Ryto garsai

Karščio bangos ir sausros Europoje kelia vis daugiau nuostolių žemės ūkiui. Problema – ne tik mažesnis derlius. Ūkininkams trūksta pašarų ir vandens, didėja gamybos išlaidos. Ką tai gali reikšti maisto rinkai?

Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį valstybinių ir nacionalinių muziejų lankymas nemokamas. Ką galima pamatyti Lietuvos regionuose?

Islandijoje skaičiuojami referendumo balsai, ar atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Vilniaus „Ryte“ užsirekomendavęs Ignas Sargiūnas šią vasarą pravėrė Eurolygos klubo duris, kai liepą pasirašė sutartį su Šarūno Jasikevičiaus treniruojama Stambulo „Fenerbahče“. Tiesa, pasiruošimas sezonui iš 26-erių krepšininko atėmė galimybę dalyvauti pasaulio čempionato atrankos lange.

Po audros praėjo savaitė, tačiau tūkstančiai vartotojų vis dar neturi elektros. Energijos skirstymo operatorius ketina ieškoti galimybių papildomoms kompensacijoms.

Ved. Darius Matas.

Situacija Nepale po trečiadienį kilusio potvynio išlieka įtempta. Dingusiųjų skaičiai išaugo iki dviejų tūkstančių. Tuo metu Islandijos gyventojai referendume sprendžia, ar atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Aplinkosaugininkams Klaipėdos zoologijos sode fiksuojant pasikartojančius pažeidimus bei kritusius ar išsekusius gyvūnus - prašymas naikinti sodo veiklos leidimą bei jį uždaryti. Anot Aplinkos apsaugos departamento, zoologijos sodo vadovas piktybiškai ignoruoja reikalavimus gerinti sąlygas gyvūnams, todėl kito kelio - nėra.

Stipriai vėtrai palikus kelis šimtus tūkstančių vartotojų be elektros, Kaišiadorių rajone sutikti gyventojai mano, kad dalį skirstomojo tinklo reikia pakišti po žeme, o kai kuriose vietose – didinti proskynas. Kaip ir kiekvieną šeštadienį, LRT radijas toliau kviečia susipažinti su atsitiktiniais praeiviais.

Antro pasaulio krepšinio čempionato atrankos etapo startas Lietuvos rinktinei (3-4) susiklostė itin nesėkmingai. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai neturėjo jokių šansų išvykos rungtynėse prieš Turkijos rinktinę. Ko pritrūko Lietuvos krepšininkams?

Apie bendruomenę, draugystę, savarankiškumą bei galimybes būti aktyviais. Kaip įvairios organizacijos padeda žmonėms su negalia gyventi pilnavertį gyvenimą?

Ved. Darius Matas.

Lietuvoje pradedami kompensuoti dar du inovatyvūs vaistai – kiaušidžių ir gimdos gleivinės vėžiu sergančioms pacientėms. Pastaruoju metu tokių gerų žinių daugėja, o medikai jau kalba apie inovatyvių vaistų „aukso amžių“. Ar Lietuvai pagaliau pavyksta mažinti ilgus metus buvusį atotrūkį nuo Vakarų Europos ir ar šį pokytį jau jaučia pacientai?

Nauji mokslo metai jau čia pat, o kartu su jais – ir išlaidos šeimoms. Reikia kuprinių, sąsiuvinių, rašymo priemonių, sportinės aprangos ir batų. Kad ne visos šeimos gali lengvai tuo pasirūpinti, rodo ir akcija „Labas, Rugsėji!“ – vaikai prašo sportinių batų kūno kultūros pamokoms, kuprinių, sąsiuvinių, o kai kurie – galimybės lankyti futbolo treniruotes. Mažiau pasiturinčios šeimos gali gauti ir valstybės paramą – šiemet mokinio reikmenims skiriami 148 eurai, daliai vaikų priklauso nemokamas maitinimas.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karių dislokavimą Europoje, vakar Briuselyje dėl būsimo Amerikos vaidmens tartasi su NATO sąjungininkais. „Financial Times“ skelbia, kad Vašingtonas vienas šalis už pastangas stiprinti gynybą gyrė, iš kitų pareikalavo daugiau. Lietuva tuo metu laukia sprendimo dėl amerikiečių karių sugrįžimo, o krašto apsaugos ministras sako gaunantis teigiamų signalų ir neatmeta, kad jų galėtų būti net daugiau nei anksčiau.

Arba primoki už kelionę, arba išlipi. Tokias frazes pastaruoju metu išgirsta keleiviai iš Bolt vairuotojų.
Į LRT Girdi kreipėsi vilnietis, kurio buvo paprašyta papildomai sumokėti, nes vairuotojui neapsimokėjo jo vežti. Atsisakius primokėti, vyrui teko išlipti iš taksi, nepasiekus kelionės tikslo. Kodėl vairuotojai prašo priemokos iš keleivių?

