Dienos tema

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo, kad parlamentinis verslo įtakos politikams tyrimas „neprisidės prie taikos ir ramybės“. Jo teigimu, Lietuvos žmonės turi teisę žinoti apie tai, kas buvo vykdoma, todėl ir tokie tyrimai atsiranda. Kalbina Audrius Matonis.

Prieš 25 metus regėjome stebuklą: paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis paliko nepriklausomą Lietuvą. Tuomet dar faktiškai beginklė valstybė priveikė vieną didžiausių pasaulyje karinių mašinų, daugiau nei 50 metų padėjusią laikyti Lietuvą po sovietų padu. Kai Lietuva paskelbė atkurianti nepriklausomą valstybę, čia buvo per 200 tūkstančių SSRS kareivių su tankais, lėktuvais, laivais ir bazėmis strateginėse Lietuvos vietose. Daliniai pasienyje kontroliavo mus skyrusią nuo pasaulio geležinę uždangą. Praėjus daugiau nei trejiems metams paskutinis Rusijos karinis ešelonas išvažiavo iš Lietuvos. Net greičiau nei iš kitų buvusių Rytų bloko šalių.
Penktadienio „Dienos temoje“ su Audriumi Matoniu – tie, kas betarpiškai prisidėjo maksimalistinę idėją paverčiant realybe: derybų dėl okupacinės kariuomenės išvedimo delegacijos buvęs vadovas Česlovas Stankevičius – signataras, ambasadorius, buvęs krašto apsaugos ministras, ir derybininkų koordinatorius Aleksandras Abišala – signataras ir buvęs ministras pirmininkas.

SEB banką palikęs ekonomistas Gitanas Nausėda LRT laidoje „Dienos tema“ teigė, kad apie savo sprendimą dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo prezidento rinkimuose praneš rugsėjį. Ekonomistas pažymi, kad jei pamatytų asmenį, galintį suvienyti šalį, jam netrukdytų, tačiau pridūrė tokio asmens Lietuvoje nematantis.
LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienio vakarą G. Nausėda pasakojo, kad apie jo pasitraukimą iš SEB banko prezidento patarėjo ir vyriausiojo ekonomisto pareigų buvo kalbama pastarąsias dvi savaites, numatyta ir paskutinė jo darbo diena. Anot ekonomisto, parlamentaro, „valstiečių“ atstovo Stasio Jakeliūno kreipimasis į SEB banką dėl jo esą „hibridinės“ prezidento rinkimų kampanijos tik paskatino greičiau paskelti apie pasitraukimą iš banko.

Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė sako, kad partijų pasiektas susitarimas dėl gynybos finansavimo ne tik kad nereiškia proveržio, bet netgi yra stagnacinis, tačiau esą geriau toks negu jokio. Vis dėlto vyriausybės pasiūlytą naująjį susitarimą dėl gynybos gairių pasirengusios pasirašyti visos parlamentinės partijos, išskyrus Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus. Apie stebėtiną vienybę LRT aktualių pokalbių laidoje „Dienos tema“ žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su dviem buvusiais krašto apsaugos ministrais – konservatore Rasa Juknevičiene ir Socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu.

Lietuvoje keturias dienas viešėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Tai buvo pirmas ir istorinis vizitas, kuriuo iš esmės prasidėjo ne tik Izraelio ir Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių progresyvus dialogas.
Vieną iš keturių vizito dienų Izraelio premjeras vaikštinėjo buvusio Vilniaus geto gatvelėmis, susitiko su žydų bendruomenėmis, tačiau šio vizito netemdė jokių kaltinimų šešėlis. Atvirkščiai, bendra, nors ir skaudi, istorija tapo pagrindu naujiems tiltams tarp dviejų tautų ir valstybių statyti.
Lietuva nori aktyvesnio vaidmens Europos Sąjungoje, o Izraeliui Europos Sąjungoje reikia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paramos, kad Artimųjų Rytų taikos proceso problema būtų suprantama gerokai plačiau ir giliau. Lietuva Izraelį geriau supranta todėl, kad ir pati patyrė daug išbandymų, taip sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu interviu „Dienos temai“.

Lietuvoje keturias dienas viešėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Tai buvo pirmas ir istorinis vizitas, kuriuo iš esmės prasidėjo ne tik Izraelio ir Lietuvos, bet ir Baltijos valstybių progresyvus dialogas.
Vieną iš keturių vizito dienų Izraelio premjeras vaikštinėjo buvusio Vilniaus geto gatvelėmis, susitiko su žydų bendruomenėmis, tačiau šio vizito netemdė jokių kaltinimų šešėlis. Atvirkščiai, bendra, nors ir skaudi, istorija tapo pagrindu naujiems tiltams tarp dviejų tautų ir valstybių statyti.
Lietuva nori aktyvesnio vaidmens Europos Sąjungoje, o Izraeliui Europos Sąjungoje reikia Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paramos, kad Artimųjų Rytų taikos proceso problema būtų suprantama gerokai plačiau ir giliau. Lietuva Izraelį geriau supranta todėl, kad ir pati patyrė daug išbandymų, taip sakė Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu interviu „Dienos temai“.