Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra antrasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas