektaklio kūrėjai kviečia vaikus ir suaugusiuosius pasikalbėti apie jausmus.

Platelių ežere pradėti povandeninio geologinio paveldo tyrimai. Bus siekiama ištirti unikalius geologinius darinius ir sudaryti jų žemėlapį.

Kaip viešosios valdysenos praktikoje ir teisėje vertintini raginimai trauktis LRT tarybai ir ar tikrai sklandžiam LRT veikimui geriausia išeitis būtų tarybos atsistatydinimas kartu su generalinės direktorės ir administracijos pasitraukimu?

Videniškių vienuolyno muziejus yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima įsigyti lietuviškais užrašais papuoštų kalėdaičių, o nebe pirmus metus sakralinių amatų centro darbuotojai kviečia kalėdaičius pasigaminti ir patiems.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Šilalės viešojoje bibliotekoje bei Upynos miestelyje pristatyta į lietuvių kalbą išversta Giovanni Perotto knyga „Ne! Nelieskite vaikų!“. Joje pasakojama apie iš Šilalės rajono kilusį kunigą Stanislovą Bartkų.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. 

Vakar Seime baigėsi dvi dienas trukęs LRT įstatymo pataisų svarstymas. Opozicija, protestuodama prieš siūlomus pakeitimus, pasirinko vadinamąjį filibusterį – parlamentinę taktiką, kai, nepažeidžiant procedūrų, įstatymų leidybos procesas vilkinamas ilgomis kalbomis ir procedūriniais veiksmais. Kaip šią taktiką vertinti politinės kultūros požiūriu ir kiek ji priartina Lietuvą prie kitose demokratijose įprastų parlamentinės kovos formų?

Tęsiame pasakojimų ciklą „Kalėdų stebuklo beieškant“. Kaip gimsta istoriniai pasakojimai apie Jeruzalę, viduramžių Klaipėdą, Neringą ir stebuklo laukimą?

Didžiausia poezijos leidykla šalyje „Slinktys“ mini savo veiklos dešimtmetį.

1986 metais pirmą kartą nuskambėjusi daina „Ant kalėdinės eglutės“ tapo tikru kalėdiniu hitu ir viena populiariausių visų laikų lietuviškų kalėdinių dainų. Kokia šios dainos istorija?

Ved. Justė Luščinskytė