Šiais metais Aukštadvariui suteiktas Lietuvos mažųjų miestelių kultūros sostinės vardas. Žadama daug renginių, kurie atskleis krašto savitumą ir išskirtinumą.
Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas.
Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas ir vyr. kultūrologė, žolininkė, senųjų tradicijų puoselėtoja Rita Balsevičūtė.

Vietos gyventojai savaip vertina ir puoselėja savo kraštą. Pavyzdžiui, karaimės Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja tiesiai sako: „Nevažiuokite į Trakus. Mes Jūsų nelaukiame. Tų, kuriems rūpi tik kibinai. Kurie Karaimų gatvę užkemša automobiliais. Į šį istorinį miestą yra labai vartotojiškas požiūris. Kuo pavirs Trakai, neaišku...“
Su dr. Lina Lemparskiene užsukę į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, keliaujame į Senųjų Trakų kaimą, kuris asocijuojasi su didinga Lietuvos istorija. Pakeliui aplankome tautodailininkus Dalią ir Joną Ališauskus ir susitinkame su Šv. Jono apaštalinėmis seserimis. Kelionę baigiame Bedugnės kaime.

„Tai, kad Trakai siejami su karaimais ir kibinais, dažnai užgožia jų tikrąją vertę. Savitas ir įdomus Trakų kraštas vis dar neatrastas“, – sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Leparskienė ir kviečia leistis į kelionę, pažinti šį kraštą per vietos gyventojus.
Grigiškėse pasitinka Grigiškių ir Rykantų parapijų klebonas kunigas Andžejus Andžejevskis. Rykantuose laukia universalaus daugiafunkcio centro dir. Dariušas Nedveckis. Užsuksime į sentikių Daniliškių kaimą. Susipažinsime su karaimėmis Raisa Kobecka ir Nadežda Zajančkovskaja.

Sakralinis menų centras Anykščiuose traukia lankytojus ir vasarą, ir žiemą. Norisi pamatyti dovanotą klebono mons. Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekciją, biblioteką, susipažinti su archyvu. Pasivaikščioti po Šv. Mato bažnyčios šventorių, išpuoštą skulptūromis, stotelėmis, biustais, vitražais. Užeiti į Šv. Mato bažnyčią, Anykščių panorama pasigrožėti nuo apžvalgos aikštelės.
Anykščių angelų muziejus puikuojasi kultūrininkės Beatričės Kleizaitės-Vasaris angelais. Dabar jie suskrenda iš viso pasaulio, dovanoja menininkai, kolekcininkai. Anykščių koplyčioje įsikūrė pasaulio anykštėnų centras. Duris atvėrė menų inkubatorius. Anykščiai kvėpuoja sakraliniu menu.
Laidoje kalba Anykščių menų centro direktoriaus pav. Rita Babelienė, Sakralinio meno centro vedėja Danutė Janušytė-Karčemarskienė, Angelų muziejaus vedėja Rita Tulušienė.

„Anykščiuose man pailgėjo naktys ir dienos, čia radau ramybę...“, – mintija alpinistas, keliautojas ir fotografas Vladas Vitkauskas.
Everestas žinomam Lietuvos alpinistui, keliautojui V. Vitkauskui buvo gyvenimo kelias. Didžiausioje pasaulyje viršukalnėje iškelta trispalvė, vėliau suplevėsavusi visų žemynų viršūnėse, palikti Baltijos gintaro gabalėliai ir žemė iš Lietuvos.
Anykščių menų inkubatorius laukia svečių. Moderniai įrengtose studijose menininkai ir amatininkai dirba atvirai, bendrauja su lankytojais.
Pasitinka direktorė Daiva Perevičienė, užsukti ir pabendrauti kviečia Lina Timukaitė, Elvyra Stankevičienė, Darius Aglinskas.

Skulptorius Viktoras Žentelis sako, kad meilė tėvynei, savo gimtinei išreiškiama labai paprastai. Beriant grūdą nuostabiose Lietuvos lygumose ar kalvose. Minant savo brydę kultūros lankose. Nepamirštant savo krašto tradicijų. Jas puoselėjant ir kuriant naujas ateinančioms kartoms.
Veprių kraštas stebina kraštovaizdžiu, siekiančiu paleolito laikus. Prieš milijonus metų nukritęs meteoritas išmušė kraterį. Čia ir įsikūrė Vepriai.
Apie Veprius pasakoja seniūnė Dalia Urbonienė ir skulptorius Viktoras Žentelis.

„Vilniečiai ir miesto svečiai priprato prie sostinės vaizdo. Retas susimąsto, kad Vilnių skirtingai matė įvairių laikotarpių žmonės. Vienoks jis buvo, kai į miestą iš savo rezidencijos žvelgė didysis kunigaikštis Gediminas. Kitoks – kai į pasimatymą su Barbora ėjo Žygimantas Augustas. Arba, kai į Sereikiškių parką pasivaikščioti išeidavo signataras Stanislovas Narutavičius, ar iš posėdžio „Štralio name“ grįždavo patriarchas Jonas Basanavičius“, – mintimis dalijasi archeologas dr. Kęstutis Katalynas.
Apie Vilniaus istoriją profesionaliai gali pasakoti istorikai, archeologai. Nemažai informacijos suteikia ir nebylūs to laiko liudininkai: archeologiniai radiniai, pamatai, mūro sienos ir pan. Pro juos dažnas praeina nekreipdamas dėmesio. Kitas net neįtaria apie jų egzistavimą. „Šia tema verta kalbėti“, – taip sakydamas archeologas dr. K. Katalynas kviečia leistis į ekskursiją po nežinomą Vilnių.

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas)
Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.
Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.
Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.
Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

Užulėnio kaime, Ukmergės rajone, stovi pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento A. Smetonos dvaras, kurio istorija prasideda 1934 m. Jis jį vadino Užugirio kiemu. Dvaras prezidentui buvo poilsio ir apmąstymų vieta. Pradėjęs kurti pavyzdinį ūkį, A. Smetona planavo jį testamentu užrašyti valstybei, kad ateityje jame būtų įrengta žemesnioji žemės ūkio mokykla.
Užugirio mokykla-muziejus.

Užulėnio kaime galima apsilankyti rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo A. Smetona. 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Veikia senųjų amatų centras.

Kitoje Užugirio mokyklos-muziejaus gatvės pusėje yra prezidento buvusio namo pamatai. Ant jų sodelyje, šalia svirtinio šulinio ir senų obelų, pastatytas A. Smetonos tėvonijos namo maketas.
Su ekspozicijomis supažindina ir pasakoja Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorė Vaidutė Sakolnikienė, Užugirio filialo vedėja Daiva Misiukienė, muziejininkė Jurga Gleiznytė ir senųjų amatų centro darbuotoja Odeta Lukošiūnaitė.

Pastaruoju metu žmonės iš visos Lietuvos važiuoja į Vilnių, norėdami savo akimis pamatyti Signatarų namuose eksponuojamą Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, rastą VDU prof. Liudo Mažylio Vokietijos archyve.
Kokias dar ekspozicijas galima pamatyti Signatarų namuose?
Pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vedėja Meilutė Peikštenienė, vyr. muziejininkė istorikė dr. Vilma Bukaitė ir istorikė edukologė Sandra Germanavičiūtė.