„Išlaipiojęs aukščiausias pasaulio viršukalnes, atsigręžiau į Lietuvą, į tai, kas arčiausia. Tik visų rūpesčiu galima įprasminti mums brangias vietas, kuriomis galėtume džiaugtis, ilsėtis, švęsti brangias istorines šventes“, – mintimis dalijasi alpinistas Vladas Vitkauskas.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, Juozapinės geomografiniame draustinyje, išsidėsčiusiame Pietryčių Lietuvoje, Medininkų aukštumoje, fiksuotą aukščiausią Lietuvos vietą pasirinko patys žmonės. „Kas iš to, jeigu mes nurodinėsime, kur turėtų rinktis žmonės. Tuščiai švaistomos lėšos. Žmonės patys atsirenka tai, kas jiems tinkamiausia, o mes turime padėti“, – sako R. Baškytė. „Ilgai galvojome, kaip pavadinti aukščiausią Lietuvos vietą. Mintį pakišo etnologas Libertas Klimka“, – prisimena buvęs alpinistas Vitalis Stepulis, – taip ir pavadinome – aukščiausios baltų mitologijos ir senosios religijos dievybės vardu – Aukštojo kalva. Aukštojas – vyriausio baltų dievo vardas. Pamėgo žmonės šalia Juozapinės kalno Aukštojo kalvą. Dabar čia pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptorės Dalios Matulaitės kompozicija „Aukuras“, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros akcentai – informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai. Lankymui pritaikytoje teritorijoje žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą – su dviračiais.

Netoli Juozapinės geomorfologinio draustinio, Medininkų kaime, yra Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla. Ten kuriasi pasieniečių muziejus, kuris bus atviras visiems lankytojams, vyks edukacinės pamokėlės moksleiviams. Laidoje apie tai pasakoja muziejaus darbuotoja Loreta Dumbauskienė.