Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepciją ir išgrynina, kas būdinga lietuviškų namų jausmui. Su Gitana kalbamės apie šviesą ir šešėlius, spalvų teorijas ir spalvų parinkimą, naminius augalus ir augalus už lango, o taip pat kiemo (ir plačiau, kraštovaizdžio) svarbą kuriant jaukius, tausojančius namus.
Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo namus? Taip pat aptarsime išmetamų ir atidavimui atnešamų daiktų žemėlapį – Vilniaus mastu. Apie daiktų biografiją ir mūsų vaidmenį joje kalbamės su socialine verslininke, DĖK’ui galerijos kuratore Milda Paukšte. Milda šiuo metu studijuoja tekstilės meną ir dizainą, o jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla didele dalimi susijusi su antriniu daiktų panaudojimu: Milda veda antrinio dizaino kūrybines dirbtuves, aplinkosaugos klausimams skirtus mokymus moksleiviams ir verslui. Laidos „Žmogus ir miestas” klausytojams Milda meta iššūkį, skirtą sąmoningam santykiui su daiktais.

Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip kuriamos erdvės ir erdvinės struktūros, mėginant jas prakalbinti apie žmogaus egzistencinę būtį? Kodėl toks kūrybos kelias įkvepia šiuolaikinės architektūrinės praktikos fone. Apie savo kūrybines patirtis pasakoja architektas Džiugas Karalius.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vilnius turi naują miesto vyriausiąją architektę kurios požiūris į miesto ateitį ir kaitos procesus nuo šiol lems kokiame mieste gyvename. Todėl šį sykį Žmogaus ir miesto studijoje susitikome su Laura Kairiene ir pabandėme sužinoti kokių nuotaikų kupina yra jos darbo pradžia. Kalbėtis dabar, pradėjus eiti naujas pareigas, yra pats laikas, nes nauja pradžią lydi daug įkvėpimo ir idealizmo, kuris nuo ilgų ir sudėtingų darbų palaipsniui gali imti dilti. Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis transformavo vyriausiojo architekto reikšmę, paversdamas save vieša figūra. Tai neabejotinai formuos ir lūkesčius naujajai miesto vyriausiajai architektei. Bet ką iš tiesų gali miesto architektas ar architektė? Su kokia komanda, duomenimis ir instrumentais tenka dirbti? Kokius reikalavimus jai kelia visuomenė? Kokias galimybes ir problemas Laura mato Vilniaus miesto kaitos procesuose?

Laura Kairienė yra Lietuvos architektų rūmų, ACE darbo grupės „Moterys architektūroje“ narė ir Vilniaus miesto vyriausioji architektė.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir menininkais (ryškus gyventojų įsitraukimo į savo rajono vizijos rengimą bendradarbiaujant su architektais atvejis – Šančių bendruomenės projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė visuomenė” (2020-2023), kuris gavo tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą)? Ir kokia upių reikšmė šiuolaikiniame mieste? Laidos svečiai: architektas Linas Tuleikis, menininkė Vita Gelūnienė ir aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys. Laidos pabaigoje skamba prologas iš Šančių bendruomenės operos „Kopūstų laukas”.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Nuotraukos aut. Darius Petrulis.

Ar kokybiška mokyklų ir darželių architektūra gali įžiebti meilę architektūrai? O gal ji gali megzti tampresnį ryšį tarp auklėtinių ir jų ugdytojų?

Apie kokybiškos švietimo įstaigų architektūros poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje kalbamės su architekte, iniciatyvos „Rebuild the Wonderful“ įkūrėja ir viena iš studijos „DO ARCHITECTS“ partnerių Gilma Teodora Gylyte.

„Rebuild the Wonderful“ projektas yra skirtas masinei Ukrainos sovietinio tipo mokyklų transformacijai. Architektūrinės koncepcijos šioms mokykloms kuriamos bendradarbiaujant su vicepremjeru Michailu Fedorovu, atsakingu už inovacijas ir švietimą, taip pat su Švietimo ir mokslo ministru Oksen Lisovyj bei su nevyriausybine organizacija „Mariupol Reborn“, planuojančia kaip bus atstatomas Mariupolio miestas.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Architekto ir urbanisto Jan Gehl žmona, psichologė Ingrid kartą paklausė kodėl architektai nesidomi žmogumi ir nekuria miesto žmogui. Šių klausimų pastūmėtas Gehl parašė knygą Miestai žmonėms tapusia šio amžiaus urbanistiniu manifestu. Knyga mums primena apie tai, kad miestai pirmiausia būti patogūs ne judėjimui automobiliu, bet pasivaikščiojimams, važiavimui dviračiu, susitikimams ir jaukiam buvimui. Apie knygą ir apie miesto kuriame tiesiog gera gyventi kūrimą kalbiname architektę, vieną iš studijos „DO ARCHITECTS“ įkūrėjų ir Lietuviško knygos Miestai žmonėms leidimo įvado autorę Gilmą Teodorą Gylytę.
Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

“Pastatai man kalba” yra sakiusi architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kviečiame aptarti tai, kaip prakalbinti mus supančią fizinę aplinką, kaip apie ją pasakoti ir padėti kitiems išgirsti miesto istorijas. Pretekstu pokalbiui tapo Kauno tarpukario architektūros įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet atsispiriant nuo to pabandysime atrasti ne tik Kauną, ne tik tarpukario modernizmą, bet ir kitus kontekstus. Pabandysime pasikalbėti apie architektūrą ne kaip fizinį darinį sutverta iš plytų ir plieno, bet apie naratyvus ir kasdienybę slypinčią materijos kiaute.
dr. Marija Drėmaitė architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė tyrinėjanti 20 a. architektūros istoriją, visuomenę, pramonės paveldą ir industrializacijos kultūrą.
Ved. Matas Šiupšinskas

„Upės jungia”, – teigia iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės. Kartu su upių pakrantėse įsikūrusiomis miestų ir miestelių bendruomenėmis jos plėtoja kultūrinius maršrutus skirtus Lietuvos upių ir jų pakrančių pažinimui. Iniciatyva gimė „Kaunas 2022” programos rėmuose, apėmė Kauną ir Kauno rajoną, ir auga toliau. Per keletą metų išplėtotos veiklos kviečia giliau pažinti upes ir patirinėti savo ryšį su upėmis: plenerai ir dirbtuvės pakrantėse, upių biologinei įvairovei skirtos specialistų paskaitos, prie upių įsikūrusių miestelių istorijos ir unikalaus nematerialaus kultūros paveldo pažinimas, o svarbiausia – upių kultūrinių maršrutų gaivinimas. Planuose – žemės menui skirtos iniciatyvos. Organizatorės pabrėžia, kad miestams puoselėjant ryšius su upėmis svarbu pažinti ir išmokti branginti pakrančių natūralumą. Šios „Žmogus ir miestas” (Homo cultus) laidos viešnios – iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės: jūrų skautė, buriuotoja, Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva” Amatų klubo vadovė Vitalija Kuršienė ir bendruomenių kultūrinių veiklų iniciatorė Romena Puikytė.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Architektūros magiją galime pajusti judėdami mieste arba užėję į vieną kitą dėmesio vertą pastatą, bet dalis eksperimentinių architektūros procesų taip ir liktų nematomi visuomenei jei ne architektūrai skirtos galerijos. Kaip tokios erdvės atsiranda ir kas veda jų įkūrėjus į priekį? Kuo skiriasi galerija skirta architektūrai nuo galerijos skirtos architektūros menui? Kaip bėgant metams keičiasi kalbėjimas apie architektūrą Venecijos architektūros bienalėje? Apie tai kalbėjomės su šiemet Kaune atsidariusios pop-up galerijos A-XY viena iš įkūrėjų Vika Pranaityte ir Vilniuje nuo 2015 metų veikiančios galerijos Nulinis laipsnis sumanytoju Tomu Grunskiu.

Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.