Ne tik Rusijos karas prieš Ukrainą, bet ir anksčiau Lietuvoje intensyviai vykusios diskusijos apie viešosios erdvės paminklus aktualizuoja svarbų klausimą: koks yra ir turėtų būti meno ir politikos santykis? Kaip šios žmogiškojo patyrimo sritys yra tarpusavyje susijusios, kas jas jungia ir skiria? Kaip Kremlius savo tikslais išnaudoja „didžiosios rusų kultūros“ ir „ypatingo rusų dvasingumo“ ideologemas? Ar masinių nusikaltimų ir brutalaus karo prieš Ukrainą akivaizdoje Vakarai pagaliau praregės ir atsisakys šimtmečius puoselėtos rusų meno idealizacijos ir mistifikacijos? Ką apie politikos ir meno santykį byloja tokie konformizmo atvejai kaip lietuvių skulptoriaus Juozo Mikėno kolaboravimas su sovietiniu režimu? Apie visa tai – pokalbis su dailėtyrininke, meno istorike Giedre Jankevičiūte ir dailininke, menotyrininke, Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Sigita Maslauskaite-Mažyliene.

Ved. Simas Čelutka

Kaip Rusijos karas prieš Ukrainą keičia vertybines Lietuvos visuomenės koordinates? Ar „Vakarų supuvimą“ kritikuojantys tradicionalistai pagaliau suvokė, prie ko priveda radikalus Vakarų, modernybės ir liberaliosios demokratijos atmetimas? Ką apie Rusijos dvasinę būklę atskleidžia patriarcho Kirilo pamokslai, laiminantys bei skatinantys ukrainiečių žudymą, kuris vadinamas „metafiziniu karu“? Kas moraliniu požiūriu labiausiai atskiria Vakarus nuo Rusijos? Iš kur kyla blogis ir kas pirmiausia atsakingas už jo plėtros stabdymą? Ar derėtų uždrausti visą rusų kultūrą? Kaip mąstyti apie kolektyvinę atsakomybę arba kaltę? Apie tai – pokalbis su literatūrologu, tekstologu, istoriku, Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Pauliumi Subačiumi.

Ved. Simas Čelutka

Rusijos karo prieš Ukrainą ir vykdomų masinių nusikaltimų kontekste tampa labai aktualios kultūros istoriko Johano Huizingos idėjos. Per pastaruosius kelerius metus leidykla „Gelmės“ išleido net tris šio autoriaus knygas, kurias į lietuvių kalbą išvertė Antanas Gailius. Laidoje aptariamas naujausias vertimas – J. Huizingos knyga „Sužalotas pasaulis. Apmąstymai apie mūsų kultūros atkūrimo galimybes“ (2021), kurią istorikas parašė 1943 m. būdamas priverstiniame namų arešte nacių okupuotuose Nyderlanduose.

Laidoje aptariamos J. Huizingos įžvalgos, kurios nepraranda aktualumo iki šių dienų. Kaip kultūrą naikina militarizmo dvasia? Ar yra įmanomas „garbingas“ karas? Kuo kultūrai grėsmingas hipernacionalizmas? Kaip įmanoma atkurti sutrūkinėjusius politikos ir moralės ryšius? Kaip nukreipti žvilgsnį nuo vartojimo ir paviršutiniškų pramogų prie gailestingumo, solidarumo ir rūpesčio silpnesniais? Apie visa tai – pokalbis su literatu, vertėju Antanu Gailiumi ir publicistu, laidų vedėju Donatu Pusliu.

Ved. Simas Čelutka

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, vėl aktualizavosi Rusijos propagandos ir dezinformacijos tema. Nors apie ją Lietuvoje buvo daug kalbama po Krymo aneksijos, šiandien būtina su nauju budrumu kelti esminius su ja susijusius klausimus. Kokios yra naujausios tendencijos informacinio karo fronte? Kokius naratyvus ir melagienas šiuo metu aktyviausiai skleidžia Rusija – tiek vidaus auditorijai, tiek Lietuvai, tiek Vakarų valstybėms? Kodėl pirminiame etape Rusijos propaganda visiškai nesuveikė? Ko galime tikėtis ir kam turime ruoštis artimiausiu metu? Kaip neleisti Rusijos propagandistams apjuodinti ukrainiečių pabėgėlių, kurių Lietuvoje daugėja kiekvieną dieną? Kokie vietiniai veikėjai Lietuvoje daugiausia prisideda prie melagienų sklaidos ir panikos kėlimo? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju dr. Nerijumi Maliukevičiumi ir komunikacijos ekspertu, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėju Karoliu Žukausku.

Ved. Simas Čelutka

Ar Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainos civilius laikytini karo nusikaltimais? Kuo karo nusikaltimai skiriasi nuo nusikaltimų žmoniškumui, ir ar pastarieji jau taip pat įgyvendinami Ukrainoje? Ar pagrįsta kalbėti apie ukrainiečių genocidą? Kiek efektyvi Hagos tribonolo institucija? Galbūt šiuo atveju vertėtų galvoti apie atskiro, specialaus tribunolo steigimą? Kaip į Rusijos nusikaltimus Ukrainoje žvelgia kriminologijos disciplina? Ką mums padeda suprasti atpirkimo ožio, sąžinės neutralizavimo ir anomijos teorijos? Apie visa tai – pokalbis su teisininku, Mykolo Riomerio universiteto profesoriumi dr. Justinu Žilinsku ir advokate, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininke dr. Salomėja Zaksaite.

Ved. Simas Čelutka

Šioje laidoje iš karo teorijos ir istorijos perspektyvos aptariamas Rusijos-Ukrainos karas. Kaip reikėtų įvertinti ligšiolinį Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų pasirodymą istoriniame kontekste? Kas lemia Rusijos kariuomenės sunkumus ir nesėkmes mūšio lauke? Ar Rusija dar gali ištraukti neregėtų kozirių? Iš kur kyla desperacija kviesti samdinius iš Sirijos, prašyti sausų maisto davinių iš Kinijos? Kodėl Rusijos pajėgoms geriau sekasi Ukrainos pietuose? Ar teisūs analitikai, kurie teigia, kad Rusija jau pralaimėjo šį karą? Gal mes Lietuvoje karo eigą piešiame pernelyg rožinėmis spalvomis? Kokia šiuo metu yra Lietuvos saugumo padėtis? Koks NATO pajėgų parengtumas apginti Lietuvą Rusijos puolimo atveju? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, VU Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Kęstučiu Kilinsku ir VU TSPMI docentu, karybos tyrinėtoju dr. Deividu Šlekiu.

Ved. Simas Čelutka

Ši Kovo 11-oji yra ypatinga – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą švenčiame netoli mūsų vykstančio karo akivaizdoje. Kaip Rusijos invazija į Ukrainą nuspalvina mūsų valstybingumo suvokimą? Kokia yra dabartinė Lietuvos pilietinės visuomenės būklė? Kiek pagrįstos istorinės analogijos tarp, pavyzdžiui, V. Putino ir A. Hitlerio? Kokią atsakomybę už Kremliaus režimo veiksmus turi prisiimti Rusijos visuomenė? Ar galima lyginti V. Zelenskio sprendimą likti Ukrainoje su A. Smetonos sprendimu 1940 m. pasitraukti iš Lietuvos? Ar 1940 m. pasipriešinimas apskritai buvo įmanomas? Kuo panašios ir kuo skiriasi dabartinė Lietuva ir tarpukario Lietuva? Apie visa tai – pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto docentu, knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku.

Ved. Simas Čelutka

Šioje pažintinio pobūdžio laidoje kviečiame atsitraukti nuo nerimą keliančių aktualijų ir pasigilinti į kiek egzotišką temą – Lotynų Amerikos politinį peizažą ir aktualijas. Kodėl šiame žemyne tokie dideli migracijos į JAV srautai? Kaip Lotynų Amerikos reprezentuojama populiariojoje kultūroje, ypač tokiuose serialuose kaip „Narcos“? Ar iš tiesų žemyno valstybės tokios silpnos ir korumpuotos? Koks narkotikų kartelių vaidmuo? Kokias formas Lotynų Amerikoje įgauna kairysis ir dešinysis populizmas? Ar Vakarai ir konkrečiai Lietuva šiame žemyne turi tikrų draugų? Apie tai – pokalbis su VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Giedraityte.

Ved. Simas Čelutka

Neseniai pasirodė istoriko, publicisto ir rašytojo dr. Bernardo Gailiaus pirmasis romanas „Kraujo kvapas“. Tai prikaustantis trileris apie Lietuvos partizanų vado Andriaus Karnausko-Drakono ir jo bendražygių pastangas išlikti nuožmaus, klastingo MGB smogikų persekiojimo akivaizdoje. Ką reiškia parašyti romaną apie partizanų karą, net jei tai nėra istorinis romanas griežtąja prasme? Kaip šis kūrinys siejasi su ankstesnėmis B. Gailiaus knygomis – „Partizanai čia ir dabar“ (2006), „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ (2017)? Ar Drakonas yra tipinis partizanas-herojus, kokį mes įprastai įsivaizduojame? Kodėl patriotinis idealizmas neapsaugo nuo išdavystės? Kaip pasikeitė mūsų visuomenės požiūris į partizanų karą per Nepriklausomybės laikotarpį? Apie tai – pokalbis su B. Gailiumi.

Ved. Simas Čelutka

Prieš dvylika metų poetas ir publicistas Tomas Venclova parašė didžiulio atgarsio Lietuvoje susilaukusį tekstą „Aš dūstu“. Jame autorius kritikavo daliai Lietuvos intelektualų būdingą provincialumą, ksenofobiją ir siaurakaktiškumą. Kaip per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos visuomeninio gyvenimo atmosfera? Ar į Vilnių neseniai gyventi grįžęs T. Venclova vis dar dūsta kultūriniame smoge? Kiek Lietuvoje yra nacionalizmo ir ar mums nevertėtų apskritai atsisakyti griežtos perskyros tarp nacionalizmo ir kosmopolitizmo?

Antroje pokalbio dalyje aptariamos kultūrinės temos. Ar poezija yra „menas vardan meno“, ar poetas visgi turi ir tam tikrą visuomeninę misiją? Kokie kriterijai padeda atskirti gerą eilėraštį nuo blogo? Kodėl menuose svarbu išlaikyti universalumo dimensiją? Ar mūsų kultūroje, kurioje nemažu mastu dominuoja subjektyvumas ir reliatyvizmas, dar įmanoma kalbėti apie universalumą? Apie visa tai – išsamus pokalbis su poetu, vertėju ir publicistu Tomu Venclova. Laidoje autorius skaito du savo naujausius eilėraščius.

Ved. Simas Čelutka