Remiantis UNAIDS bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki 2022 m. lapkričio mėn. iš viso registruota beveik 4 tūkst. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Šis virusas sukelia AIDS ligą, kuri kasmet nusineša apie 100 gyventojų gyvybių. Nors Lietuva pagal naujų užsikrėtimų skaičių atitinka ES vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV, esame paskutiniai Europoje.

ŽIV infekuotais bei AIDS sergančiais asmenimis bei jų artimaisiais Lietuvoje rūpinasi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA“. Ši nevyriausybinė organizacija jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacija šiais metais jau atliko beveik 8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu dėl ŽIV tiriasi daugiau gyventojų nei per COVID-19 pandemiją.

Tiesa, nors šiandieninė medicina leidžia žmonėms, sergantiems ŽIV, gyventi visavertį gyvenimą ir turėti atžalų, vis dar trūksta efektyvios ŽIV prevencijos ir informacijos sklaidos. Lietuvoje ŽIV sparčiai plinta dėl visuomenės nežinojimo ir savo statuso nesitikrinimo, o užsikrėtusiųjų amžius vis jaunėja. Tačiau liūdniausia, kad daugiau nei pusė žinančių, jog yra užsikrėtę, vengia gydymo.

Kas lemia tokius aukštus mirštamumo nuo AIDS rodiklius? Kokios stigmos vis dar kausto visuomenę ir kaip jos atsiliepia infekcijos valdymui?

Laidoje dalyvauja: Europos didelės apimties ŽIV/AIDS tyrimų tinklo valdybos narė, gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė ir asociacijos „Demetra“ atstovė Dalia Poškienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Perfekcionizmas literatūroje apibūdinamas kaip asmenybės bruožas, žmogaus įsitikinimas, kad visur ir visada būtina siekti nepriekaištingo, tobulo rezultato. Tai gali būti mokslai, pasiekimai darbe, idealios šeimos siekis, noras turėti nepriekaištingai tvarkingus namus. Iš principo žmogus perfekcionistas neturi vienos ar dviejų sričių, kuriose jis siekia tobulumo, tobulas turi būti jo visas gyvenimas ir visos veiklos. Akivaizdu, kad toks siekis yra neįgyvendinamas, iš to kyla nepasitenkinimas savimi, slegia nuolatinis kaltės jausmas, persekioja savigrauža.

Su perfekcionizmu dažnai atsiranda įvairių prisitaikymo problemų, pavyzdžiui, depresija, nerimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir žema savivertė. Naujausi tyrimai rodo, jog šiuolaikinis jaunimas vis dažniau linkęs į perfekcionizmą. Kur link visa tai veda? Kodėl perfekcionistai dažnai nė nežino esantys tokie? Kaip šiuos bruožus savyje atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?

Laidoje dalyvauja psichologė-psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.

Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva yra tarp 20 pasaulyje daugiausiai rūkančių šalių. Beveik trečdalis šalies gyventojų rūko kasdien. Į šį skaičių nepatenka asmenys, kurie susiduria su pasyviu rūkymu: tai yra asmenys, kurie dažnai yra greta rūkančio žmogaus, o į šį skaičių patenka ir vaikai. Nors per pandemiją buvo stebima rūkančių asmenų skaičiaus mažėjimo tendencija, po pandemijos rodikliai vėl šoktelėjo aukštyn ir tai daugiausia susiję su elektroninių cigarečių ir kaitinamojo tabako populiarėjimu.

Kitas svarbus šiame kontekste rodiklis – išaugo kontrabandinio tabako gaminių įvežimas. Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) duomenys rodo, kad per pirmą šių metų pusmetį muitinės pareigūnai sulaikė 6,5 mln. pakelių cigarečių kontrabandos. Taip pat sulaikytos 32 tonos tabako. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai – tabako gaminių kontrabandos sulaikyta beveik dvigubai daugiau.

Žvelgiant į šiuos rodiklius, Nacionalinėje darbotvarkėje nubrėžtas planas rūkančiųjų skaičių iki 2035 metų sumažinti perpus atrodo gana ambicingas. Tiesa, kad Lietuvoje veikia išplėtotas paslaugų tinklas norintiems mesti rūkyti: pagalbą teikia priklausomybės ligų centrai, visuomenės sveikatos biurai, teikiamos grupinės ir asmeninės psichologinės konsultacijos, skiriami psichoterapijos kursai, egzistuoja medikamentinis gydymas. Nuo kitų metų pradžios šalyje pradės veikti ir telefoninė pagalbos linija, kurios specialistai nemokamai konsultuos gyventojus, norinčius mesti rūkyti. Ir visgi tik 5 proc. iš bandančiųjų iš tiesų pavyksta atsikratyti šio žalingo įpročio.

Kokiomis priemonėmis Seimas ketina pažaboti augančius rūkalių skaičius? Ar kylantis akcizo mokestis iš tiesų yra veiksminga priemonė? Kokios pagalbos rūkantiesiems trūksta Lietuvoje, kad sėkmingai metančiųjų šį žalingą įprotį būtų daugiau?

Laidoje dalyvauja: NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Arbačiauskaitė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys bei Vilniaus visuomenės sveikatos biuro psichiatras-psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.

Ved. Laura Adomavičienė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad sveikatos centrų steigimas įsigalios jau nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos. Už sveikatos centrų steigimą atsakingos savivaldybės, tačiau įdomu tai, kad sveikatos centro modelis tiek didesnei daliai savivaldybių, tiek pačių sveikatos priežiūros įstaigų vadovams vis dar yra neaiškus.

Kai kuriose savivaldybėse sveikatos centro idėja jau dabar griauna gydymo įstaigas. Pavyzdžiui, Zarasuose, kilus nesutarimams tarp medikų ir vietos valdžios dėl sveikatos centro steigimo, iš darbo išėjo 12 ligoninės medikų ir vadovas. Dėl to laikinai sustabdyta trijų skyrių – Reanimacijos ir intensyviosios terapijos, Vidaus ligų ir Dienos chirurgijos – veikla. Šiai veiklai licencijos bus sustabdytos iki metų pabaigos, paslaugas Zarasų gyventojams teiks gretimų savivaldybių gydymo įstaigos.

Iš penktadienį paviešinto Lietuvos savivaldybių asociacijos pikto kreipimosi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį matyti, kad didžioji dalis savivaldybių taip pat kritikuoja tiek sveikatos centrų idėją, tiek visą gydymo įstaigų reformą. SAM atkerta, kad savivaldybių atstovai tiesiog negeba pasinaudoti suteiktais įrankiais kuriant sveikatos centrus. Kokias gaires yra gavusios savivaldybės šio klausimu?

Iš SAM pateiktos informacijos matyti, kad sveikatos centre turi būti teikiamos šeimos gydytojo konsultacijos, gydytojų specialistų konsultacijos, odontologijos, dienos chirurgijos, vidaus ligų ir skubios medicinos paslaugos, taip pat ilgalaikės slaugos paslaugos. Kuo didesnė savivaldybė – tuo joje teikiamų paslaugų kiekis turi būti didesnis. Jei savivaldybės sveikatos centras negali visų paslaugų suteikti, paliekama galimybė dėl trūkstamų paslaugų sudaryti sutartis su gretimose savivaldybėse esančiomis gydymo įstaigomis. Centrų steigimui bendrai numatyta skirti apie 152 mln. eurų. Tai yra ES investicijų fondų ir valstybės biudžeto lėšos.

Kaip sveikatos centro kūrimas realiai atrodo rajono savivaldybėje? Su kokiomis problemomis susiduria medikai ir rajonų vadovai? Galiausiai kaip centrų kūrimas atsilieps patiems pacientams?

Laidoje dalyvauja: Pakruojo ligoninės direktorius bei Lietuvos rajono ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas Audrius Klišonis bei SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Ramunė Andriušaitienė.

Ved. Laura Adomavičienė

Penktadienį Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) išplatino pranešimą apie kylantį sergamumą erkių platinamomis ligomis. Sergamumas Laimo liga pirmąjį pusmetį išaugo daugiau nei pusantro karto, nežymiai padaugėjo ir erkinio encefalito atvejų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užregistruoti beveik 800 Laimo ligos atvejų, kai pernai jų per tą patį laikotarpį užfiskuota 300 atvejų mažiau. Erkiniu encefalitu per šiuos metus susirgo 99 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį susirgimų skaičius keliolika atvejų mažesnis.

Didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos, Alytaus apskrityse. Kas lėmė tokį sergamumo šuolį erkių platinamomis ligomis? Kokia yra ligoninėje atsidūrusių erkiniu encefalitu užsikrėtusių pacientų būklė ir kokios jų gydymo galimybės? Pokalbis su NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus atstove dr. Milda Žygutiene bei Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vyresniąja infekcinių ligų gydytoja dr. Birute Zablockiene.

Kita laidos tema – krūties vėžys, kuris yra dažniausia moterų onkologinė liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje kas 11 moteris serga krūties vėžiu. Lietuvoje kasmet nustatoma 1,5 tūkst. naujų ligos atvejų. Ir nors prevencinės programos skirtos 50-69 m. moterims, šalies onkologų skaičiavimais kas 5 krūties vėžiu susirgusi moteris yra jaunesnė.

