Kaip gyventojų istorijos ir jų kūrybinės veiklos prisideda prie miestų ir miestelių tapatumo formavimo? Pasakojimai apie miestą yra neatsiejama miesto aplinkos ir jos vystymo dalis. Ši idėja, kitaip dar vadinama naratyviniu posūkiu, palaipsniui pradėjo keisti ir miestų planavimo praktiką.
Apie tai, kaip surinkti miesto gyventojų istorijas, kaip jas išsaugoti ir kaip jų pagrindu permąstyti ir sustiprinti miesto tapatumą, kalbėsime su visaginiete Oksana Denisenko, kūrybinės platformos „Urbanistinės istorijos” įkūrėja, Visagino miesto kultūros aktyviste. Laidos vedėja - miesto antropologė, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto docentė Jekaterina Lavrinec.

Miestas yra dinamiškas ir pastoviai kintantis darinys. Ši kaita dėsningai atspindi jo raidos laikotarpio sociokultūrines sąlygas ir visuomenės vertybes.
Kartu su jomis kinta ne tik miesto įvaizdis, jo reikšmės, bet ir miestovaizdis.
Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsimės apie miestovaizdžio kismo priežastis, kuo jis yra svarbus ir kodėl jį siekiame saugoti. Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius, dr. Tomas Grunskis.

Vykdant miestų plėtrai, skubotai atnaujinant viešąsias erdves, vietovių tapatumo išsaugojimo klausimas tampa aštrus. Kaip vystant miestus išsaugoti vietos dvasią? Apie mąstymo prielaidas ir nuostatas, lemiančias mūsų santykį su urbanistine aplinka, apie vietų tapatumo puoselėjimo iššūkius diskutuoja šios laidos svečiai. Laidoje dalyvauja: architektūrologė, paveldo ekspertė, ICOMOS ir ICOMOS LIETUVA narė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė ir architektas, urbanistas, architektūros tyrinėtojas VGTU Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docentas dr. Vytautas Petrušonis. Laidos vedėja: dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė. Laidoje minimų chartijų vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas leidinyje „Kultūros paveldas šiuolaikiniame pasaulyje: tarptautiniai kultūros paveldo apsaugos principai ICOMOS dokumentuose 1965-2014m", kuris laisvai prieinamas čia (atsisiuntimo nuoroda): http://eia.libis.lt/show.php?item=kulturos_paveldas_si

Kraštovaizdžio architektūra prasideda ten, kur baigiasi pastatas. Tai - gamtos, žmogaus ir jo sukultūrintos aplinkos harmoningo santykio paieškos veikla, kurios rezultatas priklauso nuo kūrėjo profesionalumo ir jo išpažįstamų vertybių. Apie skirtingus požiūrius, vertes ir vertybes kraštovaizdžio architektūroje toliau bus kalbama laidoje „Žmogus ir miestas”. Laidos pašnekovė - kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson.
Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Kaip įvairios kūrybinės priemonės gali mus paskatinti įsižiūrėti į savo kasdienę aplinką? Kaip vietos istorijos gali tapti raktu į savo miesto pažinimą? Galbūt miesto žaidimai gali paskatinti naujų maršrutų formavimąsi? Savo patirtimi kuriant miestų pažinimui skirtus žaidimus ir kūrybinius užsiėmimus šiandien dalinasi laidos „Žmogus ir miestas" svečiai: Inga Norkūnienė - Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Kultūrinės veiklos vadybininkė; Julius Narkūnas - Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.lt” vienas iš įkūrėjų, kūrybinkas; Algimantas Grigas - tarpdisciplininės platformos „Ekskursas”, vienas iš įkūrėjų, modernizmo gidas ir praktikuojantis architektas. Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Miesto viešųjų erdvių - aikščių, parkų ir gatvių petvarkai pastaraisiais metais skiriama labai daug dėmesio. Šioje veikloje labai svarbus vaidmuo tenka kraštovaizdžio architektams - profesionalams. Dažna konfrontacija tarp savivaldybių, bendruomenių ir kraštovaizdžio architektūros specialistų dėl miesto viešųjų erdvių formavimo procesų bei kokybės galimai rodo skirtingas vertybes ir lukesčius. Tad laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsimės apie požiūrių, verčių ir vertybių skirtumus kraštovaizdžio architektūroje. Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Gyventojų veiklos prisideda prie miesto erdvių kūrimo ir perkūrimo. Miesto daržai - viena iš veiklų, per kurias gyventojai „prijaukina" miesto erdves, įdiegia jų naujas funkcijas, stiprina tarpusavio pagalbos tinklus, užmezga bendradarbiavimą su rajone veikiančiomis organizacijomis. Kokie ištekliai reikalingi gyventojams pradedant bendruomenines iniciatyvas? Kaip savivaldybės gali palaikyti šias gyventojų iniciatyvas? Galbūt bendradarbiavimo patirtis puoselėjant daržininkystę miestuose pasufleruotų, kaip organizuoti produktyvų dialoogą tarp gyventojų ir savivaldybių ir kitose miesto vystymo srityse?
Savo įžvalgomis dalinsis laidos svečiai: Aušra Sičiūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, miesto daržų iniciatyvos koordinatorė; Beatričė Umbrasaitė, Vilniaus Pilaitės bendruomenės daržo „Idėjų lysvė” iniciatorė;
Evelinà Šimkutė, Kauno Šilainių sodų projekto koordinatorė. Ved. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė

Laidoje pratęsime pradėtą pokalbį apie architektūros kultūrą, jos reikšmę visuomenei ir architektų bendruomenei, jos įvairovę ir kaitą per dešimtmetį tarp krizių. Joje kalbėsimės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite ir architektu, „Processoffice” partneriu ir VDA interjero katedros vadėju Roku Kilčiausku.
Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Lietuvos miestuose įgyvendinami želdynų sutvarkymo ir atkūrimo projektai sulaukia aštrių visuomenės reakcijų bei specialistų kritinių pastabų. Viešas svarstymas dažnu atveju tampa vieninteliu specialistų ir gyventojų susitikimo epizodu su projektų užsakovu ir projektuotojais. Šio formalaus ritualo nepakanka, siekiant kokybiško rezultato. Kaip galima tobulinti želdynų projektų rengimą, kaip galėtų įsitraukti gyventojai ir kaip turėtų būti skiriami projektų ekspertai? Apie tai diskutuoja laidos svečiai: architektas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Alvydas Žickis; Kauno advokatas Saulius Dambrauskas; Vilniaus istorinių želdynų tyrėjas, Vilniaus savivaldybės Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas Dainius Labeckis. Laidos vedėja: Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.

Architektūrą ir su ja susijusią kultūrą visuomenė ir patys architektai supranta labai skirtingai, ir jei praktinė architektūros pusė niekam nekelia abejonių, tai dėl jos kultūrinės sklaidos, ribų ir turinio diskutuojama kur kas dažniau, klausiant, kas yra ir kas nebėra architektūra duotuoju laiku bei koks jos santykis su visuomene ir bendraisiais kultūros procesais? Pažymėtina, kad tokios diskusijos architektūros istorijoje kartojasi gana dažnai, kas tik parodo, kad tiek architektūra, tiek ir pati kultūra yra gyvybingi, tarpusavyje susiję ir pastoviai kintantys reiškiniai. Tad apie architektūros kultūrą, jos kaitą per dešimtmetį tarp krizių ir kalbėsimės Laidoje „Žmogus ir miestas”. Ved. architektas, dr. Tomas Grunskis.