Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečiantis, iškyla konfliktai dėl gamtintinių teritorijų, kraštovaizdžio išsaugojimo. 2000 metais Florencijoje Europos Tarybos valstybių atstovai pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (ratifikuota Lietuvoje 2002 m.), kuri įtvirtina kraštovaizdžio puoselėjimo nuostatas, kraštovaizdžio pažinimo ir mokslinių tyrimų svarbą, o taip pat įgalina vietovių gyventojus išskirti ir saugoti tai, kas yra vertinga jų artimoje aplinkoje. Kokia yra Lietuvos ir kitų Europos šalių miestų praktika įgyvendinant kraštovaizdžio konvencijos nuostatas? Kaip galime suprasti, kas kraštovaizdyje keistina, o kas – saugotina? Kokia yra vietos bendruomenių patirtis siekiant išgryninti ir apsaugoti savo aplinkoje esančius vertingus kraštovaizdžio elementus? Laidos viešnia – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, geografų draugijos viceprezidentė dr. Giedrė Godienė. Laidos vedėja – miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec