„Anądien namų tyloje skaičiau knygą ir staiga išgirdau silpnutį trakštelėjimą, atsklidusį nuo šalia ant stalo pamerktos pinavijų puokštės. Gal net neišgirdau, bet pajutau. Jausmas buvo toks naujas ir ypatingas, kad pasidėjęs skaitinį ėmiau atidžiai apžiūrinėti gėles. Ilgai laukti nereikėjo, kai ir vėl apsigirdo minkštas pokštelėjimas. Pagaliau pamačiau sujudant žalsvai rausvą pumpurą ir mano akyse žiedlapis po žiedlapio atsivėrė visas gėlės grožis“, – taip savo atradimą aprašo Paulius Šironas.

Gamtą galima jautriai stebėti, įsiklausyti, kvėpuoti kartu su ja ir tiesiog būti jos apsuptyje.

Vaida ir Luca iš miesto nors ir trumpam veržiasi laukan su palapine, Laima pajūryje patiria gilų ryšį su gamta ir užplūdusią ramybę, o sulėtėjusį žmonių gyvenimo tempą Mindaugas girdi net miške, kur gamtos garsus įrašo be pašalinio triukšmo.

Panaudoti tekstai:
Paulius Šironas. Laiškai sodininkui

Autoriai:
Rūta Dambravaitė
Vaida Pilibaitytė
Adomas Zubė