Ved. Rūta Kupetytė

Dviratininkų bendruomenė kreipėsi į šalies vadovus, prašydama stabdyti Susisiekimo ministerijos siūlomus KET pakeitimus.

Dviratininkai įspėja, kad tai gali sumažinti jų saugumą keliuose.
Pasaulyje vis labiau populiarėja vadinamosios mikrodramos. Toks turinys pritaikytas telefono ekranui, o istorijos kuriamos taip, kad žiūrovas norėtų dar vienos serijos, už kurias dažnai tenka susimokėti.

Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvos mokyklose ir darželiuose atsiranda nauja privaloma pirmosios pagalbos priemonė – vadinamieji adrenalino švirkštai. Ar mokyklos tam pasirengusios?

Po savaitgalį per Lietuvą praūžusios audros be elektros liko ne tik gyventojai, bet ir dalis verslų, kuriems kelioms dienoms teko net užsidaryti. Ko po šios situacijos gali pasimokyti verslai ir ar gali jie tikėtis kompensacijų?

Ryto garsai. Ved. Rūta Kupetytė

Pasaulis aptarinėja, kodėl Maskvoje lankėsi Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros vadovas.

LRT užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 45 proc. gyventojų mano, jog su sovietų valdžia kolaboravusios poetės Salomėjos Nėries paminklą sostinės Vilniaus gatvėje reikėtų palikti, 6 proc. pasisako už tai, kad paminklas būtų nukeltas ir niekur neberodomas, o 21 proc., daugiausia jaunimui, šis klausimas nerūpi.

Į LRT RADIJĄ kreipęsis Vidmantas klausia, kodėl kai kurie darbdaviai darbo skelbimuose nurodo didesnį atlyginimą nei po to pasiūlo norinčiajam įsidarbinti. 14 metų Vokietijoje aukštuminio krautuvo vairuotoju dirbantis Vidmantas pasakoja, kad jo draugui, ieškojusiam to paties darbo Kaune, niekaip nepavyko susitarti dėl atlyginimo, kuris būdavo nurodytas darbo skelbimuose. Kodėl taip yra?

Susisiekimo ministras piktinasi, kad kelias dienas neveikė oro erdvę stebinčios „Oro navigacijos“ antrinė sistema, priklausoma nuo mobiliojo ryšio operatorių bazinių stočių veiklos, kuri sutriko, dingus elektrai. Ar strateginės reikšmės valstybės infrastruktūra turėtų kliautis privačiomis bendrovėmis?

Skulptoriaus Martyno Gaubo „Lietuvaitė“, vaizduojanti nuogą keturpėsčią moterį ir praėjusią savaitę eksponuota Kaišiadoryse, vėl sukėlė aštrias diskusijas. Kalbama apie moters kūną, meninę provokaciją ir tai, kas apskritai priimtina viešojoje erdvėje.

Ved. Edvardas Kubilius.

Po Lietuvą nusiaubusios audros dalis gyventojų dalijasi istorijomis apie prie namų augančius medžius, kuriuos laikė pavojingais, prašė leidimų juos kirsti, tačiau negavo. Dabar kai kurie šie medžiai nuvirto ant automobilių ar namų stogų. Kaip priimami sprendimai leisti ar neleisti kirsti medį?

Dalis Prienų rajono gyventojų reiškia susirūpinimą dėl netoli Balbieriškio planuojamos statyti amunicijos gamyklos.

Elektros antradienio rytą dar neturėjo 93 tūkst .gyventojų, ESO kreipėsi pagalbos į Lenkiją.

Iki naujų mokslo metų liko vos savaitė, tačiau neaišku, ar dešimtokams bus taikoma pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo kartelė.

Ved. Rūta Kupetytė

Seimo narys Mindaugas Lingė siūlo keisti įstatymą taip, kad tarnybos, saugančios ir vežiojančios prezidentą, premjerą ir Seimo Pirmininką, švyturėlius galėtų įjungti tik tuomet, kai tai būtina saugumui užtikrinti. Tokią pataisą parlamentaras siūlo praėjusią savaitę išplitus vaizdo įrašui, kai prezidento kortežas su įjungtais švytureliais važiavo per užkištą remontuojamos automagistralės ruožą ir į šalikėlę pasitraukti turėjo daugybę automobilių.

Pastaruoju metu tarnybos ne kartą yra pranešusios apie salmonelėmis užkrėstus įvairius maisto produktus. Ar tikrai tokių atvejų nustatoma daugiau, kodėl taip yra ir kaip spręsti šią problemą?

Dėl audros savaitgalį be elektros likus 260 tūkst. vartotojų, visuomenė vėl diskutuoja, ar nereikėtų kaip įmanoma daugiau skirstomojo tinklo kabeliuoti – linijas pakišti po žeme, kad jų nenutrauktų virstantys medžiai. Šiuo metu sukabeliuota apie 40 proc. viso tinklo.

