Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje patyrinėsime neturistines Vilniaus vietas, mikrorajonus bei jų istorijas. Mūsų svečias – platformos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas. Šiemet pasirodė jo trečioji knyga, skirta pasivaikščiojimams po Vilniaus rajonus, pavadinimu „Vilniaus gatvės gyvos: iš pietų į šiaurę“. Joje skaitytojams siūloma pasižvalgyti po Kirtimus, Viršuliškes, Šeškinę, Fabijoniškes, Šnipiškes bei pasidomėti Lukiškių istorija. Miesto dalimi virtę kaimai, paslaptingi radiniai, pirotechnikų gildijos nusikaltimai ir gido patirtis sparčiai besikeičiančiame mieste – tarp šios laidos temų. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Nuotrauka – Pauliaus Peleckio.

Jau įpratome prie viešųjų erdvių atnaujinimo ir sutvarkymo projektų, kuriuose pagrindinės ambicijos būtent tokios ir yra: naujumas ir tvarka. Apie kūrybines ambicijas jose dažnai nėra jokios kalbos, net jei projekte esama padėtis perkuriama iš esmės. O juk yra ir meninis sluoksnis, kuris gali atsirasti ir kraštovaizdžio architektūroje, ir meno kūrinių pavidalu - ir būtent šis sluoksnis ateities kartoms signalizuos apie mus, mūsų kultūrą, savimonę ir net politiką. Šiomis temomis ir dar plačiau kalbėsimės su architektu Povilu Marozu, kuriančiu miestietiško kraštovaizdžio ir meninės kūrybos sandūroje.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Istoriškai botanikos sodai tarnauja daugybei tikslų – tai prieskoninių žolelių auginimas, augalų tyrimai ir pažinimas, eksponavimas bei konservavimas. Lankydamasis botanikos sode gali apkeliauti visą pasaulį, susipažinti su skirtingų kraštų augmenija. Kai kurie miestai jau 16 amžiuje turėjo Botanikos sodus, o vienas pirmųjų botanikos sodų Europoje – Pizos botanikos sodas; tačiau šių sodų ištakos jau atsekamos viduramžiais. Šioje laidoje pasigilnsime į Vingio parke įsikūrusio Vilniaus Universiteto Botanikos sodo spalvingą istoriją, sužinosime, kaip buvo formuojamos augalų kolekcijos, kokie augalai buvo tradiciškai naudojami kaip barškučiai, apie rožėms skirtus tyrimus ir apie tai, kaip botanikos sodo darbuotojos įtraukia lankytojus į gamtos pažinimą. Laidos viešnios: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė ir vyresniosios augalų kolekcijų kuratorės Zita Braškienė ir Kristina Balnytė.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

„Architektūra tai gyvenimo būdas“ - taip skamba dažnai girdima ir architektų mėgiama klišė. Bet joje yra daug tiesos, nes pilnaverčiam architektūriniam veikimui nepakanka nei pabaigtų studijų, nei kelių suprojektuotų pastatų. Nemažiau svarbu yra įsilieti į architektų ratą ir suprasti kuo jie gyvena. Ir jei vieni tai pradeda daryti studijų metais, kitiems netrūksta energijos pirmuosius žingsnius žengti dar iki įstojant į universitetą. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbiname Matą Janušą - moksleivį iš Alytaus kuris ne tik nusprendė siekti architekto karjeros, bet jau spėjo įsitraukti į architektų bendruomenę neformalių renginių, vasaros praktikų ir konkursų dėka. Mato klausime, kas jį pastūmėjo architektūros link, kaip keičiasi jo požiūris, kokie atradimai ir suvokimai nutinka žengiant tikslo link?

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

(nuotr. autorius - Bon Alog)

Daugumai vilniečių puikiai pažįstamas Open House Vilnius festivalis kviečia visuomenę geriau pažinti juos supančią aplinką, o šiemet startuoja naujas tarptautinis bendradarbiavimo projektas Open House Europe. Projekto pristatyme vykusi diskusija apie architektūrinį raštingumą ir visuomenės įsitraukimą į miesto kūrimą paskatino pokalbį pratęsti radijo eteryje. Laidoje kalbėsime apie tai kodėl apskritai architektai kelia visuomenės raštingumo klausimą? Kaip toks raštingumas formuojamas? Kodėl jis įgalina visuomenę veikti ne tik su architektais, bet ir prieš juos?

Adelė Dovydavičiūtė - architektė, architektūros aktyvistė, dirbanti su architektūrinės edukacijos projektais ir projektuojanti viešuosius pastatus. Ji yra viena iš „Open House Vilnius“ įkūrėjų, su šiuo projektu dirbo iki 2022 m.
Dalia Čiupailaitė-Višnevska - mokslų daktarė, miesto ir architektūros sociologė, tyrinėjanti miestų bei architektūros procesus.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Parkai ir su jais susijusios praktikos yra svarbi miestų žaliojo paveldo dalis. Florencijos chartija (1982 m.) istorinius parkus ir sodus apibūdina kaip gyvuosius paminklus. Kaip formavosi europinė parkų tradicija ir kokias praktikas numatė skirtingi parkų ir sodų tipai (pavyzdžiui, vienuolynų sodai, barokiniai parkai arba peizažiniai dvarų parkai)? Kada parkai tapo skirtingoms miestiečių grupėms prieinama poilsio vieta? Kaip išmokti „skaityti“ parkus, jų kraštovaizdį, suprasti jų autorių sumanymą? Kokia dabartinė istorinių parkų padėtis Lietuvoje? Kaip kinta parkų reikšmė urbanizacijos procesų kontekste? Kaip parkų perkūrimas veikia parko lankytojų patyrimą ir kaip veikia mūsų emocinius ryšius? Kaip išsaugoti vertingąsias parkų savybes, vietos dvasią? Laidoje palietėme ir dr. Linos Leparskienės tyrimą, skirtą trakiečių pasakojimams apie Trakų (kuriuos tyrinėtoja apibūdina kaip miestą-parką) vietas.

Laidos svečiai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, visuomenininke dr. Lina Leparskienė ir meno istorikas ir parkų tyrinėtojas, ICOMOS Lietuva narys dr. Dainius Labeckis.

Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.

Nuotrauka: mergaitė alėjoje prie Bernardinų ežero Trakuose, 1900-1926 m. Fotografas nežinomas. Iš Linos Leparskienės knygos „Papasakoti Trakai“.

Žaliosios Europos sostinės vardas, į kurį šiemet pretenduos Vilnius, suteikiamas miestams konkurso būdu. Plačiai paėmus, žaliojo miesto koncepcija apima daugelį sričių: tai miesto adaptavimasis prie klimato iššūkių, ekologiško transporto ir sklandaus susisiekimo klausimai, žaliosios miesto zonos, tvarus žemės naudojimas, miesto gamta ir bioįvairovė, oro kokybė, atliekų generavimas ir jų tvarkymas, vandentvarka ir vandens nuotekų tvarkymas, ekologinės inovacijos, efektyvus energijos naudojimas ir integruotas aplinkos valdymas, ir t.t.. Šioje laidoje aptarsime kelis žaliojo miesto koncepcijos aspektus. Kaip užtikrinti sklandų judėjimą mieste, išspręsti kamščių problemą ir kas gali paskatinti gyventojus keisti savo kelionių įpročius? Kaip vykdant plėtrą gali būti kompensuojami želdynų praradimai ir kokį potencialą turi daugiabučių žalieji kiemai? Kaip apskaičiuojamas pastatų tvarumas ir kas yra tvarus žemės naudojimas? Kaip nepažeisti miesto tapatumui esminių kraštovaizdžio savybių? Laidos svečias – Vilnius TECH Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius dr. Gintaras Stauskis (Lietuvos Žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys bei Kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos narys).
Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vienas iš keturių žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą, tad psichikos sveikatos tema visais laikais lieka svarbi ir aktuali, apie ją palaipsniui girdime vis daugiau, bet retai susimąstome, kad čia gali atsiverti ir architektūrinis aspektas. Poreikis gilintis į skirtingas tipologijas ir ypač kai jos yra skirtos labai specifinei funkcijau, egzistuoja visuomet, tad šį sykį kalbėsime apie erdves skirtas psichinei sveikatai ir klausime: Kokiose erdvėse atsiduria žmonės susidūrę su emociniais sunkumais? Kaip organizuojamos jiems skirtos institucijos ir ar gali architektūra padėti joms geriau atliepti personalo ir pacientų poreikius? Su kokiais emociniais iššūkiais tenka susidurti architektūros studijų metu? Apie tai kalbamės su architekte Evelina Bartusevičiūte, tyrinėjančia, kaip architektūra ir erdvinė patirtis veikia individo agentūrą, ir su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių eksperte Karile Levickaite.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Gyvenimo kokybė mūsų miestuose tiesiogiai priklauso nuo to, kaip vykdomas teritorijų planavimas, kokius orientyrus iškelia ir kaip juos taiko praktikoje miesto administracija ir miesto politikai. Svarbu ir tai, ar mes kaip miesto gyventojai gebame suformuluoti ir iškelti užklausą kokybiškai miesto aplinkai ir atlikti miesto administracijos veiklos stebėseną, suteikti jai atgalinį ryšį.

Kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, ir skirtinguose Lietuvos miestuose vietos bendruomenės ėmė pačios inicijuoti viešus susitikimus su kandidatais ir jų komandomis. Šios laidos svečias – urbanistas, architektas dr. Gintautas Tiškus. Kartu su asociacija „Antakalniečių bendruomene“ jis rengia ir moderuoja atvirus susitikimus su kandidatais į Vilniaus merus ir jų komandomis. Taigi, ką apie teritorijų planavimą turi žinoti kandidatai, kad nežadėtų ko negali? Kaip įsigaliojus savivaldos įstatymo pataisoms pasikeis merų vaidmuo ir funkcijos? Kaip padėti susiorientuoti miesto planavime tarybos nariams – juk jie balsuoja už Bendrąjį planą ir miesto projektus, nuo kurių tiesiogiai priklauso gyvenimo kokybė mieste? Šiuo metu atliekama jau įsigalėjusio Vilniaus Bendrojo plano sprendių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas): ką gali pakeisti jos rezultatai?
Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Sparčiai artėjant savivaldos rinkimams tikimės daugiau politikų dėmesio miesto problemoms, bet ne visose rinkiminėse programose urbanistika ir miesto fizinė aplinka yra detaliai nagrinėjama, o dalies programų apskritai nėra. Tad šį sykį kviečiame politologę Rimą Urbonaitę ir architektą Andrių Ropolą aptarti ko miestiečiams tikėtis iš artėjančių savivaldos rinkimų.

Rima Urbonaitė - politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė. Andrius Ropolas – architektas, architekturos kritikas ir Office De Architectura biuro partneris.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.