Po kelių dienų nuolatinio sėdėjimo priešais baltą sieną pajutau kaip pasikeitė mano suvokimas, o visa tai ateityje padėjo per įvairiausias krizes, prisimena tiksliųjų mokslų žvaigždė Wolfas Singeris iš Ernsto Štriungmano neuromokslų instituto Frankfurte prie Maino. Dešimt dienų po aštuonias valandas priešais baltą sieną jis bandė sutelkti dėmesį į savo vidų pagal budistų Dzen Se Šin praktiką. Tik jis ne vienuolis, o smegenų mokslininkas. Kartu su bičiuliu budistu Matthieu Ricard jis gilinosi į religinę praktiką ir bandė pateikti nuoseklų vaizdą, kuriame derėtų vienuolio pirmojo asmens patirtis ir ją iš tolo stebinčio mokslininko patirtis. Juk pasaulis nuoseklus ir nėra taip, kad kultūra būtų atsieta nuo biologijos, sako jis. Šis neuromokslininkas – idealus pašnekovas svarstantiems apie gamtos mokslų ir humanitarinių dalykų ryšius.

Gegužės 12-osios laida nagrinėjanti klausimus: Kaip smegenų tyrimų rezultatus sekasi pristatyti humanitarams? Ar filosofų ir teologų diskusijas paveikia naujausi gamtos mokslų duomenys? Kodėl humanitarai turėtų burtis į vieną komandą su gamtos mokslininkais ieškodami bendros kalbos pasauliui suprasti? Ir ko galima pasimokyti iš smegenų struktūros tvarkantis su sudėtingomis šiuolaikinėmis ekonominėmis ar politinėmis sistemomis?