Dalyje Lietuvos regionų trūksta šeimos gydytojų – gyventojai skundžiasi, kad medikai atideda vizitus ir susidaro eilės norint patikrinti vaikų sveikatą prieš mokslo metus.

Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien Radijo dokumentika prasidės atsiminimais iš Baltijos kelio. Jame stovėjo ir Rožė Jankevičiūtė-Žalnieriūnienė. Jai tai buvo tik vienas iš įvykių jos gyvenime, kai ji darė tai, kas atrodė svarbu ir teisinga, kad Lietuva būtų laisva. Rožė buvo Laisvės kovų dalyvė, generolo Jono Žemaičio būrio ryšininkė. Patyrusi kalėjimo žiaurumus ir lagerio baisumus - ji niekada neprarado tikėjimo, kad Lietuva bus laisva.

Buvęs vadovybės apsaugos tarnybos vadovas Andrius Pečkys mano, kad per kelis dešimtmečius Lietuvoje susiformavo adekvati valstybės vadovų apsauga. Taip tarnybos vadovas sako kolegai Vaidotui Burokui, kuris domėjosi žiniasklaidos dėmesio sulaukusia situacija, kai per pirmosios šalies premjerės laidotuves šalia valstybės vadovų stovėjo moteris, viešojoje erdvėje kai kurių gyventojų įvardinta kaip turinti prorusiškų pažiūrų.

Prieš 37 metus – 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją – daugiau kaip du milijonai žmonių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje susikibo rankomis į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelias tapo vienu stipriausių taikaus pasipriešinimo ir siekio atkurti nepriklausomybę simbolių.

Populiariausių pasaulyje automobilių lenktynių – „Formulės-1“ – čempionate dar niekada neturėjome lietuvio lenktynininko. Visgi 17-metis Markas Šilkūnas pamažu siekia savo svajonės ir kloja pamatus tam, kad Lietuvos vardą išgirstume „Formulėje-1“ ar kitoje žinomoje lenktynių serijoje.

Lietuvoje vis mažiau jaunų žmonių renkasi ūkininko kelią. Per penkiolika metų jaunųjų ūkininkų skaičius sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo daugiau nei 41 tūkstančio iki mažiau nei 20 tūkstančių. Šiandien jaunieji ūkininkai sudaro vos kiek daugiau nei 13 procentų visų žemės ūkio valdų valdytojų, o pensinio amžiaus ūkių šeimininkų yra beveik tris kartus daugiau.

Ved. Paulius Selezniovas

Ukrainos fronte vis daugiau pavojingiausių užduočių perima robotai – antžeminiai dronai gabena atsargas, evakuoja sužeistuosius, taip sumažindami riziką kariams. Liepą atleidus vieną pagrindinių karinių dronų plėtros rėmėjų, gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, kilo klausimų dėl sektoriaus ateities. Tačiau Ukrainos kariai ir inžinieriai nemano, kad dronų plėtra bus pristabdyta.

Paplūdimyje šiukšlę pastebime iš karto. Tačiau ar pastebime tai, kas vyksta pačioje Baltijos jūroje? Plastikas, mikroplastikas, eutrofikacija, nykstanti biologinė įvairovė, klimato kaitos poveikis – problemų daug, o Baltijos jūra yra viena jautriausių jūrų pasaulyje. Šį savaitgalį Melnragėje vyksta iniciatyva „Darom prie jūros“, kviečianti žmones ne tik tvarkyti pajūrį, bet ir daugiau sužinoti apie mūsų poveikį jūrai bei aplinkai.

Kretingoje įrengta nauja aktyvaus laisvalaikio ir ekstremalaus sporto erdvė – čia bus atidarytas didžiausias Lietuvoje kalnų dviračių parkas.

Ved. Paulius Selezniovas

Tuščios rajonų mokyklos, mokytojų trūkumas yra tik dalis problemų regionuose. Alytaus rajone situacija gerėja - klasės netuštėja, o mokytojai dirbti atvyksta net iš Vilniaus.

Alytaus apskritis iš vienos pusės ribojasi su Baltarusija, iš kitos - yra visai netoli Kaliningrado ir Suvalkų koridoriaus. Koks vaidmuo čia tenka kariams ir savanoriams.

Ar grybavimas tebėra dzūkų nacionalinis sportas? Pokalbis su grybavimo entuziaste, kuri grybaudama dar kuria eilėraščius.

Alytaus veikiantis Lietuvybės centras – vienintelis toks Lietuvoje, skirtas iš užsienio grįžtančių ar į Lietuvą atvykstančių vaikų integracijai. Ko čia mokosi vaikai?

LRT apskundė teisėsaugos prašymą atskleisti šaltinį, kuris papasakojo apie galimą priekabiavimą prie paauglės Gruzdžių socializacijos centre

Ved. Liuda Kudinova