Mosėdis – viena seniausių Žemaičių žemės gyvenviečių, kurios vardas pirmą kartą minimas 1253 m. Kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose.

Apie Mosėdį yra daug didelių, įvairių formų ir spalvų akmenų. Rieduliais nukloti ištisi plotai. Senieji žemaičiai manydavo, kad tie įvairių formų rieduliai – suakmenėję žmonės, kuriuos jie vadindavo mokais (mokytojais). Anot senųjų vietos gyventojų, tie žili, seni, apsamanoję mokai sėdi susirinkę grupėmis ir pasakoja žmonėms apie savo gyvenimą ir sunkią dalią. Tą vietovę, kur mokai sėdėjo, posėdžiavo, kalbėjosi, mokė gyvuosius, žmonės pavadino Mosėdžiu (mokų sėdėjimo vieta).

Po Mosėdžio miestelį kartu pasivaikščiosime su Vaclovo Into akmenų muziejaus ir parko direktoriumi Evaldu Razgumi, Mosėdžio seniūnu Eugenijumi Zabičiu, buvusia seniūne Valia Būdiene, Šauklių bendruomenės pirmininke Alma Beniušiene ir Šatriminių kaimo bendruomenės pirmininke Vitalija Baužiene.