Kauno „Atominio bunkerio“ muziejuje galima susipažinti su civilinės saugos technikos vystymosi raida ir KGB šnipinėjimo įranga.

Muziejaus įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis didžiąją dalį eksponatų perkėlė į Niujorką – Manhatane įkūrė KGB šnipinėjimo technikos muziejų (Spionage Technik Museum). Jame pristatoma didžiausia pasaulyje KGB technikos kolekcija sukėlė žiniasklaidos, filmų kūrėjų susidomėjimą. Išleista knyga anglų kalba. Anksčiau mes su KGB šnipinėjimo technika galėjome susipažinti tik žiūrėdami filmus apie slaptąjį agentą Džeimsą Bondą, o štai šiandien atvirai apžiūrinėjame kolekcininko J. Urbaičio surinktus eksponatus.

Kauno ir Niujorko KGB šnipinėjimo technikos muziejų įkūrėjas verslininkas, kolekcininkas Julius Urbaitis kviečia susipažinti su ekspozicija.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Suskrenda raganos į vakaruškas, o šluotas palieka medžiuose. Pasilinksima, užvakaroja ir šluotas pamiršta. Šios, likusios medžiuose, pradeda žaliuoti. Taip ir randasi raganų šluotos“, – legendą prisimena dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas.
Netoli Molėtų, Juodiškių kaime, sodo bendrijoje raganų šluotų karalystę įkūrė dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Augalų kolekcija pildo tiek savo, tiek pasaulio atrastais sodinukais, vadinamais raganų šluotomis. Skiepija, kovoja su ligomis, dalijasi žiniomis. Pas Arūną atvyksta dendrologai, turintys aukštąjį išsilavinimą, patarimų, konsultacijų, žmonės, kuriems patinka gražinti aplinką, ekskursantai. Parodyti ir papasakoti yra ką... Nedideliame 12-os arų sklype auginami tūkstančiai augalų. Vien tik Arūno atrastų – apie 150 raganų šluotų. O kiek dar atvežtinių!
Ved. Jolanta Jurkūnienė

VU Botanikos sodo Vingio skyrius įsikūręs Vingio parke. Jį supa šimtametės pušys, o nusileidus į slėnį palei Nerį patenkama į ypatinga aura apgaubtą oazę. Šimtametis botanikos sodas savitas ne tik įspūdingomis augalų kolekcijomis, bet ir istorija bei paveldu. Nuo Vilniaus Lukiškių priemiesčio, į kurio sudėtį pateko ir Neries vingis, Radvilų valdų, Jėzuitų rezidencijos, vyskupo Masalskio turtų, Gubernatorių rezidencijos, Rusijos ir Prancūzijos karo bei pokario, Vingio fermos, Miesto parko, Stepono Batoro universiteto – iki šių laikų.
Pasižvalgyme po VU Botanikos sodo Vingio skyrių su vadove dr. Regina Juodkaite ir VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaite.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Oksana Graužinienė-Oksytė gyvena Širvintose, bet atgaivą su programuotoju vyru Dainiumi randa Limonių kaime. Visiems siūlo mokytis velti, nes darbas su vilna atpalaiduoja, išgarina nerimą ir įsuka į kūrybinį procesą.
Kodėl verta užsukti į Anciūnų kaimą Širvintų rajone? Kodėl į jį grįžta palikę gimtuosius namus, jei ne gyventi, tai nors pasibūti kartu. Anciūnų kultūros centro direktorius Gediminas Makauskas, bibliotekininkė Rita Makauskienė, Anciūnų seniūnaitijos seniūnaitė Alvyda Krapienė.
Žiežmariuose duris atveria renovuojami buvę žydų maldos namai. XIX a. viduryje statyta medinė sinagoga – unikalus ir saugotinas paminklas, kurioje įsikurs žydų kultūros muziejus. Sinagogoje vyksta koncertai, priimamos ekskursijos. Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas ir gidas Aurelijus Balčiūnas ir kultūrininkas Aivaras Jonyka.
Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šilavoto Davatkynas – kuklus „vienuolynas be įžadų“. Mažai net Europoje yra tokių unikalių vietų. Šiandien jis virtęs muziejumi, meno ir kultūros centru.
Nuošalioje vietoje daugiau kaip šimtmetį gyveno pamaldžios moterys, davatkėlės. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Davatkėlės nesukūrė šeimų, gyveno labai kukliai, už visus meldėsi. Iš Šilavoto į Davatkyną galima buvo nueiti davatkėlių skulptūrų taku. Šiandien jį puošia 14 žinomų medžio drožėjų skulptūros. Davatkynas yra privati nuosavybė, priklausanti muziejininkei Danguolei Lincevičienei.
Šilavotas taip pat garsus bažnyčia ir ekspozicija „Laisvės kovos Šilavoto krašte“.
Prienuose puoselėjamos medžio apdirbimo, drožybos ir kalvystės tradicijos. Amatų centre jaunąją kartą ugdo tautodailininkas, medžio drožėjas Algimantas Sakalauskas. Restauratorius Tautdydas Morkūnas ir stalius Arūnas Venslavičius.
Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai pasidalijo savo svajone – tapti meno meka ir turizmui patrauklia vietove.
Skulptorius Henrikas Orakauskas pristato skulptūros studiją-galeriją „Šulinys“ ir dalyvauja diskusijoje su folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovu Povilu Velikiu, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvėmis Sigita Lučuniene, Alina Jastremskiene, Jurgita Marcinauskiene ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore.
Po 16-os metų iš Londono grįžo tautodailininkas, tapytojas Raimondas Šalaševičius. Negalėdamas atsidžiaugti pasikeitusia Lietuva, nusipirko sodybą Bagaslaviškyje ir pradėjo rengti parodas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienų kraštas vilioja ne tik Nemuno kilpomis, Punios šilu ir sengire. Pociūnų aerodrome galima į kraštovaizdį pažvelgti iš viršaus. Sklandytojas, lakūnas-bandytojas, sportininkas Vytautas Sabeckis ir pilotas-inžinierius Vytautas Birbalas.
Veiveriai garsūs Skausmo kalneliu. Ieškantiems senovės ženklų, verta užsukti į klebono Kazimiero Skučo Rimorystės muziejų.
Daukšiagirės kaime lankytojams ir renginiams duris atvėrė Daukšiagirės dvaras, XIX a. romantizmo stiliaus rūmai. Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šalčininkų r. nepagrįstai pažįstame kiek mažiau. Nors ten yra įspūdingo istorinio ir architektūrinio paveldo, gamtos lobynų, Rūdninkų giria, Dieveniškių regioninis parkas. Šiandien Šalčininkų kraštas sparčiai keičiasi. Kultūros paveldo specialistė Erika Sudnicka sutiko parodyti įdomesnes vietas, papasakoti.
Aplankysime Vilkiškių kaime ekologinę kaimo turizmo sodybą „Vabalynė“ ir jos šeimininkus Ramunę bei Egidijų Žukauskus. Pasižvalgysime po Paulavos respublikos griuvėsius. Eišiškėse susitiksime su menininku Krzysztofu Sokovskiu, iš Varšuvos grįžusiu paviešėti pas tėvus. Eišiškių lenkų namuose susipažinsime su menininke Katažina Sokolovska, Butrimonių Anos Krepštul gimnazijoje vedančia dailės pamokas. Apžiūrėsime ekologinį ūkį Kužių kaime, kuriame netradicinį poilsį ir ūkininkavimo būdą puoselėja Anželika Kedar.
Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliaujame po Pietų Karšuvos istorines žemes su istoriku Vyteniu Almonaičiu ir psichologe Junona Almonaitiene. Nenuilstantys keliautojai po Lietuvą, „Keliautojo
žinyno“ sudarytojai ir leidėjai, knygoje „Pietų Karšuva“ išsamiai aprašė Skaudvilę ir jos apylinkes. Šį kartą laidoje – Kavadoniai, Trepai, Pilsūdai, Pužai ir Puželiai, Adakavas.
Ved. Jolanta Jurkūnienė

Su Vytautu ir Junona Almonaičiais, „Keliautojo žinyno“ sudarytojais ir leidėjais, keliaujame po Skaudvilę ir jos apylinkes.
Karšuvos ir Ivangėnų piliakalniai. Nosaičių piliakalnis. Skaudvilės miesto parkas. Alfonso Čepausko ekspozicija Skaudvilės gimnazijoje. Memorialas rezistentams ir Skaudvilės krašto muziejus. Paminklas bermontininkų sušaudytiems partizanams. Karių kapinės. Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia.
Laidoje mintimis dalijasi Skaudvilės gimnazijos direktorius Nerijus Jocius. Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė Inga Nagaitienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė