„Vaikystėje tėtis pasakojo apie mažą malūnėlį prie upelio, kurį pats sukonstravo. Ir aš apie tai pradėjau svajoti. Kadangi negalėjau statyti malūno prie upės, teko pačiam sukurti Gargažėlės upelį. Nesiliauju visiems kartojęs, kaip gera turėti svajonę. Tačiau svajoti reikia atsargiai, nes svajonės pildosi“, – mintija kalvis Juozas Kavaliauskas, Leipalingio kaime savo rankomis įkūręs veikiančią „Malūno kalvę“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė