Kaip užtikrinti tolydų gyventojų dalyvavimą vystant miestą ir gerinant aplinkos kokybę? Kokios tam reikalingos teisinės ir institucinės prielaidos? Kokie šiuo metu yra visuomenės pajėgumai ir kokios galimybės dalyvauti teritorijų planavimo procese? Šiuos klausimus gvildena laidos svečiai - Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, teismo ekspertas Gintautas Tiškus ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys bei Lietuvos pėsiųjų asociacijos steigėjas Eduardas Kriščiūnas. Laidos vedėja - Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, VGTU docentė.

Architektūra yra didis, tarpdalykinis ir socialus menas. Mūsų dienomis požiūris, kai architektūros, miesto ir jo visuomeninių erdvių kūryboje dalyvauja visuomenė, jau daug kur yra tapęs tradicišku ir yra vienas iš architektūros kokybės rodiklių, tačiau Lietuvoje tokio požiūrio dar vis mokomės. Skirtingos bendruomenės ir visuomenė architektūros socialumą kaip pamatinę dalyvavimo teisę, suvokia intuityviai, todėl atvejais, kai architektai ir valdžia, jas ignoruoja, tuoj pat susiduriame su konfliktais, kurių mūsų dienomis - apstu. Šiandien architekto profesijos paskirtis, veiklos ribos ir įrankiai - jau yra pakitę. Apie juos ir jų naudojimą, kuriant bendruomenišką architektūrą, kalbėsimės laidoje „Žmogus ir miestas“. Laidos vedėjas architektas Tomas Grunskis.

Architektūros, bendruomenių ir visuomenės santykiai visada yra komplikuoti. Visuomenė keičiasi pati ir keičia savo požiūrį į architektūrą, kuri buvo ir yra ilgalaikis brangus menas. Ir jei kitose socialinėse kultūrinėse salygose visuomenė ar bendruomenės architektūrą neišvengiamai turėjo priimti tokią, kokią joms pateikdavo valdžia ir architektai, tai mūsų dienomis situacija yra kitokia. Nesuklysime teigdami, kad visuomenės, bendruomenių ir architektūros santykiai vėl keičiasi ir, kad juose ieškoma naujosios pusiausvyros. Mūsų dienomis skirtingos bendruomenės nori ir įtakoja architektūros, miesto bei jo viešųjų erdvių formavimą.Tai neretai sukelia jų konfliktus tiek su valdžia, tiek ir su architektais, pastaruosius dažnai demonizuojant ir kritikuojant kaip kurčius blogio vykdytojus. Bet ar taip yra iš tiesų? Atsakydami į šį klausimą keletą laidų skiriame „Bendruomenių architektams“ ir labai įdomiam ir svarbiam reiškiniui - architektūriniam aktyvizmui.
Ved. architektas, dr. Tomas Grunskis.

Kaip gyventojai prisijaukina miesto erdves, kaip įsitraukia į kiemų, gatvių, skverų kūrimą? Miesto antopologijoje laikomės nuostatos, kad gyventojai yra savo gyvenamosios erdvės ekspertai - jie geriausiai pažįsta savo aplinką. Tačiau aplinkos formavimas reikalauja daugybės gebėjimų, tame tarpe ir gebėjimą valdyti konfliktus, įtampas. Nuo ko pradėti norint prijaukinti savo kiemą, kaip šiuo praktiniu žinojimu dalintis su kitais – apie tai kalbėsime su antropologe, Kaunas 2022 Bendruomenių programos kuratore Greta Minkštimiene, kultūrinių bendruomeninių iniciatyvų Kaune dalyviais ir kuratoriais Austėja Bliumkyte-Padgurskiene ir Mantu Butrimu.
Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec.
P.S. Šis pokalbis buvo įrašytas gerokai prieš paskelbiant karantiną. Karantino sąlygomis išryškėjo naujos bendruomeniškumo ir tarpusavio pagalbos bei bendrų miesto erdvių priežiūros formos. Laikinai pakito ir mūsų kasdienis santykis su miesto erdvėmis – apie šiuos pokyčius kalbėsime kitose laidose.

Šiuolaikinis miestas jau seniai nebėra atskiros profesijos ar socialinės grupės veiklos ir kūrybos rezultatas. Tai - daugialypis, labai sudėtingas ir dinamiškas sociokultūrinis ir socioekonominis darinys ir net fenomenas, kurio taip paprastai nepaaiškinsi. Todėl šiandien kalbėsime tik apie vieną iš pamatinių idėjų, galimai keičiančių požiūrį tiek į patį miestą, tiek ir architektūrą jame, kaip galimybę darniame sambūvyje kurti gyvenamąją aplinką. Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsime apie miestokurą ir bandysime išsiaiškinti, kas tai yra ir kaip ją reikėtų suprasti? Kokį požiūrį į miestą ir architektūrą atspindi šį sąvoka ir kodėl ji yra svarbi mūsų dienomis tiek visuomenei, tiek profesionalams architektams urbanistams? Šioje laidoje kalbiname žmogų, kurį pelnytai galime vadinti vienu iš produktyviausių architektūros bei urbanistinių procesų kritikų ir švietėju Lietuvoje. Tai - VGTU ir VU profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Almantas Samalavičius. Laidos vedėjas - architektas, VDA profesorius, daktaras Tomas Grunskis.

Kokias dialogo priemones taiko architektai ir bendruomenės, kad susikalbėtų? Ar įmanomas dialogas tarp skirtingų interesų grupių?
Pokalbyje dalyvauja architektė Rasa Chmieliauskaitė ir archiotektas, leidėjas Tomas Butkus. Ved. Jekaterina Lavrinec.

Lietuvos architektų rūmų veikla - architektūros kokybės ir socialinės atsakomybės link.
Kaip tą kokybę įtakoti ir veikti? Kas yra LAR ir koks šios organizacijos vaidmuo siekiant architektūros kokybės? Kas nepadaryta ir ko siekiama artimiausiu metu miesto formavimo ir architektūros kokybės veikloje? Ar yra opozicija ir kokie jos siekiai? Kodėl LAR kaip organizacija yra svarbi visuomenei? Pokalbis su architektais, Lietuvos architektų rūmų l.e.p.pirmininku Luku Rekevičiumi ir Audriu Karaliumi. Ved. Tomas Grunskis.

Ar galime konstatuoti ilgalaikio konflikto situaciją tarp architektų, urbanistų ir visuomenės? Kodėl visuomenė priešinasi naujai architektūrai ir vis dažniau bei aktyviau ją vertina negatyviai? Ką mes šiandien prarandame miestuose? Pokalbis su architektais Linu Tuleikiu ir Vaidu Petruliu.
Ved. Tomas Grunskis.