In memoriam. Eidamas 84-uosius metus mirė architektas, urbanistas, paveldosaugininkas Jurgis Rimvydas Palys.

Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“.

Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.

Kaunietis Rokas Jurkus sako jau įsigijęs ne vieną bilietą į šiemet vyksiančius koncertus, skirtus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Tai – vis pianistų koncertai, o Rokas yra gitaristas. Jis pats prie jubiliejinių metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.

Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą „Mokinių pasiūlos prognozė Lietuvos universitetams“. Nors šiuo metu Lietuva dar gyvena demografinio pakilimo sąlygomis, jau po dešimtmečio laukia ryškus abiturientų skaičiaus mažėjimas. Kaip šie pokyčiai paveiks ne tik universitetus, bet ir visą šalies žinių ekonomiką ilgalaikėje perspektyvoje? Ar esame tam pasirengę strategiškai?

Šiemet minėdami 100 metų sukaktį Chanel mados namai pristatė Meno ir kultūros žurnalą. Kodėl Chanel nusprendė investuoti į kultūrinį turinį?

Raudondvario dvaro rūmuose atidaroma pasaulinio garso švedų-amerikiečių skulptoriaus Kento Ulbergo paroda „Skulptūros – gamtos paminklai“. Tai pirmas kartas, kai šio menininko darbai pristatomi Lietuvoje. Kodėl tokio masto kūrėjas pasirinko Lietuvą savo 80-ojo jubiliejaus parodai?

Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.

Žalgiriai – vienas žaliausių mikrorajonų Tauragėje. Jis saugoja ir ypatingas istorijas apie gyventojų kasdienybę, vaikų žaidimus. Menininkė Evelina Šimkutė visas istorijas bei informaciją renka taikydama gyvojo archyvo metodą.

„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių?

Kokia kultūra yra svarbi Palangos kurortui ir kodėl Jono Šliūpo muziejuje nerandame Jono Šliūpo?

Kaip pluoštinės kanapės gali virsti tvarios ir ekologiškos architektūros žaliava? Lietuvės Viltės Adomavičiūtės projektas „Hempforma“ pateko į pasaulinio Naujojo europinio bauhauzo konkurso finalą.

Parodoje „Punktyras“ – dailininkės Aleksandros Jacovskytės piešiniai, atlikti tušinuku ir pieštuku ant atsitiktinio, tuo metu po ranka pasitaikiusio popieriaus.

Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą kuriamas melagingas audiovizualinis turinys? Diskusijoje dalyvauja Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius, portalo LRT.lt vyriausias redaktorius Mindaugas Jackevičius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.

„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.

„Juozo Masiulio knygynas yra tarsi paskutinis Mohikanas“, – sako Karolina Masiulytė-Paliulienė. Juozo Masiulio knygynas yra vienas seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje, tapęs neatsiejama Panevėžio miesto tapatybės dalimi bei gyvu atminimu apie svarbią knygnešystės, švietimo ir kultūros istoriją.

Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.

Vakar vakare Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, paaiškėjo Nacionalinių architektūros apdovanojimų 2025 laureatai. Iš 125 paraiškų buvo išrinkti geriausi architektūriniai kūriniai devyniose kategorijose – nuo gyvenamųjų namų iki teorinės sklaidos.

Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“ ir pristatė parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ eksponuojamą didžiulį rekonstruotą žaislą-baldą Begemotą, tapusį lankytojų numylėtiniu.

LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos.

Šiandien prasideda jau šeštą kartą vykstantis nemokamų kultūros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia 2025“. Šiemet programa iš įprastos vietos po Liubarto tiltu persikelia į naują lokaciją – Vilniaus geležinkelių muziejaus Bėgių parko angarą. Ką reiškia kultūros renginius perkelti iš centrinės, atviros miesto erdvės į labiau uždarą, galbūt mažiau pažįstamą lokaciją?

Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.

Fotomenininkė Justina Tulaitė pristato Ignalinos apylinkėse gimusią parodą „Šmėkščiojimai“.

„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

Savaitgalį įvyko reikšmingas pokytis Lietuvos šiuolaikinio meno lauke: meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert po daugiau nei dešimtmečio atsisveikino su Valakampiams ir ketina persikelti į sostinės centrą.

Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.

Prienų rajone atidarytas „Buddhų parkas“.

Kauno šokio teatras Aura ir choreografė Birutė Letukaitė atgaivino šokio spektaklį „Jūra“, dedikuotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.

Fotografas Mykolas Juodelė su Argentinos ir Peru lietuve Sandra Rivero pristato dokumentinės fotografijos parodą „Argentinos lietuviai: išvykimai ir sugrįžimai“. Joje nagrinėjama lietuvių diasporos Argentinoje istorija ir dabartis.

Manto Balakausko knygų apžvalga.

Pasvalyje vyksta medžio skulptorių simpoziumas „Apynio giesmės“. Jo tema šiemet pasirinkta iš krašto herbe pavaizduoto apynio.

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vietovės – valdymo planas. Tačiau dar visai neseniai paveldosaugos ekspertai kritikavo, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo privaloma vertinti, kaip nauji statybos ar plėtros projektai gali paveikti pasaulio paveldo vietovių vertę. Kokius pokyčius jau artimiausiu metu pajus senamiesčio gyventojai?

Kudirkos Naumiestyje pristatomas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“, pastatytas pagal Jeano-Luco Lagarce’o pjesę. Kūrinys nagrinėja penkių moterų laukimo dramą, atskleidžia laukimo įtaką psichikos sveikatai ir aktualizuoja tarp kartų perduodamų traumų temą. Spektaklyje dalyvauja profesionalios aktorės ir vietos bendruomenės moterys, į kūrybinį procesą įsitraukusios per patyrimines dirbtuves.

Vilniaus universitete devintą kartą bus įteikti Atminties diplomai – simboliniai apdovanojimai žmonėms, kurie buvo neteisingai pašalinti iš universiteto sovietmečiu dėl savo tautybės, pažiūrų ar socialinės kilmės. Šiemet pagerbiami net 42 lietuvių, žydų ir lenkų kilmės asmenys, tarp jų – ir už simbolinį protestą pašalintas pirmakursis, bandęs paskandinti Lenino bareljefą.

Kernavėje prasideda pirmasis Scenos meno kritikų asociacijos vasaros suvažiavimas-konferencija „Dokumentinis teatras: tarp faktų ir fikcijos. Kaip pasaka virto paskaita“. Kokia yra dokumentikos vieta scenoje?

Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.

Šiaulių dailės galerijoje atidaryta kasmetinė krašto dailininkų paroda.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

„Nėra nieko, ko negalima nupinti makramè technika“, – sako kūrybinės studijos „Pinupinu“ įkūrėja Indrė Čistiakovà. Atsitiktinai atradusi ir išmokusi tokio pynimo būdo, tauragiškė savo žiniomis nusprendė dalytis su kitais, todėl Tauragėje įkūrė savo studiją.

Rytoj prasideda Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas. Viena iš pagrindinių kongreso temų – Lietuvos kultūros kanonas. Ką jis reiškia? Kam jo reikia? Ar įmanoma susitarti, kas patenka į bendrą mūsų kultūros pamatą, o kas lieka už jo ribų?

Nacionalinėje dailės galerijoje birželį atidaryta vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos menininkų Rimtauto Vincento Gibavičiaus „grafystės“ – paroda.

Šiluvoje atidaroma paroda – „Nematytas Nekrošius“. Kodėl „nematytas“ Nekrošius pasirodo būtent Šiluvoje?

Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Iš kur atsirado gėlių kalbos simbolika ir kaip ji skiriasi kitose kultūrose?

770 metų jubiliejų švenčiantys Tauragnai garbės piliečio vardą suteikė buvusiam seniūnui, aktoriui Alvydui Danauskui.

Prasidėjo Tytuvėnų vasaros festivalis.

Tauragės kultūros centre bus pristatomas jaunimo spektaklis ir trumpametražis filmas „Apversta Tauragė“.

LMTA teatro krypties magistro diplomai pirmą kartą įteikti Meno projektų režisūros kursui.

Lietuviška reivo kultūra – nuo šiol ir muziejuje. Ką apie mus gali papasakoti nepriklausomybės pradžioje vykę pusiau legalūs vakarėliai?

Lenkijos kino režisierius Kšyštofas Zanussis sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis - pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Kybartų pučiamųjų orkestras švenčia savo 65 metų veiklos sukaktį.

Šiauliuose Talkšos ežero pakrantėje visą savaitę vyko menininkų dirbtuvės. Lietuvos ir užsienio keramikai kuria didžiulius šamoto žibintus.

Šiandien visoje Lietuvoje bus švenčiamos Joninės. Ką simbolizuoja Joninių tradicijos ir ar visų jų laikomės?

Klaipėdos kultūros magistro vardas šiemet suteiktas Klaipėdos dramos teatro aktoriui Rimantui Pelakauskui.

Klaipėdoje Renesanso Leonardo da Vinčio mašinos kviečia pažinti 500 metų senumo išradimus, be kurių šiandien neveiktų daugybė įrenginių.

Kaip keisis Telšių Žemaitės dramos teatro veikla, jį uždarius rekonstrukcijai?

Šiandien Varėnoje įvyks oratorijos „Laisvasis kalinys“ premjera.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

Eglės Baliutavčiūtės knygų apžvalga.

Kintuose šeštadienį prasidės jau daugelio pamėgtas Kintų muzikos festivalis, nuo kurio ypatingai sustiprėjo kultūrinis pamario miestelio klestėjimas.

Šiandien minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Ar kultūrinė integracija Lietuvoje vyksta abipusiai, ar vis dar dažniau tik viena kryptimi? Kodėl kai kurios pabėgėlių grupės priimamos palankiau, o kitų atžvilgiu visuomenėje kyla daugiau baimių ar atstūmimo?

Kauno technologijos universitetas pristato naują magistrantūros studijų programą „Dizainas tvariai ateičiai“. Ar esame pasiruošę kurti ne tik gražius, bet ir išties tvarius ir socialiai teisingus sprendimus?

Šiandien Biržų regioniniame parke vyks Raganinės. Kokia yra Raganinių vieta mūsų kultūroje?

Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.

Netrukus bus galima apsilankyti prieškariniame Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo garsusis architektas Arnas Funkas.

Užsienio kultūros spaudos apžvalga.

Kretingoje galima pamatyti ir penkis vienuolynus, ir Tiškevičių paveldą, ir dar apie vaistažoles viską sužinoti. Pasakoja gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.

Apie nepakeliamą dviejų žmonių tylą kalbama spektaklyje „Tyliai tyliai“, kurio premjera jau šį vakarą.

„Estetiniu požiūriu vitražo menas užima ypatingą vietą, nes daro galingą poveikį žiūrovui“, – sako dailininkas-vitražistas Nerijus Baublys.

Ar girdimas visuomenės balsas, kai kalbame apie paveldo apsaugą? Ko trūksta valdžios struktūroms ir bendruomenėms, kad piliečių įtaka būtų didesnė? Ar piliečių asamblėja nėra tik priedanga?

Ved. Jolanta Kryževičienė