Kaip mes mąstome ir kalbame apie savo miestus? Kaip juos suprantame, lyginame ir kokius skirtumus bei panašumus atrandame? Tai nedidelė dalis klausimų, kurie kyla lankantis jungtinėje MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Tačiau mąstosi ir apie patį muziejinių parodų žanrą, kuris pastebimai kinta, ieškodamas naujų temų bei raiškos būdų. Apie tai kalbamės su šios dvigubos parodos kuratoriumi istoriku bei rašytoju Tomu Vaiseta.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šią laidą skiriame iniciatyvai, kuri jungia Lietuvos savivaldybes, studentus ir įvairių sričių profesionalus – kurie sukuria vizijas, sprendinius įvairių miestelių ir miestų erdvėms. Apie bendradarbiavimą, architektūros studentų vykdomus tyrimus, sprendinių kūrimą ir pristatymą, o taip pat apie miestelių tapatumo stiprinimo galimybes kalbiname jau aštuntus metus vykstančio projekto „Išmanusis miestas“ kūrėją ir dalyvius.

Laidos svečiai: projekto „Išmanusis miestas“ autorė ir žurnalo „Structum“ vadovė Ignė Dutova; „Architektūros linija“ architektai Faustas Lasys ir Simonas Čaikauskas, dalyvavę „Išmanusis miestas 4“. Dalyvavimo projekte patirtį komentuoja Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir Tauragės meras Dovydas Kaminskas.
Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Vilniaus Naujamiestis jau porą dešimtmečių išgyvena nuolatinius virsmus, nes čia netrūksta buvusios pramonės palikimo kuris leidžia lengviau priimti kaitą. Naujamiestis kadaise ėmė traukti loftų ieškančius kūrybingus žmonės - NT kainos buvo sąlyginai nedidelės, vieta centrinė, netipiškų erdvių netrūko. Dabar čia ima masiškai kurtis startuoliai, technologijų įmonės, statoma daug naujų erdvių darbui, keičiasi gatvės ir viešosios erdvės. Galima sakyti, kad matome tipišką gentrifikacijos pavyzdį.

Šį pavasarį nuaidėjo žinia, kad verslininkas Darius Žakaitis ir vieno iš lietuviškų verslo vienaragių vykdomasis direktorius Mantas Mikuckas ėmėsi ambicingo technologijų miestelio projekto Naujamiestyje, buvusioje drabužių gamintojos „Lelija“ teritorijoje. Prie projekto kartu darbuojasi net trys stiprūs architektų biurai - A2SM, Do Architects ir A. Ambraso architektų biuras. Naujasis projektas tapo pretekstu pakalbinti vieną iš būsimojo miestelio iniciatorių, verslininką su savitu požiūriu į miestą Darių Žakaitį.

Darius Žakaitis jau daug metų dirba su jaunais verslais ir yra išvystęs ne vieną pastatų kompleksą skirtą startuolių bendruomenės poreikiams. Darius yra rezidencijų ir edukacijos centro Rupert įkūrėjas, vienas iš asociacijos „Vienaragiai LT“ įkūrėjų ir startuoliams skirtos technologijų platformos „Tech Zity“ vadovas. 10 000 platformos bendruomenės narių dirba, kuria, valgo, gyvena, edukuojasi, investuoja, pramogauja, organizuoja renginius ir padeda vieni kitiems ne anonimiškuose ofisų pastatuose, bet istorijos sluoksnių kupinose architektūrinėse erdvėse.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Daugeliui miestiečių miškai pirmiausia yra pabėgimo nuo miesto keliamo streso galimybė – rekreacijos vieta. Tačiau miškai yra ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga, o taip pat ir medienos šaltinis. Kaip suderinti šiuos interesus? Kokia dalis miškų Lietuvoje skirta rekreacijai, o kokia – rūšių įvairovei išsaugoti? Ką reiškia „gydomasis miškas“? Kaip Lietuvoje apsaugotos kertinės miško buveinės ir kodėl dalis saugomų teritorijų yra ūkinės paskirties? Kaip miškų rekreacinis potencialas pritaikytas švietimo ir sveikatos sistemose Europos šalyse – ir kaip jis tampa nemedieninės ekonomikos pagrindu? Koks yra Lietuvos miškų gydomasis ir ekonominis potencialas, ir kodėl verta neskubėti kirsti savo miško? Kokie principai buvo išgryninti Nacionalinio miškų susitarimo metu ir kokius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, siekiant įgyvendinti europinio biologinės įvairovės plano nuostatas? Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Viešoje erdvėje netyla diskusijos apie gatvių siaurinimą, želdinimą ir pertvarkymą, o šylant orams pokyčiai tampa dar matomesni. Todėl šiame epizode bus kalbama apie gatvių humanizavimą, rekonstravimą ir pavertimą pilnaverte viešąja erdve. Apie tai kaip keičiasi gatvės ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Amsterdame ar Roterdame papasakos urbanistas Martynas Marozas. Martynas yra dirbęs su įvairiais planavimo, gyvenamųjų teritorijų transformacijos, infrastruktūros, viešosios erdvės projektais skirtingose šalyse ir skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Jis dėsto Kauno technologijos universitete, vadovauja urbanistikos studijai, o taip pat kuravo Vilniaus Neries krantinių atnaujinimo projektą.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Suinteresuotos visuomenės įsitraukimas į sprendimų priėmimą dėl aplinkos yra paremtas tartpautinėmis konvencijomis (Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija) ir nacionaliniais teisės aktais (Želdynų įstatymas), tačiau viešųjų erdvių projektai vis dar rengiami atliekant tik visuomenės informavimą apie jau padarytus sprendimus. Tačiau jau atsiranda ir pavyzdžių, kai visuomenė įtraukiama į užduoties architektams svarstymą. Kaip turėtų būti organizuotas suinteresuotos visuomenės įtraukimo procesas į sprendimų priėmimą? Šios laidos viešnios – kraštovaizdžio architektė Giedrė Pozinauskienė ir komunikacijos specialistė, vietokūros praktikė Beatričė Umbrasaitė („Kurk Lietuvai“ programos dalyvės). Išanalizavusios, kaip suinteresuota visuomenė yra įtraukiama į viešųjų erdvių projektų svarstymą ir kokie teisės aktais reglamentuoja gyventojų įtraukimą, jos parengė praktinį gidą savivaldybėms „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“. Šiame gide yra pristatomos praktinės rekomendacijos, kaip organizuoti bendradarbiavimą su gyventojais pradedant nuo ankstyviausių projektų rengimo stadijų. Šiuo metu gido rekomendacijos yra išbandomos Vilniuje, Klaipėdoje ir Lazdijuose, ir pagal gaunamą grįžtamąjį ryšį autorės žada atnaujinti gido medžiagą (šiuo metu gidas yra prieinamas kurklt.lt puslapyje). Šioje laidoje diskutuojame apie visuomenės dalyvavimo mechanizmą, jo svarbiausius etapus ir praktinius iššūkius.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Per pastaruosius du dešimtmečius architektų profesinės ribos radikaliai prasiplėtė. Darbas su bendruomenėmis, taktinis urbanizmas ir kiti metodai stipriai sukrėtė mąstymo ir veikimo lauką. Jau pradedame matyti ir šių procesų privalumus, ir naujus iššūkius, per kuriuos laviruoja architektūros mokyklos, siekdamos atrasti perspektyviausius žinių ir metodų rinkinius. Tad kur link eina Europietiškos architektūros studijos, kaip atrodo Lietuvos ir Ukrainos mokyklos? Laidos pašnekovas Ignas Uogintas - aktyviai projektuojantis architektas mokęsis pluošte skirtingų architektūros mokyklų ir dėstantis studentams ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje. Ignas papasakos apie mentoriaus svarbą mokantis architektūros, apie patirtį Kharkivo architektūros mokykloje (Kharkiv School of Architecture ), o taip pat ir apie Lietuvos architektų iniciatyvas padedant kolegoms Ukrainoje.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Miestai ir jų ekonominės, socialinės ir gamtinės sąlygos yra vienas iš geografijos tyrimų objektų. Kaip geografai tiria miestus? Kas būdinga geografiniam matymui ir mąstymui? Kaip geografai įtraukia gyventojus į aplinkos pažinimą? Kokį vaidmenį geografijoje atlieka žygiai ir žemėlapiai? Kaip geografai prisideda prie strateginių planų sudarymo ir kokius tyrimus vykdo geografijos studentai? Šią laidą skyrėme Lietuvos geografų draugijos veiklų aptarimui, tarp jų – ir neseniai išleistam „Aiškinamajam geografijos terminų žodynui“. Laidos viešnios – Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorė dr. Dovilė Krupickaitė ir kraštovaizdžio geografė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.
Ved. miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Vokiečių gatvė Vilniuje sovietmečiu išgyveno ryškią transformaciją, o šiandien laukia dar vienos - rengiamas gatvės renovacijos projektas, prieš porą metų įvyko architektūrinis konkursas. Pokyčiai vienoje svarbiausių senamiesčio erdvių neišvengiamai sukelia diskusijas miestiečių ir profesionalų tarpe ir nemaža jų dalis yra užprogramuota sudėtingos šios vietos istorijos. Čia pėdsaką paliko skirtingų laikotarpių statybos, griovimai, gaisrai ir karai, čia susiduria skirtingi požiūriai į senamiesčio kaitą ir paveldosaugą. Apie visa tai kalbėsimės su istorike dr. Viktorija Kuriene.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

(Rafael Chwoles fotografijos eksponuojamos Vilniaus muziejaus parodoje „Vokiečių gatvė“)

Rašymas yra svarbi savo patirties ir pasaulio įvykių įprasminimo priemonė. Dienoraščių ir jų vertimų rašymas, kasdienis naujienų surašymas, ir kitos rašymo praktikos gali pasitarnauti kaip terapija arba, cituojant vieną iš šios laidos svečių, kaip „bandymas sutvarkyti katastrofą“. Šios laidos svečiai – poetas, vertėjas Marius Burokas ir vertėja Mila Monk. Su jais aptarsime tarptautinę vertėjų bendruomenę suburusį projektą „Karo istorijos iš Ukrainos“, ukrainiečių bei baltarusių poezijos vertimus, kasdienį karo naujienų surašymą facebook platformoje, socialinių tinklų įtaką rašymo praktikoms, o taip pat įkvepiančias Vilniaus vietas.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.