„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija savo gyvavimo laikotarpiu pateikia mums įdomų faktą. Kai visa Europa ginklavosi kalaviju prieš musulmonus, tuomet išmintingi Lietuvos vadovai su meile ir svetingumu kvietėsi į savo valdas totorius, kurie, klostantis įvairioms aplinkybėms, buvo priversti išvykti iš savo gimtinės ir laisva valia apsigyventi Lietuvoje“, – rašė turkų filologas prof. A. Muchlinskis.

Lietuvos totoriai – tai unikali etninė totorių grupė, apsigyvenusi LDK daugiau kaip prieš 600 metų. Totorių būriai, kaip sąjungininkai arba samdiniai, dalyvavo lietuvių rengiamuose žygiuose dar valdant Gediminui. Be jokios abejonės didžiausią indėlį totoriai įnešė kovodami Žalgirio mūšyje. Jie pasižymėjo gera karyba ir ištikima tarnyste. Pavyzdžiui, apie Naugarduko totorius vežėjus poeto A. Mickevičiaus brolis Pranciškus rašė: „...Garsėja sąžiningumu, kiekvienas, kad ir vargingiausias totorius, pasiųstas ar su didele grynųjų pinigų suma, ar su kokiomis vertybėmis, ar svarbiais slaptais popieriais, niekuomet neapvils pasitikėjimo. Nepasitaikydavo, kad totorių teistų už kriminalinį nusikaltimą, piktadarystę.“

Šiandien Lietuvoje mes turime negausią totorių bendruomenę, dar mažesnį kultūros paveldą. Tačiau mielai skanaujame balandėlius, įvyniotus į vynuogių lapus, koldūnus ir šimtalapį. Kur ieškoti totorių Lietuvoje?

Geriausiai apie totorius Lietuvoje, išnykusį kultūros paveldą, istoriją, kapinaites, dar gyvuojančius kaimus ir dabarties gyvenimą gali papasakoti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Adas Jakubauskas.