9 iš 10 mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš antros pensijų pakopos su visais jų sukauptais pinigais. Ar reikėtų keisti antrosios pakopos sistemą?

Rudenį į Lietuvą atvyksta kanadiečių psichologas Džordanas Pitersonas. Dalis mokslininkų kritikuoja jo pasisakymus apie klimato kaitą ir evoliuciją, kai kurie psichologai jį vadina seksistu. Pitersonas pagarsėjo ir dviprasmiais pasisakymais apie Rusijos karą Ukrainoje.

Aktualus klausimas. Gyventojai Vilniuje rengia piketą ir reikalauja neiškristi Jono Basanavičiaus gatvėje esančių medžių, nors leidimas tam išduotas. Kaip išvengti nesusipratimų dėl medžių kirtimo miestuose?

„Verslo laike“ – ar reikėtų mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš žmogaus, gaunančio minimalią mėnesio algą?

Kaliningrade tęsiasi durpynų gaisrai, skęstančiųjų ežeruose ir upėse nemažėja, šią vasarą per gaisrus namuose vidury dienos žūsta vis daugiau žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Sauliaus Greičiaus interviu.

Daugiau kaip pusantro tūkstančio abiturientų šiemet brandos egzaminuose gavo bent po vieną maksimalų 100 balų įvertinimą. Kaip jiems pavyksta taip gerai išlaikyti egzaminus?

Ved. Edvardas Kubilius

Augintojai pastebi, kad lietuviškos uogos ir vaisiai šią vasarą kainuoja brangiau nei prieš metus. Dėl pavasarį kankinusių šalnų ir vasaros pradžioje vyravusios sausros šiemet derlius - gerokai mažesnis. Nerimą uogų augintojams kelia ir supirkimo kainos, kurios šią vasarą - tris kartus mažesnės nei prieš metus. Jei artimiausiu metu nebus gausesnių kritulių, niūrios derliaus prognozės piešiamos ir kitiems metams.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 147 tūkstančiai darbingo amžiaus negalią turinčių žmonių, iš kurių dirba vos 29 procentai. Naujausio „Spinter“ tyrimo duomenimis 60-imčiai procentų dirbančiųjų nėra jokio skirtumo, ar taip pat atlikdamas darbą jų kolega turi negalią. Kodėl negalią turintiems žmonėms vis dar sunkiai sekasi įsidarbinti?

Ar reikėtų atsisakyti automobilių eismo senamiesčiuose? Per NATO viršūnių susitikimą apribotas automobilių eismas Vilniaus senamiestyje, paskatino diskusijas, kad galbūt automobile eismą reikėtų riboti nuolat. Ką jūs manote – ar reikėtų atsisakyti automobilių eismo: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar kituose senamiesčiuose?

Pirmasis vėjo jėgainių parko jūroje konkursas baigėsi, nustatytas potencialus laimėtojas. Tačiau konkursas ir jo sąlygos susilaukė kritikos. Konkurse sulaukta tik dviejų dalyvių, nors ketino varžytis bent keletas tarptautinių kompanijų.

Norvegijos geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado - taip mano kai kurie mokslininkai, šioje šalyje aptikus milžinišką fosfatų uolienų telkinį. Anot ekspertų, toks radinys padės ne tik patenkinti pasaulinę trąšų, bet ir saulės baterijų bei elektromobilių akumuliatorių paklausą.

Ved. Rūta Kupetytė

Dėl dirbtinio intelekto pasaulyje gali nukentėti apie ketvirtadalį darbo rinkos. Kaip spręsti dirbtinio intelekto keliamas problemas?

Aktualus klausimas. Sinoptikai sako, kad vakar – sekmadienis – buvo karščiausia diena šią vasarą. Termometrų stulpeliai daug kur perkopė 30 laipsnių karštį. Kaip Jūs jautėtės karščiausią šios vasaros dieną? Kur ir kaip slėpėtės nuo alinančio karščio?

