Užsienio spaudos apžvalgoje – protestai Londone dėl rusų sopranės Anos Netrebko sugrįžimo į „Toską“, Švedijoje pasirašyta pirmoji pasaulyje sutartis tarp muzikos teisių asociacijos ir dirbtinio intelekto įmonės, ir kodėl Pietryčių Azijoje atrasta mikrosraigė pavadinta Pablo Pikaso vardu. Pasakoja Justė Luščinskytė.

Prabėgo 35-eri metai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Kaip rašysime Nepriklausomybės istoriją? To klausia mokslininkai, kultūros ir meno atstovai, visuomenės veikėjai, susirinkę į mokslinę konferenciją. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi Aurimu Švedu.

Rytoj Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į premjera „Alisa veidrodžio karalystėje“. Pasakoja Andrius Baranovas.

„Dabartinė Rusija yra silpnesnė nei Sovietų Sąjunga, bet piktesnė“, – sako poetas, publicistas, vienas iš Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų Tomas Venclova. Prieš 50 metų buvo pasirašyti Helsinkio susitarimai, kokia jų reikšmė šiandien? Pokalbis su Lietuvos Helsinkio grupės steigėju Tomu Venclova ir Andrejaus Sacharovo tyrimų centro vykdomuoju direktoriumi Robertu van Vorenu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Japonijoje Vakarų meno muziejuje oficialiai pristatyta kitąmet Tokijuje veiksianti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paroda „Čiurlionis. Vidinis žvaigždėlapis“.

Kaip ir kokiomis kalbinėmis priemonėmis Jono Karolio Chodkevičiaus atvaizduose buvo perteikiama lietuvių pergalės Salaspilio mūšyje svarba?

Lietuvos jūrų muziejuje paskelbtas šių metų Prof. Kazio Pakšto premijos laureatas. Juo tapo Lietuvos istorijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, doktorantas Rimantas Bedulskis.

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjerą „Lietuviai“ lydėjo nesklandumai – prieš pat premjerą teko keisti dirigentą, o pagrindinį vaidmenį atlikęs Vaidas Vyšniauskas, kritikuotas dėl pasirodymo Minske, spektakliuose, kritikų vertimu, nebuvo geriausios formos.

Šeiko šokio teatras šokio skatimo iniciatyvas išplėtė Klaipėdos ir Neringos regione. Kiek dėmesio šokis sulaukia Vakarų Lietuvoje?

Tęsiame pasakojimų ciklą „Čiurlioniai“. Šįkart susipažįstame su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra Danute Čiurlionyte-Zuboviene.

Pirmoji Rolando Rastausko literatūrinė premija paskirta jaunosios kartos prozininkei, eseistei Ievai Marijai Sokolovaitei.

Ved. Marius Eidukonis

„Kol toliau kategoriškai ir vieningai smerkiame vienus karo nusikaltimus, statome apie juos meninius ir dokumentinius filmus, rašome eiles ir reportažus, kitų nusikaltimų akivaizdoje tik trūkčiojame pečiais“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.

Dažnai viešojoje erdvėje apie Pietų Žemaitiją kalbama rečiau nei apie Šiaurės Žemaitiją. Tačiau archeologiniai tyrimai rodo, kad šiaurėje gyvenantys telšiškiai yra vėliausiai sužemaitėję. Kuo pasižymi pietų žemaičių šnekta?

Seimas po pateikimo pritarė Vadovybės apsaugos tarnybos įstatymo pataisoms, kuriomis Tarnybai būtų suteikiamos platesnės galios. Tarp jų – ir siūlymas sudaryti galimybę laikinus statinius ar kitus objektus statyti valstybinių parkų bei saugomose teritorijose. Įstatymo 84 straipsnis numato, kad tai galioja ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei jų apsaugos zonose. Kaip derinti valstybės vadovų ir oficialių svečių saugumą su kultūros paveldo išsaugojimu?

Šį rugsėjį minime 125-ąsias rašytojo, kompozitoriaus, Lietuvos kariuomenės savanorio ir aklųjų judėjimo Lietuvoje pradininko Prano Daunio gimimo metines. 

Meninis projektas subūrė Šiaulių bendruomenę ir kūrėjus, kurie atnaujino seniausią miesto kvartalą. Vidiniame fotografijos muziejaus kieme atidaryta „Bromos“ galerija, kurioje eksponuojami kūriniai, įamžinantys centrinių gatvių gyvenimą praeityje ir dabar.

Ved. Justė Luščinskytė

Rytoj Lukiškių kalėjime įvyks filmo „Kantri Visagine“ premjera.

Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas „Pastatai kalba“. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje.

Kuo ypatingas Londone skambėsiantis BBC Proms festivalio uždarymo koncertas?

Kokius virsmus šiandien išgyvena Ukrainos teatras? Pokalbis su ten kuriančia prodiusere Kristina Kisielovaite.

Prasidėjo 10-asis Vilniaus galerijų savaitgalis.

Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Elizos Orzeszkowos knygą „Prie Nemuno“ ir Siri Ranva Hjelm Jacobsen romaną „Sala“.

22-oji grybų šventė savaitgalį kvies pamatyti miško spalvas.

Užsienio kultūros spaudos apžvalga.

Ved. Marius Eidukonis

Kauno valstybinis muzikinis teatras kartu su Estijos Pernu mieste rengiamu operos festivaliu „PromFest“ pristato bendrą projektą – operą „Adriana Lekuvrer“. Pirmą kartą Lietuvoje statomos Frančesko Čilėjos operos premjera Kaune – jau šiandien.

Šiandien Vilniuje bus atidarytas bareljefas, skirtas dailininkui Raimundui Sližiui – vienam ryškiausių savo kartos tapytojų, kurio kūryboje ironija ir groteskas tapo atpažįstamu ženklu. Atminimo ženklą menininkui inicijavo jo sūnus Simonas Sližys.

Vasarą didelio atgarsio sulaukė Dominyko Klajumo kanale paviešintas tinklalaidės „Koks skirtumas“ epizodas. Jame pasirodė juokeliai apie LRT kurtą vaizdo įrašą „Ko nesakyti žemaūgiams“. Viešai nuskambėję komentarai sulaukė kritikos – dalis žmonių juose įžvelgė patyčias ir neapykantos kalbą. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba priėmė sprendimą: šioje tinklalaidėje pasisakymai apie žmones, turinčius achondroplazijos sindromą, kurstė neapykantą, skatino patyčias ir niekino žmonių grupę. Ką reiškia šis sprendimas?

Šiemet Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro sezonas prasidėjo tuo, kad likus vos kelioms valandoms iki operos „Lietuviai“ premjeros teatras paskelbė atsisakantis dirigento Gianlucos Marcianò paslaugų, kilus abejonėms dėl jo ryšių su Rusija. Nors pats dirigentas tai neigia, teatro vadovybė teigia turinti faktų ir dokumentų. Ar teatro sprendimas atsisakyti dirigento paslaugų parodė tvirtą vertybinę poziciją, ar atskleidė spragų menininkų atrankos procese?

Kultūrinės užsienio spaudos apžvalga.

Ved. Justė Luščinskytė

Šiluvoje vykstančius atlaidus aplankė JAV žurnalistai – komanda „Miracle hunters“.

Kas sunkiausia mokantis lietuvių kalbos buvo Osakoje gyvenančiam gidui Kotaro Hisada?

Kauno IX forto muziejaus projektas „Birželio sodas“ atrinktas tarp 25 geriausių Tarptautinės muziejų asociacijos projektų.

Kodėl keikiamasi viešai prieinamose vaizdo įrašuose ir ką suteikia keiksmažodžiai turiniui?

Naujausiame ciklo „Čiurlioniai“ epizode lankysimės Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės namuose Kaune.

Sostinėje atidaromi Vilniaus fotografijos namai.

Vilniaus senajame teatre pristatomas spektaklis keturiomis kalbomis „Klausau, Jūsų Didenybe!“ pagal Januszo Korczako pasaką „Karalius Motiejukas Pirmasis“.

Ved. Marius Eidukonis

„Miestų šabloniškumas man suteikia plačiausią patirčių spektrą“, – apie vasaros keliones šabloniškuose Europos miestuose ir jose persekiojusius kaminus komentare pasakoja menotyrininkas Ernestas Parulskis.

„Esame vieni iš konservatyviausių gerąja prasme“, – sako Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius, pridėdamas, kad naujovės dėl naujovių – nėra vertybė. Visgi ką naujo savo klausytojams naujajame sezone žada LVSO?

Savaitgalį queer kultūros festivalis „Kreivės“ patyrė išpuolį – Vilniuje, SODAS2123 patalpose, kur vyko festivalio renginiai, buvo išdaužtas langas. Kada incidentai queer kultūros renginiuose tampa neapykantos nusikaltimais? Ar bendruomenės jautri reakcija į tokius incidentus yra perdėta, ar tai natūrali gynybinė reakcija gyvenant visuomenėje, kurioje homofobija vis dar gaji?

