Tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje šią naktį pasirodė pranešimų, kad Ukrainoje Kijevo link judėjęs didžiulis Rusijos karinis konvojus buvo pristabdytas. Anot agentūros „Reuters“, rusų pajėgos susidūrė su logistinėmis problemomis, maisto ir degalų trūkumų, taip pat galbūt nusprendė pergalvoti puolimo strategiją. Kai kurių nepatvirtintų šaltinių teigimu, dešimčių kilometrų ilgio konvojų atakavo Ukrainos pajėgos. Tuo metu Chersono meras skelbia, kad rusų kariai sugebėjo užimti miesto geležinkelio stotį ir upės uostą. Sumų regione rusai eina per gyventojų namus ir tempia juos į lauką, verčia šalti ir likti gatvėje, taip bijodami Ukrainos kariuomenės smūgių iš oro. Taip pat naujausia informacija, kad Rusijos oro desantininkai trečiadienį nusileido rytiniame Ukrainos Charkivo mieste, pranešė Ukrainos kariuomenė ir pridūrė, kad iškart prasidėjo susirėmimai.
Su kitų šalių parlamentų vadovais besikalbanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen sako, kad dabar svarbu, kad kuo daugiau šalių būtų palankiai nusiteikę padėti Ukrainai tapti kandidate į Europos Sąjungą. Ji taip pat sako, kad dar vienas labai svarbus klausimas - tai naujos sankcijos Baltarusijai.
Pastarosiomis dienomis išaugus žmonių skaičiui, kurie nori aukoti kraujo Ukrainos kariams ir civiliams, Nacionalinis kraujo centras prašo gyventojų neskubėti to daryti, nes turimų atsargų pakanka, o jų pritrūkus donorai bus nedelsiant kviečiami. Mūsų eteryje – nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
Norinčius prisidėti prie pagalbos Ukrainai premjerė Ingrida Šimonytė ragina savanoriauti nevyriausybinėse organizacijose, stoti į Šaulių sąjungą. Premjerė teigė: „Tiems žmonėms, kurie norėtų ilgalaikiškesnio pasišventimo šitiems šventiems darbams, primygtinai siūlyčiau parašyti prašymą įstoti į Šaulių sąjungą, nes tai yra ta organizacija, kuri jūsų gerą energiją panaudos pačiu geriausiu įmanomu būdu, tiek dabar, tiek ateityje, jei būtų toks poreikis, o dar pakeliui galima bus įgyti kokių nors svarbių žinių.“ Ar išaugo stojančiųjų į Šaulių sąjungą skaičius, kalbamės su Lietuvos Šaulių sąjungos vadu pulkininku Albertu Dapkumi.
Ukrainos pasieniečių pasakyta frazė Rusijos kariniam laivui „Ruskij vojenyj korabl, idi nachui“ per kelias dienas tapo populiaria ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, o kalbininkai ją leido vartoti be vertimo. Taip pat vis dažniau galim išgirsti ir Ukrainos miestų kiek pasikeitusius pavadinimus – Lvivas, Charkivas, Kijivas. Mūsų eteryje: valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka ir leidyklos „Vyturys“ vadovas Arūnas Šileris.
Kijivas - gimtasis ukrainietės Valentinos miestas. Valentina yra dokumentinių filmų režisierė, aktyvistė, iki karo ji dirbo nevyriausybinėje organizacijoje. Prieš du mėnesius Valentina prisijungė prie Kijivo teritorinės gynybos savanorių, o šiandien ji gina savo miesto ir savo šalies laisvę.
Lietuvos kinematografininkų sąjunga išplatino kvietimą atsisakyti rusiškų filmų rodymo kino festivaliuose, teatrų repertuaruose, televizijose, nutraukti bet kokias verslo sutartis su Rusijos kompanijomis. Kaip į šį raginimą atsiliepė šalies kino bendruomenė?
Lietuvoje turime apie 300-us Ukrainos kapitalo įmonių. Tuo metu Ukrainoje veikiančių įmonių su lietuvišku kapitalu – gerokai daugiau. Plėtojama prekyba, maisto ir kitokia gamyba. Lietuviai valdo ir Nekilnojamo Turto objektus, yra ir tautiečių, dirbančių Ukrainos kompanijose. Tai koks tas darbas per karą?
Ved. Rūta Kupetytė