Energetikos ir technikos muziejaus Istorinėje katilinėje veikia interaktyvi ekspozicija, kviečianti pažinti lazerių ir fotonikos pasaulį.

Vinco Kudirkos muziejuje, Kudirkos Naumiestyje, atidaroma nauja ekspozicija „Noriu namo, į Širvintą. Dingusio miesto beieškant“.

Kultūros ministras Lukas Alsys Macikų lagerio klausimą iškėlė kaip vieną svarbiausių XXI-osios Vyriausybės darbų. Kokia ateitis laukia Macikų lagerių ir kada galime tikėtis pokyčių šio istorinio objekto priežiūroje?

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje atidaryta iliustratorės ir tarpdisciplininės menininkės Akvilės Magicdust interaktyvi paroda „Laukiniškiai“.

VU Istorijos fakulteto studentai lankosi Utenoje, siekdami išsiaiškinti, kodėl Utenoje kūrėsi įvairios alternatyviosios muzikos grupės, kaip jos vystėsi ir kokia aplinka leido mieste suklestėti roko muzikai bei jaunimo subkultūroms?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Tapyba, tekstilė, fotografija, skulptūra, naujas požiūris į erdvę ir medžiagiškumą – penki intensyvūs menininkės Barbaros Kasten kūrybos dešimtmečiai pristatomi parodoje „Postabstrakcija“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Tai pirmasis tokio masto iš Lietuvos kilusios menininkės kūrybos pristatymas jos senelių gimtinėje.

Šiauliuose savo kūrybą pristato jaunosios kartos menininkė Danutė Vaitekūnaitė. Menininkė kelia klausimus: ar žmogus naudoja daiktą, ar daiktas – žmogų? Kada esame grobuonys, o kada – grobis? Niujorko universitete Abu Dabyje magistro studijas baigusi Danutė Vaitekūnaitė šiuo metu kuria ir koordinuoja edukacines veiklas Šiaulių dailės galerijoje.

Klaipėdos rajone esančio Kukuliškių piliakalnio teritorijoje archeologiniai tyrimai vykdomi ne vienus metus. Šių metų radiniai suteikė naujų duomenų apie tai, kaip Lietuvos pajūryje buvo gyvenama prieš beveik tris tūkstančius metų. Surinkti duomenys taip pat liudija apie gintaro prekybos ryšius su tolimesniais kraštais. Ką naujausi Kukuliškių piliakalnio radiniai leidžia suprasti apie gyvenimą Lietuvos pajūryje prieš beveik tris tūkstančius metų?

VDU Botanikos sode Kaune rengiama tradicinė „Kvapų naktis“. Šių metų renginio tema – balta. Lankytojams numatomos ekskursijos, paskaitos, edukacijos, teatro ir muzikos pasirodymai. Daug dėmesio bus skiriama tam, kaip augalus pažįstame per kvapą, skonį ir kitus pojūčius. Kaip augalai ir jų kvapai gali tapti kultūrinio renginio pagrindu ir padėti lankytojams gamtą patirti per meną, muziką bei istorijas?

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras tarptautiniame Valensijos pučiamųjų orkestrų konkurse Ispanijoje pelnė pirmąją vietą profesionalų kategorijoje. Nuo XIX amžiaus pabaigos rengiamas konkursas laikomas vienu seniausių ir reikšmingiausių pučiamųjų muzikos renginių pasaulyje. Jame profesionalūs ir mėgėjų orkestrai varžosi skirtingose kategorijose pagal sudėtį ir meistriškumo lygį.

Ved. Justė Luščinskytė

Šiauliuose vyksta tarptautinis dailininkų simpoziumas-kūrybinės dirbtuvės „Saulės Šiauliai“. Istoriniuose Zubovų rūmuose kuria 20 menininkų iš Lietuvos bei užsienio šalių. Iš simpoziumo pasakoja Tomas Mizgirdas.

Šiais metais minime 100-ąsias žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí mirties metines. Kolegė Justė Luščinskytė kviečia pasinerti į penkių dalių ciklą. Pirmus tris epizodus galite rasti LRT Radiotekoje. Ketvirtoje dalyje – pasakojimas apie tai, kas nutinka, kai vieno architekto kūryba tampa šešiolikos milijonų žmonių kelionės tikslu.

Idiliška dviejų menininkų Walenty Romanowicziaus ir Aldonos Nebelskos meilės istorija išsiskleidė Trakuose, kur šiuo metu veikia jų darbų paroda „Linijos ir žodžiai“. Apie
Trakų salos pilyje eksponuojamus darbus, senąsias nuotraukas ir tragišką poros gyvenimo istoriją kalbamės su Trakų istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoju ir parodos kuratoriumi Olegu Ševeliovu ir dailės istorike dr. Giedre Jankevičiūte.

Užsienio kultūros naujienos: į Londoną atgabentas garsusis Bajė gobelenas, Italijoje surengta procesija-performansas, kurio centre – dirbtinis intelektas ir žvilgsnis į Estijoje atrastą viduramžių laivą, kurio statybas pradėjo Lietuvos laivadirbiai. Pasakoja Rytis Skamarakas.

Nidoje tęsiasi XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis, kurio šių metų tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Su festivalio kuratoriumo pirmininke Irena Vaišvilaite kalbamės apie tai, ką mūsų išgyvenamą laiką ir dramatiškus pasaulio iššūkius apmąstantys kultūros žmonės perteikia muzikoje, kine ir dailėje. Apie kultūros žiniasklaidos misiją, jai tenkantį spaudimą ir vykstančias transformacijas – pokalbis su Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ kultūros skyriaus vadove Sandra Kegel.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl galima teigti, kad dar XIX amžiuje įkurtas Poškos Baublių muziejus atspindi šiuolaikinio meno praktikas ir kokį vaidmenį čia atlieka kaukė?

Liepos 15-ąją, minimos 616-os Žalgirio mūšio metinės. Šis mūšis vadintas ar vis dar vadinamas Griunvaldo, Tanenbergo ar net Eglėkalnio pavadinimais. Kaip atsiranda istorinių mūšių pavadinimai?

Lėlių teatras „Avilys“ Palangoje pristato premjerą lėlių teatro spektaklį „Baba, žirniai ir broliai Gaideliai“.

Seimas palaimino Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybę ir jos programą. Kokie XXI-osios Vyriausybės programos kultūros dalies svarbiausi akcentai?

Prieš dvejus metus Anykščiuose duris atvėrė pirmoji profesionaliojo meno erdvė mieste – „Janydžių galerija“.

Paryžiuje, išskirtinėje meno rezidencijoje – „59 Rivoli“, šiuo metu kuria lietuvių menininkė Jūratė Daukšytė.

Ved. Marius Eidukonis

„Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu?“, – komentare klausia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė ir, atsigręždama į Latvijos patirtį, pateikia penkias pamokas apie tai, kaip mada gali būti įtvirtinama kaip visavertė kultūros lauko dalis.

„Dabar, kai Vakarai daugeliu atžvilgių susiskaldę, tai matome ir bienalėje. Šia prasme tai yra chaotiškiausi metai bienalėje per ilgą laiką“, – apie Venecijos bienalę sako meno kritikė iš Berlyno Kate Brown. Iki lapkričio vykstantis prestižinis šiuolaikinio meno renginys išgyvena įtemptą laiką.

Lietuva turi gausybę upių ir ežerų, tačiau vandens turizmo potencialas vis dar nėra iki galo išnaudotas. Kartu kiekviena nauja prieplauka, poilsiavietė ar didesnis lankytojų srautas kelia klausimą, kaip plėsti turizmą nekenkiant krantams, vandens kokybei ir gyvūnijai. Ar įmanoma sukurti patogią ir šiuolaikišką vandens turizmo infrastruktūrą, kuri kartu saugotų ekosistemas?

Epizodas iš kolegės Faustos Savickaitės rengiamo ciklo „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.

Lietuviškos istorijos pėdsakų galima rasti gerokai toliau už Lietuvos teritorijos. Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia tapti paveldo detektyvais ir padėti papildyti „U-Paveldo“ duomenų bazę informacija apie Lietuvai reikšmingus objektus užsienyje. Šiemet ypatingas dėmesys skiriamas Kanadai. Kodėl šiuos ženklus svarbu užfiksuoti dabar, ką jie pasakoja apie skirtingas emigracijos bangas ir kas turėtų prisiimti atsakomybę už jų išsaugojimą?

