Keliaudami iš Vilniaus į Klaipėdą arba Kauną dažnai pravažiuojame mažai ką sakančią betono sieną ties Grigiškėmis. Jos apačioje knibžda stichiškai įsikūrusių garažėlių virtinė virš kurios kabo fabriko pavadinimas. Neiškalbingas fasadas savyje slepia unikalų inžinerinio paveldo objektą - Grigiškių akveduką. 860 metrų ilgio betono statinys tapo įkvėpimo šaltiniu architektui Romualdui Kučinskui nutarusiam šioje vietoje išbandyti meninio tyrimo atveriamas interpretavimo galimybes. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbėsimės apie meninį tyrimą architektūroje, paslaptingąjį Grigiškių akveduką, parametrizmą, architektūrines utopijas ir jas lydinti optimizmo ir pesimizmo mišinį.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kelionės pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti miestą, o taip pat atrasti įkvėpimą. Vaikščiojantys kompozitoriai, rašytojai, filosofai arba miesto keistuoliai neretai tampa miestų tapatybės dalimi. Pasivaikščiojimai virsta tekstais, muzikos kompozicijomis, meno kūriniais. Kaip miesto aplinka veikia pėsčiųjų maršrutų pasirinkimą? Kaip vaikščiojimas veikia mūsų kūną ir mąstymą? Kaip tampa menine praktika? Vaikščiojimo kaip įkvėpimo šaltinio temą gvildename su kūrybininku, miesto žaidimų laboratorijos bendraįkūrėju Juliumi Narkūnu.

Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Viešam gyvenimui vis labiau įsikeliant į virtualybę, iš paskos įtraukiamos ir erdvės, parodos bei meno kūriniai. Ar dėl to nenuvertėja mūsų materialus pasaulis? O gal vaizduotė visuomet buvo virtualybės sferoje? Apie tai laidos vedėjus kalbins kultūros žurnalistė ir šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas


(Tomo Martišauskio paroda „Salos“. Nuotrauka Lauryno Skeisgielos)

Vis daugiau jaunų architektų renkasi alternatyvias architektūrines praktikas, kuriomis bando gerinti materialųjį pasaulį nesiimdami įprasto pastatų projektavimo. Lietuvoje tokių veiklos būdų ieškančius žmones vienija Architektūros fondas, kuriame darbuojasi Martynas Germanavičius ir Vilius Balčiūnas. Su jais ir pakalbėsim apie tai, kaip jie mato šiuolaikinės architektūros sferą.

Ved. Justinas Dūdėnas

Kaip atrodė miestų teritorijos prieš tūkstančius metų? Kaip geologiniai procesai ir sąlygos apsprendė šiuolaikinių miestų, jų vietovių charakterį? Kodėl turime saugoti tai ką suformavo ledynas? Kuo miestų reljefo supratimas gali praturtinti architektų praktiką? Nuo ko pradėti savo aplinkos pažinimą? Į šios ir kitus klausimus atsakys laidos svečias - vienintelės geologinių kelionių įmonės Lietuvoje įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.

Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Nuotraukos autorė - Ramunė Šečkuvienė.

Kaip kuriasi miestas ten, kur taisyklės tarsi nebegalioja? Pastatai, kvartalai ir teritorijos, kurios dar neperkoštos per architektų ekranus nei turto vystytojų skaičiuokles, susiformavusios iš būtinybės gyventi kuo racionaliausiai panaudojant turimas priemones. Ar tikrai tai miestų žaizdos, ir gal galime į jas žiūrėti ne su gailesčiu, o su smalsumu ir šiltu dėmesiu?

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas


(nuotr. Ivanas Medvedevas, 1957, CCBYNCND)

Nedidelė kūrybingų bendraminčių bendruomenė savo vietą rado Švenčionėliuose, 1861 m. pastatytoje stotyje ir greta įsikūrusioje geležinkelio elektrinėje. Toli nuo didesnių miestų ritmo kuriasi „Miško uostas“, architektų studija, fotografijos galerija, kavinė. Prieš penketą metų tai prasidėjo kaip vienas būstas geležinkeliečių bendrabutyje, o šiandien pulsuoja stotyje nebetelpanti kūryba ir gyvenimas. Apie įsigyvenimą Švenčionėliuose, kūrybą ir pastangas kurti ne tik pastatus, erdves, bet ir vietas pasakoja architektė Guoda Bardauskaitė.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kaip žmogus patiria erdvę ir kaip šį patyrimą režisuoja erdves kuriantys profesionalai? Pasiryžus atsakyti į tokį klausimą dažnai atsigręžiame į svarbiausias miesto erdves ar svarbiausius viešus pastatus, atsigręžiame į parkus, aikštes, teatrus ir katedras. Nejučia imame ieškoti didžiųjų naratyvų pamiršdami, kiek daug laiko iš ties praleidžiame gerokai smulkesniame mastelyje - kambario, kabineto, salės ar kitos patalpos. Tad šį kartą kalbamės ne apie miestus, bet apie interjerus, o jei tiksliau, tai apie interjero erdvės formavimą, konstravimą ir joje gimstančius naratyvus.

Laidos pašnekovė yra interjero architektė, architektūrologė, VDA dėstytoja ir meno doktorantė Karolina Jašinskaitė.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Nors didmiesčiai paprastai pasižymi triukšmingu gyvenimu, tačiau ir čia pasitaiko progų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir įsiklausyti į aplinką ir į tylą. Kaip lavinti įsiklausymo į aplinką gebėjimus? Ar miesto triukšmas gali tapti įkvėpimo šaltiniu? Kaip derinti šiuolaikinių technologijų naudojimą ir tylos paieškas? Kas yra įvietintas garso menas ir kas yra garso ekologija? Šiuos ir kitus klausimus plėtoja laidos svečiai - kompozitoriai ir tarptautinio šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ vadovai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė. Laidoje skamba šių metų įvietintos muzikos festivalio kūrinių fragmentai: Andriaus Šiūrio ir Paulinos Simutytės garso instaliacijos „Laikas gimti ir laikas mirti“ ir Agnės Matuliavičiūtės kūrinio „AA-AA“ fragmentai bei garso menininko Alessandro Perini komentaras apie garso instaliaciją „Mirusio medžio spektras“.

Laidos vedėja - miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Kapinės tai užmaršties ir atminties vietos, kintančios kartu su besitransformuojančiu miestu ir jame įsikūrusia visuomene. Bėgant metams keitėsi kapinių vieta, laidojimo būdai, antkapių formos ir medžiagos, o tyla įsivyravo tik Romantizmo laikotarpyje, kai nutilo čia nuo viduramžių aidėjęs šurmulys. Kapinių temoje susipina urbanistika, medicina, religija ir net ekonomika, tad kodėl nepasikalbėti apie kapines, mirtį ir atminį miestuose?

Laidoje svečiuojasi architektūros tyrėja, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto prodekanė dr. Eglė Bazaraitė.
Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas