Salantų regioninio parko išskirtinį kraštovaizdį suformavo paskutinysis ledynas, dengęs Šiaurės Vakarų Lietuvą. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai atveria įstabias panoramas. Salantų krašto gyventojų kuršių pilimis puošėsi Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. O kryžiai, koplytstulpiai, bažnyčios! Nors Salantų krašte riedulių netrūksta, čia dominuoja medinė architektūra.
Ko jau ko, bet akmenų, žemaitiškai tariant kūlių, Salantų regioniniame parke per akis. Buvusiose kuršių žemėse apsigyvenę žemaičiai juokauja, kad laukuose akmenų rasi daugiau, negu pasėsi grūdų.
Keliauti po Salantų kraštą kviečia Salantų regioninio parko direktorius Modestas Šečkus, kultūrologas Julius Kanarskas, ekologė Dovilė Barčkutė, rekreacininkas Andrius Kazlauskas ir Salantų bendruomenės nariai.