Vos du kilometrai nuo Pakruojo, Kruojos upės dešiniajame krante, lankytojus kviečia Pakruojo dvaro respublika. Tikrai būtent taip. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios klasicistinio stiliaus dvaro aplinkoje jautiesi tarsi patekęs į legendų ir mitų apgaubtą teritoriją. Didžiausio Lietuvoje išlikusio dvaro pastatai, pavyzdžiui, užeiga, spirito, alaus darykla – kviečia susipažinti su ne tokią jau sena dvaro sodybos istorija. Čia pat verda šiuolaikinius poreikius atitinkantis gyvenimas. Vietos užtenka vaikams, jaunimui ir vyresniesiems.

Pakruojo dvaro pastatų kompleksas yra didžiausias Lietuvos kultūros paveldo objektas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą, kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Pakruojo kraštas nuo seno garsėjo dolomito kasyklomis, giliomis aludarystės tradicijomis, didikų ir bajorų virtuvės valgiais bei savitomis istorijomis. Vien tik legendinio „svieto lygintojo“ ir „razbaininko“ Tado Blindos, kilusio iš šios vietos, žygiai verčia suklusti, kad tai yra būtent ta vieta, kur laukia daug įdomių nuotykių, netikėtų istorijų. Pakruojo dvarą valdė kelios Ropų kartos. Taigi koks tuo metu vyko gyvenimas?

Gyvasis muziejus po atviru dangumi mėgina įspėti visas to meto Pakruojo dvaro sodybos paslaptis. Pats baronas su svita visus pasitinka, kumečiai ūkį aprodo, Enzelmutė pamoko ožkelę melžti, kalvis pinigą iškalti, Žaldokas alų verti ir vestuves kelti, apsirengti poniškai ir užkąsti bajoriškai. Nori žirgais jodinėji, nori karieta, nori sumuštinius išsidėlioji ant pievelės, nori užsuki į „Traktierių“. Nori nakvoji viešbutėlyje „Stadaloje“, nori – kempinge. Visko ten yra, geriau klausti – ko nėra? Jeigu šiek tiek ir naujoviškai prikurta, tai tik mūsų labui. Idėjoms ir fantazijoms vietos pakanka. Ypač dvare laukiami Ropų giminės palikuonys, galintys pasidalyti dar negirdėtomis istorijomis ir faktais.