Nuo seno Žiežmariuose ir Žasliuose gyveno verslūs žmonės – žydai, kurie sudarė didžiąją dalį gyventojų. Miesteliai nedideli, kiek mažiau tyrinėti, tačiau turi gilią ir įdomią istoriją. Ar daug kas žino, kad Žaslių aikštėje buvo filmuota svieto lygintojo Tados Blindos nušovimo scena? Kad Žasliuose gimė žinomas pasaulyje pianistas, kompozitorius ir pedagogas Leopoldas Godovskis?
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas kviečia apsilankyti Žiežmariuose ir Žasliuose ir žada įdomios istorijos.

„Atrask Lietuvą“: Obelių laisvės kovų istorijos muziejus.
„Tautai reikia atiduoti ne gyvybę, o gyvenimą“, – pagal tokį priesaką gyveno buvęs mokytojas, kraštotyrininkas, partizanų metraštininkas, Obelių laisvės kovų istorijos muziejaus įkūrėjas Andrius Dručkus.
Apie Obelių laisvės kovų istorijos muziejų, partizaną Andrių Dručkų pasakoja muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas ir muziejininkė Elena Kazlauskaitė.

Kaišiadorių kraštas.
Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija – trys Lietuvos regionai – susikerta Kaišiadorių krašte. Gal išlikusio kultūrinio paveldo akims paganyti mažoka, bet Kaišiadorių istorija turtinga.
Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas vežioja po kraštą ir rodo lankytinas vietas, kuriose galima gerai praleisti laiką.
Kaišiadorių geležinkelio stotis. Vladikiškių dvaras Stasiūnuose ir senosios Romerių giminės kapinaitės. Lašinių kaime sustosime pasilabinti su Ingrida Michalskiene. Kalvių miestelyje pabendrausime su bendruomenės nare Vilija Kašelioniene. Užsuksime į Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrą pas vadovę Giedrę Streikauskaitę. Pasikalbėsime su jaunaisiais verslininkais Ingrida Grabliauskaite ir Neringa Lazauskiene. Laidą baigsime Kaišiadorių meno mokykloje su pučiamųjų instrumentų orkestro vadovu Artūru Vrublevskiu ir saksofono mokytoju Daliumi Pelekevičiumi.

„Atrask Lietuvą“: Bajorų lėlių teatras ČIZ. Režisierė Nijolė Čirūnienė kartu su kolegėmis Nadiežda Ivanova ir Dalia Ziemeliene įkūrė Bajorų lėlių teatrą ir pavadino ČIZ. Pavadinimas susideda iš pirmųjų aktorių pavardžių raidžių – Čirūnienė, Ivanova, Ziemelienė. Lėlių teatras įsikūręs Bajorų kultūros namuose. Ten taip pat veikia muziejus „Lėlių namai“, kuriame eksponuojama 1000 lėlių. Lankytojams rodomi ne tik spektakliai, bet pristatomos ir ČIZ teatro lėlės, vaikai mokosi jas valdyti, vaidinti, vyksta edukacinės programos. Laidoje dalyvauja Bajorų lėlių teatro ČIZ režisierė Nijolė Čirūnienė, aktorė Dalia Ziemelienė ir Bajorų bibliotekininkė Virginija Krasauskienė.

„Atrask Lietuvą“: su lietuviškuoju Kalėdų Seneliu
Kaišiadorių r. yra toks Girinio parkas. Miške tarp aukštų eglių stovi pasakų namelis, kuriame prie žvakių liepsnos užklydusiųjų laukia Kalėdų Senelis. Ne bet koks! Sako, esąs tikras, lietuviškas, kurpiantis pasakojimus pagal senovines baltų tradicijas. Jis ten gyvena ne vienas, o su Giriniu.

Lietuvos paveldo paminklas – Rokiškio dvaro ansamblis – formuoti pradėtas XVIII a. pabaigoje, kai grafas Ignotas Tyzenhauzas ėmėsi darbų Rokiškyje įrengti giminės rezidenciją. Šiandien Rokiškio krašto muziejus saugo ne tik kultūros vertybes, bet tapo ir švietimo įstaiga, pramogų, laisvalaikio vieta. Per metus Rokiškio dvare apsilanko apie 50 tūkstančių svečių.
Laidoje dalyvauja Rokiškio krašto muziejininkai Marijona Mieliauskienė, Giedrė Spundzevičienė, Dalia Kiukienė.
Girdėsite skulptoriaus Liongino Šepkos balsą iš muziejaus archyvų.

„Atrask Lietuvą“: Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. „Man labiausiai patinka V. M. Putino eilėraščiai. Už tai jį labai vertinu", – atvirai savo požiūrį atskleidžia jo palikimo saugotoja Ula Zaleskytė. "Rašytojo, literato, dramaturgo, vertėjo gyvenimo peripetijas palieku spręsti istorikams, literatūros mokslininkams, žinovams, kurie iš pagrindų nagrinėja rašytojo gyvenimą ir kūrybą“, – sako Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto-muziejaus muziejininkė Ula Zaleskytė.

„Man patinka pramoninis Vilnius, miegamieji rajonai. Daug kas sako, kad tai niekinis sovietmečio reliktas. Tačiau juose gyveno, kūrė ir dirbo mūsų tėvai, seneliai. Skaitydamas senus laikraščius, rausdamasis archyvuose, atrandu įdomių ir unikalių faktų. Daug ką atskleidžia pokalbiai su senaisiais gyventojais, jų prisiminimai“, – sako netradicinių ekskursijų gidas po Vilnių Albertas Kazlauskas.

„Aš jaučiuosi Lietuvos mažyte dalele, viena iš trijų milijonų...“, – mintija Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius Daumantas Levas Todesas. Šalia Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės namų, Pylimo g. 4, atidaryta „Beigelių krautuvėlė“. Ten galima paskanauti košerinių kepinių, išgerti kavos. D. L. Todesas sako: „Norint suprasti, reikia pažinti. Kas yra žydas, daug kas nežino.“ Tokiam pažinimui gali pasitarnauti pats paprasčiausias bendravimas prie kavos puodelio.

„Atrask Lietuvą“: Mielagėnų bažnyčia ir klebonas Marijonas Savickas
„Apgriuvusioje bažnyčioje sėdėti ir skaityti pamokslus – maža. Reikia imtis konkrečių darbų“, – mintija Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas.
Mielagėnų klasicistinė bažnyčia yra valstybės saugoma. Kartais vadinama mažąja Katedros kopija. Kunigas M. Savickas gerbia ir vertina kultūros ir istorijos paveldą, kuria aplinką aplink bažnyčią, rūpinasi senelių globos namais, aptarnauja dvi parapijas: Mielagėnų ir Ceikinių.