Pasirodė nauja vaikų literatūros knyga „Bam baimė. Drąsos knyga“, nagrinėjanti iki šiol beveik nematytą temą – mikčiojimą ir viešojo kalbėjimo baimę. Kodėl tokios temos vaikų literatūroje taip ilgai buvo paliekamos nuošalyje?

„Vytautas Bacevičius – lietuvių avangardo kūrėjas, tačiau tuo pačiu – ir klasikas“, – sako pianistas Gabrielius Alekna. Šiandien švenčiamas 120-asis pianisto ir kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus gimtadienis.

Ved. Justė Luščinskytė

Italijoje baigėsi 82-asis Venecijos kino festivalis.

Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje menininkė Lina Inga Stankaitytė šiandien pradeda performansą „Bulvė“. Jo metu ji septynias dienas po aštuonias valandas skus bulves.

Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejuje pristatoma pirmoji per karą paroda iš užsienio Vadimo Šamkovo paroda „Mano muziejus“.

Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta paroda „1915-ieji. Didžiosios istorijos paraštėse“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms paminėti.

Teatro sąjungos salėje Vilniuje jau antrą kartą vyks monospektaklių festivalis MANO/MONO. Kuo kūrėjus žavi solo žanras?

Siekdama paskatinti daugiau laiko praleisti su knyga, Varšuva incijavo projektą „Metroteka“. Jo tikslas –atidaryti bibliotekas, skaitymo vietas Varšuvos metro stotelėse.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.


Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Zapyškyje prasideda penktą kartą rengiamas festivalis „Garsų potvynis Zapyškio Senojoje bažnyčioje“.

2025-aisiais sukanka lygiai 400 metų, kai Indijoje išsilaipino pirmasis lietuvis jėzuitas Andrius Rudamina. Kaip Indijoje įprasminami šie jubiliejiniai metai?

Vytautas Bikulčius apžvelgia australų rašytojos Charlotteʼės Wood romaną „Akmenyno užrašai“ ir meksikiečių rašytojo Álvaro Enrigues kūrinį „Išsvajotos tavo imperijos“.

Panevėžio kino centre „Garsas“ vyks XXI respublikinis trumpametražių filmų festivalis „Aš + miestas = kinas“.

Prezidentas Gitanas Nausėda vakar pareiškė, kad jam reikia daugiau laiko apsvarstyti kandidatės į kultūros ministrus Vaidos Aleknavičienės tinkamumą eiti šias pareigas. Ar tai reiškia, kad prezidentas išgirdo kultūros bendruomenės abejones dėl kultūros ministrės kandidatūros?

Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50.

Austrijos sostinėje Vienoje šeštą kartą prasideda renginių ciklas LT.artVienna.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato spektaklį vaikams Eglės Švedkauskaitės „Ronja plėšiko duktė“.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį.

Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Šiandien Vilniaus senamiestyje, Šv. Kazimiero gatvėje, duris atveria nuolatinę erdvę įkurianti Contour Art Gallery. Ar Vilniaus senamiestis, kuriame jau gausu galerijų, iš tiesų dar gali priimti naują meno erdvę?

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ bei kiti šiuolaikiniai autoriai įtraukti į atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą gimnazijoms. Tačiau LRT Klasikai pradėjus domėtis šia tema, Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad romanas nėra oficialios programos dalis – mokiniai jį galės perskaityti tik kaip ištrauką viename iš vadovėlių.
Kaip šiuolaikiniai kūriniai pasiekia mokinius, kiek pasirinkimo turi mokytojai ir kokiais kriterijais remiantis atrenkami autoriai bei tekstai? 

Viešai prieinami 2024 m. Kultūros ministerijos ir ES Intelektinės nuosavybės tarnybos duomenys rodo, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą rinkosi nelegalų turinį. Jauniausioje – 14–29 metų – grupėje šis rodiklis dar aukštesnis: nelegalius šaltinius naudoja beveik 6 iš 10 jaunuolių. Ši statistika rodo, kad piratavimas nėra tik teorinė problema, todėl Lietuvoje startuoja nauja nacionalinė iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“, kurios tikslas – parodyti, kad legali pramoga yra ne tik prieinama, bet ir patogi bei kokybiška. 

Pasirodė pirmoji neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės knyga „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“.

Ved. Justė Luščinskytė