Latvija ir Estija detaliai nesvarstė, kaip atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos ir prisijungti prie Vakarų, todėl Lietuvos planas atsijungti nuo rusiškos sistemos anksčiau gali ir nepavykti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pokalbis su juo – „Verslo laike“.

Nuo liepos 1-osios, kai pareigūnai įgavo tiesę 15 dienų iš namų iškraustyti įtariamą smurtautoją, per savaitę tokių orderių policija įteikia po daugiau kaip 300. Kaip veikia orderis ir kur apsigyvena iš namų iškraustyti smurtautojai?

Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose baigiami įrengti lankytojų skaičiuotuvai. Kiek saugomos teritorijos šiemet populiarios?

Apie padėtį gydymo įstaigose, kurios lieka be vadovų ir gydytojų.

Ved. Edvardas Kubilius

Sinoptikai prognozuoja, jog šiandien oras sušils iki 35ų laipsnių – tiek gali rodyti kai kuriose Lietuvos vietose termometrai, ant saulės bus dar karščiau. Tad ar tai ilgam, kaip susigyventi su senokai buvusia tokia kaitra?

Biržų rajone metų pradžioje atsivėrė milžiniška smegduobė ir ji didėja pastarosiomis dienomis, praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir pastebi, kad šiemet, nors įgriuvų fiksuojama šiemet mažiau, jos išsiskiria dydžiu. Kodėl, kaip visa tai atrodo ir kaip keičia čia gyvenančiųjų kasdienybę?

Lietuviai panašėja į skandinavus - tampa vis sunkiau rasti darbuotojų į ES-gos institucijas. Esą dalį žmonių išgąsdina griežta atranka, kitų nevilioja atlyginimai. Nors Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje sako, kad problemos kol kas nėra, tikėtina, kad ji gali atsirasti, Lietuvai ruošianti pirmininkauti Bendrijai po ketverių metų. Iš Briuselio - kolegos Mindaugo Laukagalio pasakojimas.

Ateityje pastatai gali būti statomi naudojant grybus, dilgėles arba perdirbtą plastiką. Statybų pramonei patiriant vis didesnį spaudimą mažinti poveikį aplinkai, eksperimentai su alternatyviomis medžiagomis aktualūs, siekiant surasti tvarumo ir patvarumo balansą. Išsamiau - Karolinos Panto parengtame pasakojime.

Kaip turimą negalią paversti pranašumu ir galingu kūrybos įrankiu? Į šį klausimą liepos 16 d. Vilniuje atsakys Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariai kartu su menininkais kviečiantys į garso spektaklį visiškoje tamsoje „eiti į pat vidurį“. Čia tamsoje atgims Jono Meko poezija. Kaip?

Ved. Gabija Narušytė

Prieš 90 metų, 1933 07 15 "Lituanicos" lėktuvu iš Niujorko lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas skrido per Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių patyrė avariją. Lėktuvas nukrito, lakūnai žuvo. Apie lakūnus, jų norsą skristi – Karolina Bieliauskaitė rengia pasakojimų ciklą.

Visame pasaulyje dainuojanti lietuvių operos primadona Violeta Urmana įtempto grafiko metu užsuko į Vilnių. Pirmadienį jos GALA koncertas pradės vasaros festivalį „Midsummer Vilnius“ Valdovų rūmų kieme, o mes su Violeta Urmana susitikome Vilniaus senamiestyje koncerto išvakarėse ir pasikalbėjome ir apie koncertą, apie solistės nūdieną ir patį Vilnių.

Klaipėdos rajone, Kairių poligone vyksta tarptautinė skautų stovykla „Tarp trijų vandenų“. Čia susirinkę per 2 tūkst. skautų iš viso pasaulio. Kokia skautų veikla ir jos prasmė šiandien?

Įsibėgėjant vasarai – specialistų įspėjimai dėl maudynių lauko baseinuose ir kubiluose. Jei vanduo tinkamai neprižiūrimas, ne- dezinfekuojamas, pramogos gali baigti odos bėrimais ar infekcinėmis ligomis. Apie tai pasakoja Kristina Karlonė.

