Miestai ir jų ekonominės, socialinės ir gamtinės sąlygos yra vienas iš geografijos tyrimų objektų. Kaip geografai tiria miestus? Kas būdinga geografiniam matymui ir mąstymui? Kaip geografai įtraukia gyventojus į aplinkos pažinimą? Kokį vaidmenį geografijoje atlieka žygiai ir žemėlapiai? Kaip geografai prisideda prie strateginių planų sudarymo ir kokius tyrimus vykdo geografijos studentai? Šią laidą skyrėme Lietuvos geografų draugijos veiklų aptarimui, tarp jų – ir neseniai išleistam „Aiškinamajam geografijos terminų žodynui“. Laidos viešnios – Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorė dr. Dovilė Krupickaitė ir kraštovaizdžio geografė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.
Ved. miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Vokiečių gatvė Vilniuje sovietmečiu išgyveno ryškią transformaciją, o šiandien laukia dar vienos - rengiamas gatvės renovacijos projektas, prieš porą metų įvyko architektūrinis konkursas. Pokyčiai vienoje svarbiausių senamiesčio erdvių neišvengiamai sukelia diskusijas miestiečių ir profesionalų tarpe ir nemaža jų dalis yra užprogramuota sudėtingos šios vietos istorijos. Čia pėdsaką paliko skirtingų laikotarpių statybos, griovimai, gaisrai ir karai, čia susiduria skirtingi požiūriai į senamiesčio kaitą ir paveldosaugą. Apie visa tai kalbėsimės su istorike dr. Viktorija Kuriene.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

(Rafael Chwoles fotografijos eksponuojamos Vilniaus muziejaus parodoje „Vokiečių gatvė“)

Rašymas yra svarbi savo patirties ir pasaulio įvykių įprasminimo priemonė. Dienoraščių ir jų vertimų rašymas, kasdienis naujienų surašymas, ir kitos rašymo praktikos gali pasitarnauti kaip terapija arba, cituojant vieną iš šios laidos svečių, kaip „bandymas sutvarkyti katastrofą“. Šios laidos svečiai – poetas, vertėjas Marius Burokas ir vertėja Mila Monk. Su jais aptarsime tarptautinę vertėjų bendruomenę suburusį projektą „Karo istorijos iš Ukrainos“, ukrainiečių bei baltarusių poezijos vertimus, kasdienį karo naujienų surašymą facebook platformoje, socialinių tinklų įtaką rašymo praktikoms, o taip pat įkvepiančias Vilniaus vietas.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viešos erdvės idėją suprasti nesunku: kažkurios erdvės priklauso privatiems žmonėms ar įmonėms - ir jos už jas atsakingos. O likusios priklauso valstybei, miestui arba valstybinėms institucijoms, taigi per mūsų samdytus ir politiškai išrinktus atstovus realiai priklauso mums. Tačiau ar jaučiamės jos šeimininkais? Ar galime ir ar turime daryti kažką daugiau nei pakelti numestą šiukšlę ir pranešti apie neveikiantį šviestuvą? Ar turime žodį kai šios erdvės kuriamos ir transformuojamos? O gal mes jau pasakėme ko norime - norime tik kad mums nereikėtų niekuo rūpintis? Apie tai kalbėsimės su Lietuvos architektų rūmų pirmininku Luku Rekevičium.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Judėjimas pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti ir suprasti miesto aplinką, taip pat būdas atitrūkti nuo kasdienės veiklos. Vaikščiojimas gali būti ir kaip terapijos forma. Poetų, tyrėjų, filosofų ir menininkų biografijose kelionės pėstute tapo neatsiejama mąstymo ir kūrybinio proceso dalimi. Vaikščiojimo vaidmenį įvairių sričių kūrėjų biografijose bei su vaikščiojimu susijusius principus (lėtumą, „savo laiko“ atgavimą, vienatvę, taikaus protesto bei visuomenės nuostatų kritikos formą ir t. t.) tyrinėja filosofijos profesorius Frederic Gros knygoje „Filosofija pėsčiomis“. Šiemet ši knyga išleista ir lietuvių kalba (iš prancūzų kalbos vertė Paulius Jevsejevas). Apie filosofiją pėsčiomis kalbamės su leidyklos „Hubris“ vadove, Vilniaus dizaino kolegijos meno filosofijos ir medijų etikos dėstytoja Kristina Tamelyte.

Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Tradicinei architektūrai turime daug stentimentų - ji kuria regionui charakteringą, atpažįstamą kraštovaizdį ir mena istorinį gyvenimo būdą. Šiuolaikinė architektūra savo ruožtu kuria erdves, kuriose per naujas medžiagas, technologijas ir dabartinius žmogaus poreikius kraštovaizdyje pasirodo šiandieninė kultūra. Kuri, rodos, daug kam atrodo pavojinga, ir ją įstatymų pagalba bent jau saugomose teritorijose bandoma supakuoti į tradicinės sodybinės architektūros formas. Architektui veikti tokioje jautrioje fizinėje, teisinėje ir kultūrinėje aplinkoje tampa nelengva. Apie tai, kaip sekasi dirbti sudėtinguose kontekstuose kalbiname architektą urbanistą Edgarą Neniškį.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Ar tai būtų gipso dekoru kadaisę puošęsis 19 amžiaus butas, ar sovietmečiu surinktos mokyklos erdvė, jiems įpučiant naujos gyvybės nuimti tai kas nebūtina dažnai yra svarbiau nei pridėti tai ko trūksta. Apie kūrybos nuosaikumą, susilaikymą ir nepaprastą paprastumą kalbamės su architektais Gabriele Šarkauskiene ir Antanu Šarkausku. Kūrybinio dueto kuriami subtilūs pastatai ir ramios interjero erdvės jau buvo pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad šį kartą laidoje kviečiame pažinti jų autorius kuriančius architektūrą kurioje nėra vietos triukšmui.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Būstas, kurį renkamės, yra svarbi mūsų biografijos dalis. Kartu su būstu renkamės ir savo kasdienius ritualus ir maršrutus. Pasirinkdami būstą pasirenkame ir kaimynus, naujus iššūkius ir galimybes. O taip pat tampame miestus keičiančių politinių ir ekonominių procesų dalyviais. Šios laidos svečias - sociologijos daktaras Tadas Šarūnas, analizuojantis centrinės Vilniaus dalies urbanistines ir socialines transformacijas. Viename iš savo straipsnių jis teigia: „Būstas yra svarbiausia fizinėje erdvėje apriboto ekonominio kapitalo rūšis, kuri žymi skirtingas subjektų pozicijas socialinėje erdvėje. Tačiau būstas kartu suteikia prieigą prie simbolinių miesto reikšmių, kuriomis išreiškiamas socialinis statusas.“ Šiame pokalbyje apžvelgsime, kaip konstruojama būsto socialinė reikšmė, kokią įtaką urbanistinis ir socialinis virsmas daro mūsų supratimui apie aplinkos estetiką ir saugumą? Kaip kinta kaimynystės praktikos ir kokios veiklos gali apjungti kaimynus? Koks yra fotografijos ir vietinių istorijų vaidmuo miesto sociologijoje?

Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

„Karščiuojantis Niujorkas“ yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės architektūros tekstų, kuris išsviedė knygos autorių Remą Koolhaasą į architektūros pasaulio elito aukštumas. Tekste matomos užuomazgos idėjų, istorijų, metodų ir interesų laukų, tapusių pagrindu gerokai vėlesniems Koolhaaso, jo biuro ir biuro pasekėjų darbams - šimtai projektų pasaulyje šiandien tęsia kadaise Karščiuojančiame Niujorke užčiuoptas idėjas. Kartu tai ir eksperimentinė knyga kuri Rem teigimu pati jau yra architektūra - tai iš fragmentų sulipdytas teksto koliažas, savo struktūra veikiantis tarsi fizinėje erdvėje sukibęs funkcijų, erdvių ir formų rinkinys – miestas, rajonas, kvartalas arba pastatas.

Laidoje kalbamės apie netipiškos knygos įdomybes ir jos vertimo užkulisius. Pašnekovė - vertėja, lingvistė, baigusi VU ir Oksfordo universitetą, Skaistė Aleksandravičiūtė. Skaistė rengė knygos „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ vertimą į lietuvių kalbą.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

(Iliustracija: Madelon Vriesendorp, „Freudas be ribų“, „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ (Rotterdam: 010 Publishers, 1994)).

Kaip pasiekti, kad miestiečiai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą dėl miesto resursų? Kaip viešojo administravimo organizacijos gali paskatinti savo darbuotojų įsitraukimą į vykdomas veiklas? Koks universitetų vaidmuo atgaivinant regionus ir miestus? Kas lėmė, kad priimant sprendimus dėl miesto išteklių, pirmiausia remiamasi efektyvumo kriterijumi – ir kokios jo alternatyvos? Šios laidos pašnekovė – socialinių mokslų daktarė, Hamm-Lippstadt taikomųjų mokslų universiteto profesorė Irma Rybnikova. Savo tyrimuose, projektuose, publikacijose Irma analizuoja savivaldos, viešojo administravimo, lyderystės, dalyvaujamojo (arba įtraukiančiojo).
Ved. miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec