Ar Mozarto opera „Figaro vedybos“ – tik puikios muzikos palydima komedija? Kaip šią operą sutiko konservatyvi Vienos publika? Ar lengva jazz‘o muzikantams improvizuoti Mozarto kūrinių temomis? Į šiuos klausimus atsakymai 33-je „Audiologų“ ciklo laidoje „Mozartas ir kiti“. Skamba Köchelio kataloge 491 ir 492 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kaip skamba jazz‘o pianistų Chick Corea ir Keyth Jarrett interpretuojama Mozarto 23-jo Koncerto fortepijonui muzika? Ko siekė Mozartas, įstojęs į masonų broliją? Kodėl Antonio Salieri komiška opera imperatoriui Jozefui II-jam pasirodė pranašesnė už to paties žanro Mozarto kūrinį „Teatro direktorius“ didiko organizuotame dviejų meistrų kūrybinėse varžytuvėse ir apie ką dainuoja pralaimėjusiojo operos herojai? Šie klausimai randa atsaką 32-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 483-489 numeriais pažymėti 1786 metais sukurti Mozarto kūriniai.
Ved. Giedrius Kuprevičius.

Ar įmanoma Mozarto Koncertą fortepijonui atlikti jazz‘o stiliuje? Kas sieja švedų cirko artistės Elvyros Madigan dramą su Mozarto muzika? Kaip pakito Mozarto kūryba jam tapus masonų ložės nariu? Apie tai – 31-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje, kurioje skamba Köchelio kataloge 465-467, 471 ir 477 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai pianisto ir dirigento Danieliaus Barenboimo, prancūzo Jacques Loussier jazz‘o trio ir James Lasto pop-orkestro interpretacijose. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Muzika iš W. A. Mozarto koncertų valtornai ir fortepijonui, pramoginių šokių pynė, gedulingas maršas ir jazz‘o improvizacijos pagal sonatos fortepijonui muziką – toks puikios muzikos bukėtas skleisis 30-je ciklo „Mozartas ir kiti“ laidoje. Skamba Köchelio kataloge 447-450, 453 ir 457 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai ir mažytis fragmentas iš vieno liūdno, tačiau itin populiaraus F. Chopino kūrinio, kuris yra tarsi viena iš jungčių muzikos stilių sutartinėje... Ved. Giedrius Kuprevičius.

Dvi neužbaigtos komiškos operos, galybė nedidelių kamerinių kūrinių, arijų, duetų, noktiurnų, divertismentų – tai tik dalis nesibaigiančio 1783 metų Mozarto kūrinių sąrašo, bylojančio apie neišsenkančią kompozitoriaus kūrybos versmę. Atrodo, kad aukštesnių jėgų užvesta muzikos „gaminimo“ mašina nebegali sustoti net tuomet, kai iš anksto aišku, jog vienas ar kitas kūrybinis sumanymas yra beprasmiai. Tačiau artėja 1784-ji, o su jais – nauji ir nelaukti kūrybiniai nuotykiai. Laidoje skamba Köchelio kataloge 412-424 ir 437-440 numeriais pažymėtų Mozarto kūrinių fragmentai. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Venecijos karnavalas dar vaikystėje giliai įsirėžė į W. A. Mozarto atmintį ir vis kitokioje kokybėje sugrįžta į jo kūrybą. Smagi „Pantomimos“ muzika, kurią Mozartas, jo žmona ir keli bičiuliai atliko pasipuošę karnavaliniais drabužiais primena mums šelmišką kompozitoriaus prigimtį. Tačiau ir kitokią – 1783 metais gimė ir valandos trukmės Mišios c-moll, kuriose girdime paskutiniojo Mozarto kūrinio – Requiem d-moll muzikos atgarsius. Laidoje skamba Köchelio kataloge 418-421, 427, 428 ir 446 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.
Ved. Giedrius Kuprevičius.

G. A. Rossini stilių įtakojusi W. A. Mozarto muzika.
Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kas paskatino W. A. Mozartą polifoninės muzikos studijoms?
Kokia riba skyrė pasaulietinę muziką nuo bažnytinės ir kaip ją interpretavo XVIII amžiaus kompozitoriai? Ką reiškė europiečiams turkų kultūros mada ir kodėl Mozarto opera „Pagrobimas iš seralio“ (apie ją kalbama laidoje) turėjo tokį pasisekimą?
Šie ir kiti klausimai su netikėtais atsakymais – naujoje „Audiologų“ laidoje, kurioje, be kitų autorių, skamba Köchelio kataloge 375, 382–385 ir 394 numeriais pažymėti Mozarto kūriniai.
Ved. Giedrius Kuprevičius.

Kokia opera geresnė? Italų ar vokiečių? Ir ar gali vokiečių kompozitorius sukurti genetiškai sveiką itališką operą – klausimas atviras ligi šiol. Dar daugiau – girdime balsus, bandančius įrodyti, kad be italų kompozitorių pagalbos Mocartui nebūtų pavykę sukurti tokio puikaus kūrinio, kokiu tapo nuolat įvairiuose pasaulio operų teatruose statoma opera-seria „Idomeneas”. Gerai išsireiškė J.A. Herbačiauskas – „muziką reikia groti ne iš natų”. Tik tuomet ji nutolina neesminius ginčus ir atskleidžia viduje paslėptus minčių ir siekių lobius. Laidoje skamba Köchelio kataloge 349, 350 ir 366 numeriais pažymėti Mocarto kūriniai ir fragmentai iš jo amžininkų muzikos. Ved. Giedrius Kuprevičius.