Ved. Gabija Narušytė

Abiturientai šią savaitę sužinojo savo brandos egzaminų rezultatus, jiems pradedami dalyti brandos atestatai. Iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtukus gavo 342-u dvyliktokai ir net dešimt iš jų parengė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Violeta Žebrauskienė.

Baigėsi NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Greta maždaug dviejų tūkstančių užsienio žurnalistų dirbo ir daugybė Lietuvos žurnalistų. Kaip jiems sekėsi, kalbamės su LRT RADIJO žurnaliste Ieva Balsiūnai, portalo LRT.LT vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Aleksandrė Ketleriene ir LRT televizijos žurnalistu Augustinu Šulija.

Ar po Vilniuje NATO viršūnių susitikime priimtų sprendimų jaučiatės saugesni? Ko gero, vienas svarbiausių Lietuvai sprendimų – naujos kartos gynybos planai, įpareigojantys NATO sąjungininkes Baltijos šalis ginti nuo pat pirmosios akimirkos. Pašnekovas – Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

„NATO viršūnių susitikimo metu pavyko išvengti rimtų incidentų”, - sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Viešąją tvarką kiekvieną parą užtikrino nuo 1000 iki 1500 policijos pareigūnų. Didžiausias iššūkis policijos pareigūnams buvo delegacijų ir jų kortežų lydėjimas.

Ved. Rūta Kupetytė

Apibendrindamas NATO viršūnių susitikimo rezultatus, Ukrainos prezidentas teigia, kad pirmą kartą šaliai suformuotas saugumo pamatas pakeliui į NATO. Kalbėdamas traukinyje vykdamas iš Vilniaus, Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina per dvi dienas išsklaidė abejones, ar bus NATO narė. Pasak prezidento, šis faktas bus patvirtintas Kyjivo pergale fronte.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime žengta bent dešimčia „pozityvių žingsnių“ daugiau nei praėjusiais metais Madride.

Gyvai išgirsti galingiausios pasaulio valstybės lyderio kalbos susirinkę žmonės nepabūgo vidurvasario kaitros, nors turėjo keletą valandų stovėti eilėje į Vilniaus universiteto kiemą.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje taip pat vyko Europos vyskupų konferencijų kariuomenių ordinarų susitikimas. Jo metu be kitų klausimų buvo aptariamas kunigų darbas karo Ukrainoje kontekste.

Jungtinių Valstijų prezidento, kariniai žvalgybiniai ir orlaiviai-degalinės - tai tik keli iš daugybės lėktuvų, traukiančių aviacijos mėgėjų žvilgsnius į dangų ir oro uostus NATO viršūnių susitikimo metu. Ekspertai sako, kad tiek veiksmo mūsų šalies padangėje dar nėra buvę.

Tai, kas vyko Lietuvos danguje per NATO viršūnių susitikimą, pamatyti plika akimi neįmanoma. Šalies oro erdvę akylai saugojo moderniausi Aljanso žvalgybiniai lėktuvai, kurie gali pastebėti net menkiausią judėjimą už šimtų kilometrų. Tokią misiją stebėjo ir mūsų kolega Mindaugas Laukagalis.

„Reikia ne Ukrainos NATO, o NATO Ukrainoje, nes Rusija kariauja vis geriau,“ - sako Jonas Ohmanas, organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas. Pasak jo, esame politiniai bailiai ir vis dar žaidžiam su laiku. „Ryto garsuose“ ištrauka iš interviu „Svarbiam pokalbiui“.



Ved. Rūta Kupetytė

Tęsiantis NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvoje lankosi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis šiandien dalyvaus pirmajame NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje, vakar su prezidentu Gitanu Nausėda dalyvavo akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncerte, ten sakė kalbą.

„Ilgą laiką keitėsi Lietuva, bet nesikeitė įvaizdis. Ir toks lūžio taškas įvyko visai neseniai, kai pradėjo eiti Šimonytės, Landsbergio griežti pareiškimai, kai pradėjome kritikuoti Kinijos politiką, iš esmės – kai atsidūrėme pasauliniu klausimu epicentre, smaigalyje“, – sako komunikacijos specialistė socialinių tinklų kolumnistė Ieva Koncevičiūtė, kurios mintys apie iš esmės pasikeitusį Lietuvos įvaizdį bei nykstantį mažos šalies sindromą Feisbuke sulaukė didžiulio dėmesio.

Pavakarę Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas kreipsis į Lietuvos gyventojus. Žmonės kviečiami prezidento pasiklausyti į Vilniaus universiteto Didįjį kiemą. Džo Baidenas – vos antras Jungtinių Valstijų prezidentas, besilankantis Lietuvoje, ir pirmasis, sakysiantis kalbą Vilniaus universitete. Ką tai reiškia universitetui?

NATO lyderiai nutarė, kad kvietimas Ukrainai įstoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars Aljanso valstybės ir Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas. NATO lyderiai taip pat nusprendė atleisti Ukrainą nuo narystės veiksmų plano vykdymo, nutarė įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą bei patvirtino ilgalaikės paramos Ukrainos kariuomenei planą. Ar šie sprendimai – istoriniai?

Ved. Edvardas Kubilius

Vakare į Vilnių atvyko Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Bidenas. Jis – antrasis pareigas einantis šios šalies vadovas, besilankantis Lietuvoje. Bidenas dalyvaus NATO viršūnių susitikime, taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, sakys kalbą Vilniaus universitete.

Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias tarptautinis renginys kada vykęs Lietuvoje, susitikime dalyvauja daugiau kaip 40 užsienio delegacijų. Panašu, kad dar neprasidėjus susitikimui Turkija nebestabdo Švedijos narystės NATO, taip pat iš esmės sutarta dėl naujų regioninių planų. Kalbamės su kariuomenės vadu, generolu Valdemaru Rupšiu.

Prekybos tinklą Ukrainoje valdančios lietuvių bendrovės „BT Invest“ vadovas Aivaras Karalius Kyjive padovanojo žemės sklypą naujai mokyklai, taip pat dalyvauja kituose atstatymo projektuose. Jis sako, kad Ukrainoje daugėja verslų, kurie jau pradeda atstatymo darbus, tačiau tenka prisiimti didesnę riziką. Iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje verslininkas tikisi daugiau gerų žinių dėl Ukrainos.

Vykstant NATO viršūnių susitikimui, Vilniuje netrukus prasidės ir NATO Viešasis forumas, kurio tikslas - skatinti visuomenę geriau suprasti NATO kuriamą politiką ir tikslus.

Vilniuje prasideda aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. Tai didžiausias tarptautinis renginys kada vykęs Lietuvoje, susitikime dalyvauja daugiau kaip 40 užsienio delegacijų. Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – ką šiame susitikime gaus Ukraina. Mūsų eteryje: Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kiek Lietuvos, Vilniaus vardas, prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, minimas pasaulio žiniasklaidoje, pokalbis su LRT radijo bendradarbiais: Švedijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

Ved. Rūta Kupetytė

Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Kaunas kviečia sostinės gyventojus atvykti ir taip išvengti nepatogumų.

Daugėjant finansinių sukčių, policija pripažįsta, kad tyrimai vykdomi sunkiai. Iš visų pareiškimų ištiriama apie trečdalį.

Aktualus klausimas. Kiek Jums svarbu, kad NATO viršūnių susitikimas vyksta būtent Lietuvoje? Ar ketinate jį stebėti?

„Verslo laike“ - Kodėl vėjo jėgainių parkų vystytojai vis dažniau susiduria su gyventojų pasipriešinimu?

Ar reikia nacionalinio susitarimo demografijos problemoms spręsti?

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Vilniuje šiandien vyks dar vienerios derybos dėl Švedijos narystės Aljanse. Narystę toliau blokuoja Turkija. Kiek tikėtina, kad Švedija taps Aljanso nare dar šią savaitę?

Ryto garsai. Ved. Edvardas Kubilius