Šį savaitgalį Klaipėdoje organizuojamas tradicinis renginys – „Šv. Magdalenos naktis“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į moterų sergamumą krūties vėžiu bei ligos prevenciją. Didžiausias dėmesys renginyje bus skiriamas limfedemos gydymui – šalutiniam vėžio reiškiniui, kuris mūsų šalyje kol kas yra pačių onkologinių pacientų rūpestis. Renginyje rūpimus atsakymus ras moterys, kurias domina genetiko konsultacija dėl onkologinės ligos paveldimumo, taip pat bus atliekama ultragarsinė krūtų patikra, teikiamos gydytojų dermatologų, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų konsultacijos. Apie renginį ir krūties vėžio gydymą bei prevenciją – pokalbis su Lietuvos vėžio asociacijos pirmininke bei gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.

Ved. Laura Adomavičienė

Vasarą atostogaudami Lietuvoje sveikatos draudimo nė neprisimename, nes esame tikri, kad nutikus nelaimei būsime nugabenti į gydymo įstaigą ir ten mums būtinoji pagalba bus suteikta nemokamai. Visgi vykstant atostogauti į svečias šalis tenka pasukti galvą, kokį sveikatos draudimą įsigyti ir pasirūpinti, kad jis galiotų visiems šeimos nariams.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad kiekvienam Lietuvos gyventojui, kuris yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, priklauso Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri gali praversti viešint svečioje šalyje. Kortelę galima užsisakyti visuose teritoriniuose ligonių kasų padaliniuose. Tiesa, būtina žinoti, kad kortelė kai kurių paslaugų nedengia. Plačiau apie Europos sveikatos draudimo kortelės privalumus ir trūkumus pokalbis su VLK Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Neringa Šafranavičiene.

Kita laidos tema – robotinė chirurgija. Ligoninėse atliekamos operacijos pasitelkiant robotus Lietuvoje yra naujiena. Robotus yra įsigijusios vos kelios didžiausios šalies gydymo įstaigos. Pirmoji robotines operacijas pacientams pasiūlė Klaipėdos universitetinė ligoninė, neseniai apie pirmąsias operacijas, atliekamas robotais, paskelbė ir Santaros klinikos. Kokioms operacijos pasitelkiami robotai, kaip jie valdomi ir kiek jie yra tikslesni bei pažangesni už mums įprastą operavimo būdą – pokalbis su Santaros klinikų vadovu robotinei chirurgijai dr. Mariumi Petrulioniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK), kompensuojamųjų vaistų kainynas Lietuvoje sudaromas du kartus per metus. Tokiu būdu siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas. Naujasis kompensuojamųjų vaistų kainynas įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad iš sąraše esančiųjų daugiau nei pusė kompensuojamųjų vaistų tampa pigesni. To pasiekti pavyko pritaikius naują kompensuojamųjų vaistų atrankos mechanizmą – nustačius maksimalias pacientų priemokų lubas.

SAM duomenimis, iš daugiau nei 2 tūkst. kainyne įrašytų kompensuojamųjų vaistų, virš 1 tūkst. jų kainuos pigiau, apie 600 vaistų kaina liko nepakitusi, o 67 vaistų kaina padidėjo. Tiesa, apie 300 kainyne buvusių vaistų nuo liepos 1 dienos yra išbraukiami, panašiai tiek įtraukta naujų.

Naująjį kompensuojamųjų vaistų kainyną jau spėjo įvertinti ir šeimos gydytojai, stovintys arčiausiai pacientų. Didelės kritikos kainynas iš medikų pusės nesulaukė, tačiau nerimą vis dar kelia keli galiojantys sveikatos apsaugos ministro pasirašyti vaistų ir kompensuojamųjų medicinos priemonių sąrašai, kurie iš pažiūros gali kirstis. Vis dar lieka aktualus klausimas, ar įsigaliojus naujam kainynui medikai bus apsaugoti nuo tokių klaidų, kurios jų bendruomenę supurtė rudenį, kai už netyčia pacientui skirtą nebekompensuojamąjį vaistą dalis medikų iš VLK sulaukė piniginių baudų.

Kita įdomi naujovė, susijusi su kompensuojamųjų vaistų kainynų – paciento priemokų krepšelis, kuris bus kaupiamas perkant tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus. Pasiekus 48,36 eurų ribą pacientui už vaistus mokėti nebereikės.

Plačiau apie kompensuojamųjų vaistų kainyno naujoves bei nuolaidas pacientams – pokalbis su Vilniaus Centro poliklinikos šeimos gydytoju bei Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto lektoriumi Andriumi Bleizgiu bei SAM Farmacijos politikos departamento direktore Anželika Oraite.

Ved. Laura Adomavičienė

Į laidą kreipėsi vilnietė Austėja, kuri klausia, ar gali kilti alerginė reakcija nuo kraujasiurbio mašalo įgėlimo. Moteris pasakoja, kad savaitgalį beviešint sodyboje jai kažkas įgėlė. Moteris tikina, kad įgėlimas visai nepanašus į uodo, greičiausiai tai buvęs bimbalas. Paties įgėlimo ji tikina visiškai nepajutusi, tik tiek, kad vakare įgeltą vidinės šlaunies vietą ėmė niežėti.

Nerimauti moteris ėmė kitą dieną, kai įgėlimo vieta ryte paraudo, o vakarop ištino pusė vidinės šlaunies, paraudimas apėmė pusantro delno plotą, o apie paraudimą susidarė pabalęs žiedas. Austėja klausia, ar tokia jos organizmo reakcija į įgėlimą rodo alergiją ir ką tokiu atveju reikėtų daryti.
Kita klausytoja Lina domisi, kodėl jos mažametis sūnus ypač jautriai reaguoja į uodo įgėlimą. Berniukui uodas įgėlė virš akies, vieta iškart paraudo, tačiau, kas labiausiai kelia nerimą – kitą rytą po įgėlimo sutino pusė sūnaus veido. Berniukas negalėjo atmerkti vienos akies, jautėsi prastai, buvo irzlus. Moteris klausia, ar yra būdų, kaip sumažinti vaiko jautrumą uodo įgėlimui, kokių priemonių reikėtų griebtis prieš vykstant į sodybą, kad tokios situacijos nebesikartotų.

Apie vabzdžių įgėlimus ir galimas alergines reakcijas – pokalbis su Kauno klinikų gydytoja alergologe ir klinikine imunologe dr. Ieva Bajoriūniene.

Kita laidos tema – melanoma. Tai yra piktybinis odos navikas, agresyviausias ir pavojingiausias iš odos vėžių. Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 200 naujų susirgimų melanoma, dažniausiai – tarp 40–60 metų amžiaus žmonių. Moterys šiuo vėžiu serga dvigubai dažniau nei vyrai.

Melanomos atsiradimą gali lemti ilgalaikis ir nesaikingas deginimasis saulėje, lankymasis soliariumuose ir net tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, stiprus odos nudegimas saulėje vaikystėje. Visgi vasarą daugelis mėgstame pasilepinti saulės voniomis, tad kaip turėtume elgtis saulėje, kad išvengtume melanomos? Pokalbis su Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovu dr. Tadu Raudoniu.

Ved. Laura Adomavičienė

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Palyginimui, jei pernai per penkis mėnesius registruota apie 7,5 tūkst. vėjaraupių atvejų, o šiemet jų – 4,5 tūkst. atvejų daugiau. Kylant sergamumui vėjaraupiais Lietuvos gydymo įstaigose registruojamas ir išaugęs vaikų hospitalizacijų skaičius, ši situacija ypač neramina medikus.

Efektyviausia priemonė saugantis nuo vėjaraupių yra skiepai, tačiau NVSC praneša, kad skiepų apimtys Lietuvoje toli gražu nėra pakankamos. Viena priežasčių, kad skiepai nuo vėjaraupių nėra įtraukti į Vaikų profilaktinių skiepų kalendorių ir yra mokami.

Kokios priežastys sukėlė vėjaraupių bangą Lietuvoje ir su kokiais atvejais vaikų grupėje susiduria šalies medikai? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičiene bei NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.

Ved. Laura Adomavičienė

Kaip ir kasmet taip ir šiemet birželio 14-ąją minime Pasaulinę kraujo donorų dieną. Tai yra prasminga proga ne tik padėkoti žmonėms, neatlygintinai dovanojantiems kraują kitiems, bet ir prisiminti neįkainojamą medikų, mokslininkų indėlį į transfuzijos srities pasiekimus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

Ir visgi ar kraujo donorystė Lietuvoje atliepia aukščiausius pasaulio standartus? Ar mūsų kraujo donorų dovanojamo kraujo pakanka sunkiai sergantiems Lietuvos pacientams? Pokalbis su Santaros klinikų Kraujo centro vadove, gydytoja hematologe Lina Kryžauskaite.

Kita laidos tema – maudynių sezono pradžia. Su birželiu prasideda ir vasaros atostogų laikas, tad dauguma mūsų tautiečių traukia į pajūrį. Maudynės yra neatsiejama atostogų dalis, tačiau ar visi mūsų vasarotojai pajūryje elgiasi drausmingai? Kokie pavojai tyko tautiečių prie jūros ir ar žinome, kaip turėtumėme elgtis išvydę skęstantį žmogų? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.

Ved. Laura Adomavičienė