Švėkšnos turtinga istorija. Centrinę miestelio dalį vietiniai labai myli ir vertina, tai – urbanistikos paminklas. Monika Žąsytienė, parašė knygą apie XVII–XX amžiuje žydų bendruomenę Švėkšnoje, štetlą. Tai dar labiau atgaivino istorinę atmintį, norą atsinaujinti ir atsiskleisti kitoje šviesoje.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Mokslininkams seniai rūpėjo atskleisti Gedimino kalno paslaptį. Svarbūs epochiniai tyrinėjimai baigti. Pristatyta knyga „1863–1864 metų sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“.
Vilniaus universiteto istorikė prof. Tamara Bairašauskaitė sako: „Po šios knygos į Vilnių žvelgiame jau kitomis akimis“. Archeologas Gytis Grižas prisipažino, kad sukilėlių palaikų paieška sukėlė daug emocijų.
Paberžėje, Kėdainių r., įsteigtas vienintelis Lietuvoje „1863 metų sukilimo muziejus“. Apie kunigą Antaną Mackevičių pasakoja istorikas Vaidas Banys.
Inkūnuose, Anykščių r., istoriniams įvykiams pažymėti, pastatyta tautodailininko Aleksandro Tarabildos skulptūra. Inkūniečių bendrijos pirmininkas Valentinas Šapalas.
Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

„Man taip gera, taip džiaugiasi širdis, kai mano kaupiamos senienos lankytojams primena mūsų krašto istoriją, nublukosiose nuotraukose anūkai randa senelių atvaizdus“, – nuoširdžiai pasakoja Mindaugas Nogaitis iš Vilkų Kampo kaimo. Savo sodyboje įkūręs klojimo teatrą, vietiniams gerai žinomas kultūrininkas, muzikantas, sendaikčių kolekcininkas ir „Diemedžio“ ugdymo centro vyr. auklėtojas priima lankytojus ir pasakoja apie mokslininkų sodyboje atliktus archeologinius kasinėjimus, medžio drožėjų plenerus, autorinių dainų vakarus. Po to veda į etnografinių eksponatų muziejų, rodo nemažą bandonijų ir armonikų kolekciją.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kupiškio rajone esantį Uoginių kaimą garsina Adomo Petrausko įkurtas etnografijos muziejus, kurį pristato Laura Eižinienė.
Šalia –Uoginių kaimo amatų centre vyksta edukacinės programos. Receptais dalijasi žolininkė, edukacijų vadovė Renata Montvilienė.
Nuo A. Petrausko sodyboje pastatyto bokšto matosi Uoginių kapinės su koplytėle, kurioje mišias laikė kunigas, poetas Antanas Strazdas.
Prisiminimais dalijasi Uoginių kaimo gyventoja Leontina Jackevičienė.
Kupiškėnai mena aktorę ir režisierę Unę Babickaitę–Graičiūnienę. Palėvenės kapinėse apie aktorės šeimą pasakoja kelionių vadovė Rita Kavaliauskienė.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Lentvaris jaunėja ir laukia lankytojų. Miesto istoriją, kultūrinius pokyčius, bendruomenės kuriamus projektus pristato Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas, Motiejaus Šimelionio gimnazijos istorijos mokytoja Nijolė Mikalonytė ir moksleivė Goda Bendzelauskaitė. Meno ir kultūros renginiais vietinius ir svečius pasitinka Lentvario kultūros rūmų direktorė Ieva Skaistytė, meno ir susitikimų erdvės „Lokomotif“ įkūrėjai Milda Dainovskytė bei Laurynas Skeisgiela.
Trakai ruošiasi tapti 2020 m. Lietuvos kultūros sostine. Kaip žada keistis miestas, pasakoja Trakų istorinio muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Šilutės Hugo Šojaus dvaras-muziejus yra miesto perlas. Filialai įkurti Švėkšnoje, Žemaičių Naumestyje ir Macikuose. Muziejai sukaupę per 60 000 eksponatų. Po Hugo Šojaus dvarą ir muziejų bei Macikų lagerio karcerio ekspozicijas vedžioja ir pasakoja direktorė Indrė Skablauskaitė ir muziejininkas istorikas Ignas Giniotis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pamario krašte, Nemuno Deltoje, lankytojus trauka Kintų Vydūno kultūros centras. Tai tikras kultūros židinys. Centre vyksta įvairiausi renginiai. Vaikai mokosi dailės, muzikos. Vyksta edukacinės programos, skirtos įvairaus amžiaus žmonėms. Pasakoja kultūrinės veiklos vadybininkė Asta Neimantienė, dailininkė-edukatorė Aušra Mačiulaitienė, dailės
mokytojas Aurimas Liekis.
Mokytojas, istorikas Saulius Sodonis supažindina su senaisiais Kintais ir jų istorija, taip pat su svečių pamėgtomis poilsio bei rekreacijos vietomis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kintai – Pamario krašto miestelis ant Kuršių marių pakrantės. Seną ir didingą krašto istoriją mena dar ir šiandien gyvenantys lietuvininkai, šišioniškiai.
Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje Lietuvoje. Mingės kaimo senbūviai Jurgis Gečas su žmona Ona
verčiasi vandens turizmu, sodyboje įkūrė Vandens muziejų. Prie paminklo ant Kuršių marių kranto „Negrįžusiems iš marių ir visų vandenų“ vis dažniau sustoja
turistai ir uždega žvakutę. Pasakojimą apie Kintus mokytojas, istorikas Saulius Sodonis pradeda Ventės rage prie banglaužio. Kaip tik čia prasidėjo miestelio istorija.
Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Mažoji Lietuva stebina grožiu ir žmonėmis. Rusnės saloje yra daug lankytinų vietų. Čia gyvenimas nenurimsta ir žiemą, kai suvažiuoja povandeninės žūklės
aistruoliai. Apskritus metus vyksta edukacijos. Taip pat svečius traukia Uostadvaris su švyturiu, vandens kėlimo stotimi ir polderių muziejumi. Pasakoja Salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė ir kultūrinės veiklos vadybininkė Sonata Verbučianskė.

Mažojoje Lietuvoje Plaškių kaimas palengva atgyja naujam gyvenimui. Pagėgių savivaldybė, Stoniškių seniūnija. Pasklidus žiniai, kad Plaškių evangelikų–liuteronų bažnyčią žadama griauti, vietiniai gyventojai įkūrė Plaškių bažnyčios atkūrimo bendriją. Kaip jiems sekasi? Rusnės salos etnokultūros ir informacinio centro vadovė Birutė Servienė, Stoniškių seniūnijos seniūnas Gintautas Stančaitis, Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrijos pirmininkas Viktoras Bergneris su žmona Rita ir bendrijos narė vokietė Irmgard Gerulytė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Vandenų ir vėjų kraštas – Rusnės sala. Palei upėmis apsuptą ir išraizgytą Rusnę krantine vaikščiojame su Salos etnokultūros ir informacijos
centro vadove Birute Serviene. Sutikti vietiniai gyventojai dalijasi savo gyvenimu ir laisvalaikiu. Ved. Jolanta Jurkūnienė.