„Aukštadvari, dievaiti dzūkų vandenų, buvai ir būsi grožių grožis krašto“, – eilėmis prabyla Aukštadvario poetas Valentinas Vytautas Navickas.

Aukštadvario miškingame, kalvotame, ežeringame kraštovaizdyje yra per šimtą gamtos ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų. Aukščiausiose Dzūkų aukštumų kalvose tėkmę pradeda Verknės ir Strėvos upės. Pratakūs aukštupiai jungia 43 ežerus. Tik Aukštadvario vietovei būdingas termokarstinis reiškinys ir ypač šaltiniuoti aukštupiai.

Su Aukštadvario regioninio parko administracijos kultūrologe Rita Balsevičiūte pabuvosime prie legendomis ir mitais apipintos Velnio duobės, stačiais laiptais užkopsime į Kartuvių kalną, nuo Aukštadvario piliakalnio pasigrožėsime atsiveriančiu vaizdu, menančiu Karališkojo dvaro kryžkelėje kažkada vietą radusiems totoriams ir karaimams dar Vytauto Didžiojo laikais. Taip pat pasiklausysime šaltą žiemą neužšąlančio šaltinio čiurlenimo.