Ved. Justė Luščinskytė

Kauno paveikslų galerijoje eksponuojama tapytojų grupės „Keturios“ paroda „kartu skirtingais keliais“.

Olandijoje vykusiame 20-ajame tarptautiniame pučiamųjų instrumentų čempionate-festivalyje Panevėžio rajono varinių pučiamųjų orkestras „Aukštyn“ tapo pasaulio čempionais.

Liepos 11-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Vytautas Tetenskas paminėjo savo 75-metų sukaktį.

Kuo ypatingas jubiliejinis, 60-ą kartą rengiamas, Karlovi Varų kino festivalis Čekijoje. Kaip jame ir kitur užsienyje pasirodo Lietuvos kino kūrėjai?

Šį mėnesį Klaipėdoje duris atvers nauja alternatyvi meno projektų erdvė „Energija“, kuri įsikurs bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijoje.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Lietuvos dailininkų sąjungos Projektų erdvėje veikia paroda „Lietuva. Nuo mito iki valstybės“.Tai ne įprasta chronologinė istorijos apžvalga, o penkių dalių vizualinis spektaklis, kuriame menininkai per šiuolaikinės kultūros prizmę permąsto mūsų valstybingumo temas.

Kiek poilsiaujant reikia kultūrinio laisvalaikio? Vieni atostogų neįsivaizduoja be lankymosi muziejuose, spektakliuose, koncertuose ar kituose renginiuose. Tuo metu kitiems tai metas visiškai atsitraukti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Kaip žmonės poilsiauja Palangoje ir kiek lankytojų vasarą sulaukia šio miesto kultūros įstaigos?

Liepos 11-18 dienomis Nidoje vyks jubiliejinis tarptautinis Thomo Manno festivalis. Jo tema – „Išniręs laikas. Viltis“. Kaip 30 metų vykstantis renginys pakeitė kurorto veidą?

Lietuvoje pristatomas naujas būdas saugoti istorinę ir kultūrinę atmintį – skaitmeninę informaciją užkoduojant DNR molekulėse. Taip labai mažoje fizinėje laikmenoje gali būti saugomi dideli duomenų kiekiai. Ši technologija jau išbandoma ir su Lietuvos istorijai svarbia medžiaga – nuo valstybinių dokumentų iki kultūros paveldo.

Šiandien minime 170-ąsias fiziko ir išradėjo Nikolos Teslos gimimo metines. Šiandien jo pavardė asocijuojasi ne tik su esminiais elektrotechnikos atradimais, bet ir su globaliais prekių ženklais, kinu bei populiariąja kultūra, kurioje mokslininko asmenybė neretai įgyja mistinių bruožų. Kaip istorinė asmenybė tapo masinės kultūros fenomenu?

Ved. Justė Luščinskytė

Kaip Aidą Marčėną prisimena jo bičiulis, rašytojas Alvydas Šlepikas?

Kolegos Ryčio Skamarako parengtos užsienio kultūros naujienos.

1988 m. liepos 9 d. Vingio parkas pirmą kartą virto laisvų Lietuvos žmonių jūra. Tuometinis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis sukvietė daugiau kaip šimtą tūkstančių žmonių į pirmąjį tokio dydžio mitingą. Kokią žinią norėjo perduoti mitinge kalbėję iš Maskvos partinės konferencijos grįžę delegatai? Kokią reikšmę mitingas turėjo Sąjūdžio istorijai? Pokalbis su mitinge kalbėjusiu rašytoju Vytautu Martinkumi, politologu Alvydu Medalinsku ir istoriku Kęstučiu Bartkevičiumi.

Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą žymaus katalonų architekto Antonio Gaudí 100-osioms mirties metinėms. Trečiasis epizodas apie unikalų Gaudí inžinerijos kodą ir jo statybos metodus, taip pat sužinosime, kodėl šiuolaikiniame pasaulyje tokia architektūra būtų tiesiog neįmanoma. Ciklo autorė Justė Luščinskytė.

Vlado ir Marijos Vildžiūnų namuose Vilniaus Jeruzalėje sovietmečiu buvo tikra laisvamanybės oazė, kur lankėsi „tylieji modernistai". Vienas iš jų – skulptorius Teodoras Kazimieras Valaitis, kurio darbai po 22 metų sugrįžta į galerijos erdves. Apie atidaromą parodą „Jeruzalė. Šeši dešimtmečiai sode: Teodoras Kazimieras Valaitis“ pasakoja projekto vadovė Laura Vildžiūnienė. Taip pat skamba archyvinis pokalbis su dailininko našle Mariana Bruni ir Gediminu Kavaliausku.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Prieš maždaug porą metų Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atverta slaptavietė, kurioje prasidėjus Antram pasauliniam karui, paslėptos karališkos regalijos. Šis lobis sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą, kaip neįkainojamos istorinės vertybės, ilgaamžio Lietuvos valstybingumo tradicijos simboliai. Kas yra ir kuo skiriasi regalijos bei insignijos ir kaip atsiranda istoriniai lobynai?

Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veikia paroda „Nijolė Šivickas de Mockus. Visata iš spiralės“. Nijolė – skulptorė ir keramikė, buvusio Bogotos mero Antano Mockaus motina, pirmoji garsenybė šioje šeimoje. Menininkės šeima Lietuvai dovanojo daugiau nei 200-us jos kūrinių.

Vilniaus universitete organizuojamas Tarptautinis universitetų teatrų festivalis, kuris pirmą kartą Baltijos šalyse vyks kartu su XIII pasauliniu Tarptautinės universitetų teatrų asociacijos kongresu. Tai vienas svarbiausių tarptautinių universitetų teatro renginių pasaulyje, rengiamas kas ketverius metus vis kitos šalies universitete.

Šiandien Klaipėdoje prasideda penktasis tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“. Penkias dienas festivalis kvies iš arti pažinti įvairių pasaulio šalių tradicinę kultūrą – svečiai atvyks iš dešimties valstybių. Atidarymo dieną šiemet pirmą kartą Klaipėdoje ir visame Mažosios Lietuvos etnografiniame regione minima Mažosios Lietuvos diena. Klaipėdos piliavietėje vyks iškilminga Mažosios Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija.

Ukmergės rajone, Šešuolių miestelio Šv. Juozapo bažnyčios palėpėje, aptiktas didžiulis istorinių dokumentų archyvas – vadinamasis Šešuolių lobis. Radinį pernai pastebėjo parapijos klebonas, o Vilniaus universiteto istorikai surengė ekspediciją dokumentams iškelti. Šiuo metu jie restauruojami Lietuvos centriniame valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvuose.

Ved. Justė Luščinskytė

Filosofo Aldžio Gedučio komentaras apie amerikietiškąją dvasią.

Ciklo „Senojo laiko eteris“ pasakojimas apie Danielių Dolskį.

Pristatyta knyga „Miestas po vandeniu: 1946 metų didysis Kauno potvynis“, apie didžiausią XX. stichinę nelaimę Lietuvoje. Pokalbis su jos autoriumi, istoriku Gediminu Kasparavičiumi.

Keletas metų tylos ir ramybės, kasdienio darbo, o tuomet per savaitę trys parodos! Iš Šiaulių kilęs dailininkas Rytas Jurgelis jau daugybę metų asocijuojamas su Vakarų Lietuva – jis kuria ir daug laiko praleidžia Priekulėje, prie Minijos upės. Šio krašto gamta, vandens tėkmė, rūkai ir kintanti pamario šviesa yra pagrindiniai jo abstrakčios, geometrinės tapybos įkvėpimo šaltiniai.

Prasideda festivalis „Gilios upės tyliai plaukia“, kurio metu dideli dėmesys skiriamas restauruotiems filmams. Kuo ypatinga kino filmų restauracija? Pokalbis su festivalio programos kuratore Ona Kotryna Dikavičiūte ir kino archyvaru Aleksu Gilaičiu.

Domanto Razausko muzikinė naujienos.

Ved. Donatas Šukelis