Kurdami istorijas ir jas pasakodami galime geriau pažinti save ir savo aplinką. Istorijos lavina vaizduotę ir augina tarpusavio pasitikėjimą, turi daugybę kitų reikšmingų psichologinių ir socialinių funkcijų. Šiemet Kaune vykęs istorijų pasakojimo renginių ciklas „Kur man tave rasti?“ subūrė profesionalius istorijų pasakotojus iš skirtingų pasaulio šalių, o istorijų pasakojimo vietomis tapo Kauno kiemai, gatvės ir kavinės. Vieni pasakotojai rinko kauniečių istorijas ir jų pagrindu kūrė pasirodymą, kiti kvietė plėtoti miesto vizijas. Apie šiuolaikinį pasakojimo meną ir pasakojimo tradicijų įvairovę kalbamės su profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite, viena iš istorijų pasakojimo programos „Kur man tave rasti?“ (Kaunas 2022) kuratore.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.
Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.


Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šioje laidoje kalbėsimės apie vaikystės kiemus. Pažvelkime į daugiabučių kiemus kaip į vietas, kur užgimsta miestiečių kūrybingumas ir socialiniai ryšiai. Kaip vaikų žaidimai perkuria erdvę? Kuo svarbi kūniškų patyrimų įvairovė, kuriant žaidimų erdves? Koks atminties vaidmuo lavinant gebėjimą spręsti nestandartines užduotis? Kokiais atradimais gali virsti apsilankymas savo ir savo artimųjų vaikystės kiemuose? Laidos švečias – kūrybingumo mokytojas, kūrybininkas Julius Narkūnas.

Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Netrukus rinksime miestų merus, kurie turės kiek kitokias galias nei anksčiau. Vienas svarbiausių pokyčių – nuo kitos kadencijos merai turės ir atsakomybes, anksčiau priklausiusias administracijos direktoriui. Ką šis pokytis reiškia miesto aplinkos kūrimo procesams? Kokius reikalavimus, kaip miestiečiai, galėtume ir turėtume kelti miestų vadovams? Ir kokie iššūkiai, susiję su erdve ir urbanistika, laukia būsimų merų?
Norėdami geriau suprasti, kaip anksčiau veikė ir galbūt kaip veiks miesto valdymo mechanizmai, į studiją pakvietėme miesto entuziastą ir buvusį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip miestą integruoti į pamokas mokyklose? Kaip gatvės, miesto gyventojai ir įvairių sričių žinovai tampa lietuvių literatūros pamokų dalimi? Kokia yra mokytojų ir moksleivių patirtis vaikštant mieste ir kokia turėtų būti aplinka, kad joje būtų patogu ir smagu mokytis? Kaip mokyklos ir įvairios organizacijos gali padėti mokytojams įgyvendinant kūrybinius sumanymus?

Savo patirtimi paverčiant miesto erdves klase dalijasi šios laidos viešnios – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos praktikės, kūrybininkės, dirbančios kartu kaip darnus duetas – Lina Sirgedienė ir Andželika Aleksandravičiūtė. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Apibūdindami miestus kaip rašomus ir perrašomus tekstus, kaip galime analizuoti šiuolaikinių miestų plėtrą, istorinių objektų atstatymo projektus ir naujų simbolinių centrų atsiradimą? Kokiais principais remdamiesi galime sukurti arba atkurti sąlygas bendruomeniškumui miesto rajonuose skleistis? Kas yra miesto „prarastos erdvės“, ir kas nustato ar erdvė yra prarasta? Ar Epikūras ir jo mokiniai eitų protestuoti, jeigu jų sodą būtų planuojama užstatyti? Kokias galimybes architektūros supratimui atskleidžia miesto naudotojų kūniškos patirties aktualizavimas? Kokias perspektyvas atveria prielaida, kad miesto naudotojai yra ne tik žmonės, bet ir kiti organizmai? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme su filosofais, tarp kurių studentų yra ir architektų.
Laidos svečiai: Algis Mickūnas, Ohajo universiteto profesorius, fenomenologijai, kultūrų studijoms, komunikacijai skirtų knygų autorius ir Tomas Kačerauskas, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas, savo publikacijose gvildenantis filosofijos poetikos, kultūros filosofijos, kūrybingumo klausimus.
Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kartais mes miestą pažįstame kito akimis. To, kuris išvaikščiojo gerokai daugiau gatvių, surado nematytas kerteles ir užfiksavo momentus, kurie nebepasikartos. Tikras miesto klaidžiotojas į miestą žvelgia kitaip nei atvykęs prašalaitis su fotoaparatu arba objektą sureikšminti siekiantis architektūros fotografas. Jis ištirpsta urbanistiniame kraštovaizdyje, susigyvena su aplinka, kurią fotografuoja ir nuolat „matuoja kojomis“. Galbūt todėl skirtingi klaidžiotojai savo dėmesio objektu pasirenka vieną miestą, kuriam tenka daugiausiai jų laiko. Fotografas Andrej Vasilenko jau daugelį metų tęsia dokumentinės fotografijos projektą „Tai yra Vilnius“ (This is Vilnius), o Lukas Mykolaitis fiksuoja Kauno gatves, pastatus ir juos supančią atmosferą. Šioje laidoje kalbėsimės su Andrej ir Luku apie Vilnių ir Kauną, apie miestui jaučiamą meilę ir baimę bei apie tai, kas juos paskatino fiksuoti mieste vykstančius virsmus.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Triukšmas, atrodytų, yra natūrali gyvenimo miestuose dalis. Tačiau ir urbanistinis, ir informacinis triukšmas neretai skatina gyventojus žvalgytis tylos atgavimo taktikų, būdų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir atgauti kvėpavimą. Šioje laidoje kalbėsime ir apie išorinį, ir apie vidinį triukšmą bei tylą. Mūsų svečias – dėmesingumo, meditacijos ir savityros mokytojas Ugnius Leimontas, knygos „Esu tyloje“ autorius. Su juo aptarsime poreikį meditacijos užsiėmimams mokyklose ir savivaldybėse, kuo praverčia meditacijos kambariai mokyklose ir kaip jie gali atrodyti, ar įmanoma medituoti prekybos centre, kas vyksta tylos stovyklose, o taip pat – kaip dėmesys savo kvėpavimui gali padėti atrasti tylą.
Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Architektų biurų, kuriuos drąsiai galime vadinti reiškiniu, netelpančiu tik savo kabinetų rėmuose, nėra daug. Bet Paleko architektų studija yra vienas iš tokių reiškinių. Tai kruopščiai kuruojamas kūrybinis kolektyvas, kurio realizuoti projektai dažnai tampa architektūriniais įvykiais, traukiančiais kolegų ir visuomenės dėmesį. Kartu tai biuras, kurio palikimas yra ne vien pastatai, bet ir žmonės, užaugę studijoje arba jos pašonėje. Daugybė buvusių biuro bendradarbių ir partnerių šiandien aktyviai projektuoja išskirtinius objektus ir pastebimai keičia Lietuvos miestų veidą. Kaip šis reiškinys atsirado? Kur pasklido jo kūrybinis palikimas? Kokiomis vertybėmis arba darbo principais šis kolektyvas vadovaujasi? Tai klausimai, kuriuos užduodame laidos pašnekovams.
Dar viena priežastis susitikti - pasirodė antroji biuro kurta knyga apie save ir apie architektų darbo virtuvę. Leidinys nėra įprastas, neįprastas ir jame atsiskleidžiantis kūrybinis kolektyvas. Todėl pokalbiui pasikvietėme studijos įkūrėją Rolandą Paleką ir knygos dizainerę, architektę Moniką Zemlickaitę.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Naujų nekilnojamojo turto projektų komunikacija dažnai stebina savo banalumu ir nuspėjamomis klišėmis. Atrodo, kad aplink mus dygsta tik kalvos, slėniai terasos ir rezidencijos. Tačiau tendencijos palaipsniui keičiasi. Jei prieš dešimtemtį buvo pabrėžiami gamtos, privatumo ir ramybės vaizdiniai, tai šiandien dažnai matome projektus pristatomus per miestietiško gyvenimo ritmo ir autentiškumo prizmę. Ar šias tendencijas diktuoja kintnatis pirkėjas, ar vystytojas? Ar NT reklama gali būti kūrybinga? Ir kokie iššūkiai laukia kuriant komunikacijos strategiją miestui? Apie visa tai kalbėsimės su komunikacijos, reklamos kūrybos ir prekių ženklų stratege Giedre Ona Šileikyte.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas