Piešiniuose, kuriuos rasite Kauno paveikslų galerijoje, mirga netikėčiausios, futuristiškos Kauno ateitys. Architektūrinių stilių įvairovė, sumišusi su drąsia ir detalia inžinerija bei išskirtiniu dėmesiu gyvenimui prie vandens - tai plataus profilio kūrėjo, architekto Jurgio Rimvydo Palio braižas. Pokalbį su juo, o taip pat kuratoriumi Audriu Karaliumi, įrašytą parodos erdvėje, girdėsite Laidoje Žmogus ir Miestas.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šiemet Lietuvoje jau penktą kartą rengiama „Geografijos naktis“ – pasaulinė iniciatyva, kviečianti gyventojus ir įvairias organizacijas įsitraukti į geografinius metodus ir tyrimus įdomiai atskleidžiančias veiklas. Pasak organizatorių, savo aplinkos pažinimą skatinantį ir geografiją populiarinantį renginį gali surengti kiekvienas žmogus. Taigi, kaip mūsų kasdienė aplinka susijusi su geografija? Kokius geografų metodus galime taikyti siekdami geriau pažinti savo gyvenvietę ir pasaulį? Kaip prie geografijos populiarinimo prisideda kavinės, vyno žinovai ir istorijų pasakotojai? Kaip surengti geografijai skirtą šventę savo kieme? Kaip gyventojų renkami duomenys gali būti naudojami geografiniuose tyrimuose ir kas yra „piliečių mokslas“? Apie tai papasakojo šios laidos viešnia, „Geografijos nakties“ renginių platformos koordinatorė Lietuvoje, Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.

Šiemet pasaulinė „Geografijos naktis“ vyks balandžio 14 d., tačiau registruoti geografiją populiarinančius sumanymus rengėjai kviečia iki vasario 5 d. „Geografijos naktis“ pirmąkart surengta 2016 m. Kroatijoje, Zadaro mieste, o 2017 m. tokią geografinių renginių platformą nacionaliniu mastu pirmąsyk inicijavo Prancūzijos Nacionalinis geografijos komitetas. Europos geografinių asociacijų organizacijos EUGEO pastangomis ši iniciatyva išplito Europoje, o įsitraukus Tarptautinei geografų sąjungai IGU - visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie dalyvavimą Geografijos naktyje galite rasti Lietuvos geografų draugijos puslapyje https://www.lgd.lt/ , o geografijos nakties iniciatyvas gyventojai kviečia registruoti pasauliniame renginių žemėlapyje: https://www.geonight.net

Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Miesto gatvių tinklas – tarsi kraujotakos sistema, kurioje tvinkčioja žmonių ir krovinių masė. Pavežėjai, taksi ir viešojo transporto vairuotojai urbanistinio kūno arterijose praleidžia itin daug laiko, nuolat mato miestą ir tuo pat metu yra svarbi miesto gyvenimo dalis. Todėl šį sykį sėdame į taksi automobilį ir kalbamės su rašytoju Regimantu Dima apie miestą, kuriame jis nuolatos juda kaip pavežėjas, apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip jis mato pasaulį žvelgdamas pro taksi langą.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kokios miesto erdvės yra prieinamos paauglių veikloms? Kodėl dirbant su jaunimu tenka imtis tarpininko tarp vietos bendruomenės ir jaunuolių vaidmens? Kokiais principais remiantis galima sukurti saugią ir draugišką jaunimui erdvę? Kuo svarbus darbas gatvėse ir kaip auginamas pasitikėjimas? Kodėl svarbu pažinti savo baimes ir kas yra „Baimės laboratorija”?
Savo patirtimi kuriant jaunimui draugiškas erdves dalijasi šios laidos viešnios: Asta Bieliauskaitė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorė; Audronė Masiukienė, dramos terapeutė, viena iš „Baimės laboratorijos“ vadovių ir idėjos autorių; Greta Zigmantavičienė, socialinė pedagogė, vadovavusi atvirai jaunimo erdvei „Vaga“ Naujoje Vilniuje; Žavinta Pašiulevičė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorės pavaduotoja, baigusi socialinio darbo magistrą.
Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Daugiau apie šešiuose Vilniaus rajonuose dirbantį atvirą jaunimo centro „Mes“ veiklas galima sužinoti čia: https://www.facebook.com/vilniausajcmes

Kartais girdisi kritika, kad architektai nelabai domisi gatvių dizainu, šiuolaikiniais gatvių sprendimais, o jas projektuoja tik inžinieriai. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbiname architektą kuriam rūpi gatvių sprendimai. Laidos svečias - aktyvistas, miesto infrastruktūros kritikas Justas Ingelevičius. Su Justu kalbėjomės apie miesto susisiekimo sistemos neplanavimą, klaidingą požiūrį į infrastruktūrą, tranzitinio eismo atsisakymą, projektų komunikaciją, dviračių takus ir dar daug visko kas telpa po miesto infrastrūktūros kritikos skėčiu.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Daugeliui architektų pagrindinis žinių šaltinis apie naujus viso pasaulio pastatus yra portalas „Archdaily“, kurio įkūrėjas ir redaktorius David Basulto vieši Lietuvoje. Pakvietėme jį į LRT studiją papasakoti, kaip mato architektūros ateitį, kokie globalūs procesai jam atrodo svarbūs, kaip architektūrą veikia technologijos bei kaip savitos pasaulio regionų mados gali atsilaikyti prieš globalizuojančių medijų poveikį?

Laidą veda Justinas Dūdėnas

Miesto žaliosios erdvės yra esminė kokybiškos aplinkos sąlyga. Įvairiuose pasaulio miestuose atlikti tyrimai rodo, kad gyvenant gausiai apželdintuose kvartaluose ir rajonuose, reguliariai lankantis miškuose gyvenimo trukmė yra ilgesnė, o žmonės – laimingesni. Tačiau augant miestams, rengiant planavimo dokumentus, želdynai neretai atsiduria planavimo proceso paraštėse. Kokiais principais remiantis turi būti planuojami miesto želdynai? Koks jų vaidmuo miestų planavime? Kaip gali būti kompensuojami želdynų praradimai? Į kokius veiksnius būtina atsižvelgti, želdinant miestų erdves? Kaip įteisinti Vilniaus mikrorajonuose esančias žaliąsias zonas, kad jos nebūtų užstatytos? Kokius žingsnius reikia atlikti kad gyventojų rekreacijai tarnaujantys miškai būtų apsaugoti nuo kirtimų? Kas yra gydantis kraštovaizdis ir kokių sąlygų reikia, kad mūsų miestai taptų ekologiški? Šios „Žmogus ir miestas“ laidos svečias – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Gyventojų įtraukimas į miesto planavimo procedūras jau nebėra tiesiog formalus normatyvas, o po truputį virsta įprasta miesto gyvenimo praktika. Laidoje domėsimės kaip ji veikia realybėje. Kaip miestiečiai gali dalyvauti planavimo procesuose, kokie jų vaidmenys, įtaka ir rezultatai? Galiausiai kam apskritai reikalingas piliečių dalyvavimas ar net pats planavimas? Laidoje svečiuojasi miesto aktyvistas Eduardas Kriščiūnas ir urbanistas Tadas Jonauskis.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kurdami istorijas ir jas pasakodami galime geriau pažinti save ir savo aplinką. Istorijos lavina vaizduotę ir augina tarpusavio pasitikėjimą, turi daugybę kitų reikšmingų psichologinių ir socialinių funkcijų. Šiemet Kaune vykęs istorijų pasakojimo renginių ciklas „Kur man tave rasti?“ subūrė profesionalius istorijų pasakotojus iš skirtingų pasaulio šalių, o istorijų pasakojimo vietomis tapo Kauno kiemai, gatvės ir kavinės. Vieni pasakotojai rinko kauniečių istorijas ir jų pagrindu kūrė pasirodymą, kiti kvietė plėtoti miesto vizijas. Apie šiuolaikinį pasakojimo meną ir pasakojimo tradicijų įvairovę kalbamės su profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite, viena iš istorijų pasakojimo programos „Kur man tave rasti?“ (Kaunas 2022) kuratore.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.
Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.


Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.