Anot Oskaro Koršunovo, Ukrainos teatre yra pasenusių dalykų, kita vertus, ten vyksta judėjimai, kurie gerokai lenkia tai, kas vyksta Lietuvos teatro scenoje. Režisierius šį savaitgalį Marijos Zenkovetskos teatre Lvive pristato spektaklį „Tartiufas“.

Kaip galime kūrybiškai įdarbinti matomą ir nematomą saulės energiją mūsų kasdieniuose ritualuose? Kaip lyčių vaidmenys susiję su atsinaujinančia energija? Tokius klausimus kėlė ir bandė atsakyti renginių ciklo „Saulės laboratorija“ dalyviai.

Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Tokia situacija pažįstama lėtojo miesto koncepciją vystantiems Anykščiams.

Pasaulio kultūros apžvalga: tyrimas Jungtinėse Valstijose atskleidė, kad meno istorikams ir vizualiųjų menų specialistams Niujorke darbą rasti sunkiausia, Londone vyksta šiuolaikinis klounų festivalis, o olimpinių žaidynių laukiantis Paryžius nepamiršta ir kultūros.

„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.

„Man patinka paslėpto viešojo meno idėja“, – sako ispanų menininkas, po pasaulį keliaujančio projekto „Cement Eclipses“ autorius Isaacas Cordalis. Vilniaus gatvėse jau įsikūrė jo sukurti maži, 15 cm aukščio žmogeliukai, kuriais menininkais kalba apie progeso šalutinius poveikius: miestų „magdonalizaciją“, kapitalizmą ir patriarchatą.

Ar mes iš tiesų esame vertybinė visuomenė? O gal visgi pragmatinė? Tokį klausimą kelia Rūta Vyžintaitė-Lajienė, save visų pirma pristatanti kaip kaunietę. Konkursą paminklui apie paminklą Brazauskui paskelbusi kūrybininkė, kalbėdama apie pastaruosius Kauno įvykius, mini pilietinės veidmainystės terminą.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė