Kalbantis apie gerą miestą vis rečiau kalbama apie miestus kuriuose nėra kamščių ir vis dažniau minima, kad geras miestas visų pirma turi būti patogus pėstiesiems. Judėjimas pėsčiomis apskritai yra vienas iš kertinių būdų patirti miestą, tai galimybė pasinerti į jo pulsavimą, klaidžioti, atrasti. Bet tam reikia miesto kuriame vaikščiotojas jaustųsi saugus ir nepatirtų įtampos tik todėl, kad jam reikia kirsti gatvę. Tad šiandien kalbėsimės ne tik apie pėsčiojo žvilgsnį į miestą, bet ir infrastruktūrą kurios pėstiesiems reikia.
Šios laidos svečias yra filosofas, leidėjas ir vertėjas Viktoras Bachmetjevas kuris aktyviai propaguoja darnų judumą, pėsčiųjų mobilumą ir yra vienas iš Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjų.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT jau ketvirtus metus skatina vilniečius ir Vilniaus svečius naujai atrasti miesto erdves. Šiemet festivalis vyko liepos 8-11 dienomis. Judėjimas mieste buvo šių metų SPOT festivalio tema. Taigi, kaip mes judame mieste? Kaip gatvės teatro festivalis paskatina permąstyti judėjimo mieste ritmus, trajektorijas, įpročius? Kaip judėsime ateityje? Kaip utopijos, utopiniai miestai gali praplėsti mūsų supratimą apie mūsų kasdienį gyvenimą miestuose ir judėjimą juose? Laidos svečiai: Judita Strumilaitė, miesto festivalių organizatorė ir Vladas Suncovas, menininkas, scenografas, kuriantis viešosiose erdvėse.

Laidos vedėja -- miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Homo cultus. Žmogus ir miestas. Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. Kaip formuojamas architektūros užsakymas? Pokalbis su architektu Audriumi Ambrasu.

Miestų upės jungia gyvenvietes bei jų gyventojus, ir įkvepia kūrybinėms veikloms. Savo patirtimi atrandant upių kultūrinį ir rekreacinį potencialą bei gaivinant upių pakrantes dalijasi festivalio „Švęskime upę” bendrakūrėjai bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” bendruomeninės programos „Fluxus Labas” dalyviai Romena Puikytė, Daiva Vaišnorienė, Kęstutis Žižys. Laidos vedėja – miesto antropologė, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto doc. dr. Jekaterina Lavrinec. Ankstesnę laidą apie ekspedicijas upėmis ir upių atvėrimą miestui galite rasti čia pat, audiotekoje.

Kaip erdvė siejasi su politika ir kaip miestų valdžios veikia architektūrą? Apie tai kalbame su kultūros politiką tyrinėjančia daktare Skaidra Trilupaityte.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kas paskatino Lietuvos kurortų atsiradimą, kaip formavosi lankymosi paplūdimiuose tradicijos ir poilsiui skirta architektūra apžvelgia architektūros istorikė, „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė, leidyklos „Lapas“ leidinių, skirtų architektūrai, bendraautorė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.
Kauno upių kaip kultūrinio laisvalaikio vietos atgaivinimą komentuoja Romena Puikytė, „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ dalyvė.

Laidos vedėja — miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Kokio būsto reikia startuolyje dirbančiam ir į dalijimosi ekonomiką pasinėrusiam šių dienų nomadui? Arba ekologija besidominčiam miesto aktyvistui? Apie būsto startuolius ir gyvenimą bendruomeniniame būste kalbamės su Švedijoje gyvenančia režisiere Marta Dauliūte ir Viktorija Šiaulyte - kuratore ir tyrėja dirbančia tarp architektūros, šiuolaikinio meno ir kino sričių.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas


Kadras iš dokumentinio filmo „Geras gyvenimas“. Nuotr. Elisabeth Marjanović Cronvall

Mūsų dėmesio centre – Visagine įkurtos menų rezidencijos „Taškas“ istorija ir jos vadovų patyrimas kuriant pasitikėjimo ir kūrybinių eksperimentų erdvę. Apie atvirų erdvių poreikį, neformalų ugdymą, „cosplay“ (angl., persirengimo ir vaidybos) kultūrą bei apie tai, kas gali pritraukti jaunus žmonės sugrįžti į savo miestelius, pasakoja rezidencijos vadovas, menininkas, neformalaus švietimo praktikas Aleksas Urazovas.

Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečiantis, iškyla konfliktai dėl gamtintinių teritorijų, kraštovaizdžio išsaugojimo. 2000 metais Florencijoje Europos Tarybos valstybių atstovai pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (ratifikuota Lietuvoje 2002 m.), kuri įtvirtina kraštovaizdžio puoselėjimo nuostatas, kraštovaizdžio pažinimo ir mokslinių tyrimų svarbą, o taip pat įgalina vietovių gyventojus išskirti ir saugoti tai, kas yra vertinga jų artimoje aplinkoje. Kokia yra Lietuvos ir kitų Europos šalių miestų praktika įgyvendinant kraštovaizdžio konvencijos nuostatas? Kaip galime suprasti, kas kraštovaizdyje keistina, o kas – saugotina? Kokia yra vietos bendruomenių patirtis siekiant išgryninti ir apsaugoti savo aplinkoje esančius vertingus kraštovaizdžio elementus? Laidos viešnia – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, geografų draugijos viceprezidentė dr. Giedrė Godienė. Laidos vedėja – miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Šiuolaikiniai miestai palaipsniui persmąsto savo pramoninį paveldą ir atsigręžia į jo istorijas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailies muziejuje veikianti bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, kurią įkūrė menininkė Auksė Petrulienė, tiria Kauno fabrikų („Drobė“, „Kaspinas“, „Inkaras“, Juliaus Janonio popieriaus fabriko ir kt.) atmintį. Apie fabrikų darbuotojų mažąsias istorijas, išradimus ir bendruomeniškumą, o taip pat apie muziejaus vaidmenį sukuriant erdvę pasakojimams ir dialogui apie miestų praeitį, dabartį ir ateitį kalbiname šios platformos įkūrėją ir kuratorę Auksę Petrulienę.

Laidos vedėja – miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec