Šiuolaikiniai miestai palaipsniui persmąsto savo pramoninį paveldą ir atsigręžia į jo istorijas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailies muziejuje veikianti bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, kurią įkūrė menininkė Auksė Petrulienė, tiria Kauno fabrikų („Drobė“, „Kaspinas“, „Inkaras“, Juliaus Janonio popieriaus fabriko ir kt.) atmintį. Apie fabrikų darbuotojų mažąsias istorijas, išradimus ir bendruomeniškumą, o taip pat apie muziejaus vaidmenį sukuriant erdvę pasakojimams ir dialogui apie miestų praeitį, dabartį ir ateitį kalbiname šios platformos įkūrėją ir kuratorę Auksę Petrulienę.

Laidos vedėja – miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Atviro miesto koncepcija žada mums įvairovės kupinas erdves, aplinką kurioje sugyvena skirtingiausios žmonių grupės ir laisvę. Laisvę be kurios urbanistinėms erdvėms būtų sunku pulsuoti gyvybe. Bet kiek laisvės lieka profesionalų suplanuotose, išbaigtose ir iki smulkmenų suprojektuotose viešosiose erdvėse? Dviejų dalių pokalbis apie atvirą miestą ir mus supančias viešąsias erdves su sociologe Dalia Čiupailaite-Višnevska. II-oji laida.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečiantis, iškyla konfliktai dėl gamtintinių teritorijų, kraštovaizdžio išsaugojimo. 2000 metais Florencijoje Europos Tarybos valstybių atstovai pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (ratifikuota Lietuvoje 2002 m.), kuri įtvirtina kraštovaizdžio puoselėjimo nuostatas, kraštovaizdžio pažinimo ir mokslinių tyrimų svarbą, o taip pat įgalina vietovių gyventojus išskirti ir saugoti tai, kas yra vertinga jų artimoje aplinkoje. Kokia yra Lietuvos ir kitų Europos šalių miestų praktika įgyvendinant kraštovaizdžio konvencijos nuostatas? Kaip galime suprasti, kas kraštovaizdyje keistina, o kas – saugotina? Kokia yra vietos bendruomenių patirtis siekiant išgryninti ir apsaugoti savo aplinkoje esančius vertingus kraštovaizdžio elementus? Laidos viešnia – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, geografų draugijos viceprezidentė dr. Giedrė Godienė. Laidos vedėja – miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Atviro miesto koncepcija žada mums įvairovės kupinas erdves, aplinką kurioje sugyvena skirtingiausios žmonių grupės ir laisvę. Laisvę, be kurios urbanistinėms erdvėms būtų sunku pulsuoti gyvybe. Bet kiek laisvės lieka profesionalų suplanuotose, išbaigtose ir iki smulkmenų suprojektuotose viešosiose erdvėse? Dviejų dalių pokalbis apie atvirą miestą ir mus supančias viešąsias erdves su sociologe Dalia Čiupailaite-Višnevska. I-oji laida.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kokybiški želdynai, puoselėjama žalia aplinka yra miestų tvarumo sąlyga, todėl dėmesys parkų ir skverų projektams bei želdinių išsaugojimo klausimams nuolat auga. Deja, miestų želdynų ir želdinių apsauga yra viena iš ryškių konfliktinių sričių Lietuvos miestuose. Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, kurios steigiamos prie Lietuvos miestų savivaldybių administracijų, yra vienas iš būdų užtikrinti dialogą tarp suinteresuotos visuomenės ir viešą turtą (želdynus) administruojančių savivaldybių. Įdomu, kad tyrėjos Sh. Arnstein pilietinio dalyvavimo modelyje, kuris aprašo gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą pakopas, gyventojų įtraukimas į įvairias komisijas laikomas visuomenės raminimo technika - tačiau tai yra aukštesnė pilietinio dalyvavimo pakopa nei tiesiog gyventojų informavimas. Kaip visuomeninių komisijų darbas prisideda prie kokybiškos žalios aplinkos užtikrinimo, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Šios laidos svečiai: dr. Dainius Labeckis, parkų tyrinėtojas, Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos (prie Vilniaus savivadybės administracijos) pirmininkas ir Milda Laužikaitė, menininkė, Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sekretorė. Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.
Su visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos protokolais galima susipažinti šiame puslapyje: https://komisija.saugokmedi.lt/

Menininko kūrybinė rutina sukasi ne tik namuose ar studijoje, bet ir meno rezidencijoje, kur nors toli nuo įprastos, kasdienės aplinkos. Tai nėra namai arba tai yra kiti namai. Kodėl menininkams reikia rezidencijų ir pabėgimo iš miesto? Ar rezidencija yra vieta, ar procesas? Apie tai, pokalbis su architekte Julija Reklaite.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Ar galima kalbėti apie architektūros ir miestų progresą, ar bent jau evoliuciją? Kokie technologiniai ir kultūriniai virsmai juos keičia? Šiuos plačius, neatsakomus, bet paradoksaliai būtinus klausimus aptarinėsime su architektu Andriumi Ropolu.

Laidos vedėjai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Besiplėsdami miestai įsiveržia į gamtines zonas, todėl greta mūsų miestuose gyvena įvairūs gyvūnai, kurių išlikimas ir gerovė priklauso nuo to, kiek žmogus yra sąmoningas savo ir gyvūnų poreikių atžvilgiu. Ar turi ekologinio jautrumo. Be laukinių gyvūnų, miestuose gyvena ir sulaukėję naminiai gyvūnai. Kaip sukurti palankesnes sąlygas žvėrims ir paukščiams? Kaip besirūpinant gyvūnais jiems nepakenkti? Apie tai kalbiname gyvūnų globos organizacijų specialistes. Savo įžvalgomis pirmoje dalyje dalijasi biologė, organizacijos „Atgal į gamtą – pagalba laukiniams gyvūnams” įkūrėja Viktorija Neliubina ir Vaida Survilienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Biomokslų instituto mokslininkė. Antroje dalyje kalbiname organizacijos „Tautmilės globa“ įkūrėją Tautmilę Stanevičiūtę ir darbuotoją Olgą Fedorčenko.

Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyventojams svarbu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos, kodėl būtina užtikrinti gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. Šios laidos viešnia – Audra Balundė, aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį, įgyvendinanti doktorantūros veiklas Aplinkos psichologijos tyrimų centre Mykolo Romerio universitete bei Groningeno universitete Nyderalnduose.

Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Pokalbyje palietus psichinės, emocinės sveikatos klausimus, laidos viešnios prašymu pateikiame nuorodas į psichologinės pagalbos centrus: Vilties linija, tel. 116 123; Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555. Sidabrinė linija, tel. 8 80080020. Jaunimo linija, tel. 8 800 28888; Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), tel. 8 800 77277.

Atrodo, kad šiandien nėra žmogaus nežinančio kas yra loftas, nors ne taip seniai Lietuvoje tai buvo nauja ir negirdėta. Terminui tapus nekilnojamojo turto rinkos kasdienybe loftais imti vadinti ne tik buvę pramonės pastatai, bet rekonstruoti silikatinių plytų garažai ar net kai kurie naujos statybos būstai. Bet kur slepiasi tie tikrieji loftai? Ir kodėl loftuose svarbi ne tik erdvė, bet ir kūrybingų asmenybių prisodrinta bendruomenė? Pokalbis apie pirmuosius loftus Lietuvoje ir apie buities kultūrą su dizainere Dalia Mauricaite Kalinauskiene.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas