Molėtų rajono pakraštyje, Virintos upelio dešiniajame krante, prie Alantos upelio žiočių, įsikūręs nesvietiško grožio miestelis Alanta, seniau vadintas Alunta. Manoma, kad nuo Alantos upelio ir kildinamas miestelio pavadinimas. Bet gal ir ne. Tas vardas galėjo kilti ir nuo alaus pavadinimo, kurį žmonės nuo seno mokėjo daryti.

Nuo to laiko, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis Alantą padovanojo Kristinui Astikui už nuopelnus kovoje su Švitrigaila, miestelis perkopė jau 577 m. Spėjama, kad Alantos apylinkėse žmonės gyveno prieš 2 tūkstančius metų prieš Kristų. Patys seniausi žmonių pėdsakai šiose apylinkėse yra akmens a. pabaigos–žalvario a. pradžios. Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų, Avilčių ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai.

Alanta garsėja Naujasodžio kaime įsikūrusiu dvaru, Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, pastatyta XX a. pradžioje, Alantos užvažiuojamaisiais namais ir kt. Pasakoja Alantos seniūnas Aidonas Užubalis. Alantos dvaro rūmus, statytus XIX a. vid., restauruotus ir pritaikytus naujiems poreikiams, pristato gerai senus laikus menantis Vladas Pusvaškis.