Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis planavo kalbėti apie savo sudarytą 2024 metų detektyvinių serialų Top 10, bet pokalbis susidėliojo visiškai kitaip.

Iš pradžių laidos vedėjai aptarė neįtikėtinai didelę pasaulinę naujų serialų, detektyvinių – taip pat, pasiūlą bei panagrinėjo kelias jų žiūrėjimo taktikas, leidžiančias su mažiausiais turinio nuostoliais padidinti pažiūrėtų serialų kiekį.

Na, o vėliau, supratus, kad geriausiųjų rinkimas nepasibaigus metams nėra tikslus, buvo aptarti tie serialai, kurie į sąrašą nepateko, o dėl vieno iš jų, „Juodieji balandžiai“ (Black Doves), vedėjai net šiek tiek pasiginčijo.

Taip pat laidoje dar buvo paminėti „Miss Scarlet and The Duke“, devintas „Šetlando“ (Shetland) sezonas, serialas „Tobula pora“ (The Perfect Couple) ir jau pirmadienį pasirodysianti pirmoji šešto „Strike“ sezono serija pagal J. K. Rowling (po Roberto Galbraitho slapyvardžiu) romaną „Juoda kaip rašalas širdis“ (The Ink Black Heart).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pagaliau atėjo ta valanda, kai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis atsakys į ne kartą klausytojų jiems užduotą klausimą: „O kodėl jūs taip retai aptarinėjate lietuviškai leidžiamus detektyvus“?
Tuo iš esmės pristatymą galima ir baigti, kadangi visoje laidoje vedėjai, pasitelkę klasifikaciją, apibendrinimus, palyginimus, nuorodas į ankstesnes laidas bei kitus įmantrius metodus, pasakys, kad lietuviškai leidžiami detektyvai, išversti iš užsienio kalbų, sudaro gana specifinę detektyvų grupę ir kad ta grupė toli gražu ne visada tiksliai atspindi didingą visuotinį detektyvinės literatūros peizažą.
Apie išsamesnes rekomendacijas bus kalbama artimiausiose laidose, siūlant skaitinių artėjančioms šventėms.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie lokalių detektyvų galimybes patekti į globalių skaitytojų rankas ir, ten patekus, tolimesnį likimą.

Laidos pradžioje išsiaiškinę, kad detektyvų srityje globalumo kriterijus yra labai aiškus - globalią šlovę ar bent jau globalų susidomėjimą sukelia tik tie detektyvai, kurie pasidaro prieinami anglų kalba, vedėjai imasi lenkiško detektyvo „Tajemnica Domu Helclów“ („Helclų namo paslaptis“), neseniai išversto į anglų kalbą ir aptaria, kodėl angliškai skaitantys gauna „Mrs. Mohr Goes Missing“ („Ponia Mohr dingo“) pavadinimą, o pagrindinės herojės pavardė angliškame vertime iš Szczupaczyńskos virsta Turbotynska.

Ir, be abejo, laidoje iširiama svarbiausia mįslė: kodėl lenkiškas detektyvas apie XIX a. Krokuvą ir nusikaltimus tiriančią Krokuvos Jogailos universiteto anatomijos katedros dėstytojo žmoną Zofią Szczupaczyńską (arba Turbotynską) buvo ne tik išverstas į anglų kalbą, bet ir verčiamas toliau.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vienas iš saikingai teigiamų paskaitomo (ar pažiūrimo) detektyvo apibūdinimų būtų „normalus“ – žodis „normalus“ čia reiškia ne kokį nors lyginimą su kraštutiniais atvejais, bet veiksmą be ypatingo žiaurumo, ekscentrikos ar keistų siužeto posūkių. Panašiai galima pavadinti ir seklį – jis irgi „normalus“ žmogus, be priklausomybių, daugiau ar mažiau sugeba funkcionuoti visuomenėje ir galbūt net turi visai normalią šeimą, kaip inspektorius Barnabis iš „Midsomerio žmogžudysčių“ ar salų komisarė Lena Lorencen iš Annos Johansen jau dešimties lietuviškai išleistų detektyvų ciklo. Tokių seklių (turime galvoje, žinoma, literatūrinius ar kinematografinius) yra mažuma, ir vis dėlto bendrame keistų ekscentrikų kontekste jų kartais pasigendame, o atradę džiaugiamės. Kuo geri ir kuo blogi vadinamieji „normalūs“ sekliai, aiškinasi laidos vedėjai, paskatinti, beje, vienos iš klausytojų įrašo feisbuke. Pradėję aiškintis, žinoma, tuojau pat suklasifikuoja, sudėlioja papunkčiui reikalavimus, kuriuos turi atitikti seklys, kad ir jis pats, ir siužetas, kuriame jis veikia, pelnytų pavadinimą „normalus“.
O pagyrimas tai ar ne, kiekvienas žiūrovas, skaitytojas ir klausytojas vis tiek sprendžia pats.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie kitokio žanro detektyvus. Pretekstu pokalbiui tapo Ernesto naktiniai nuotykiai pilyje, pasibaigę lavono ištempimu iš vieno kambario į kitą (verta paminėti, kad tempiamas lavonas nesusivaldė ir pradėjo juoktis).

Laidos vedėjai, suradę tikslius „kitokio žanro detektyvo“ kriterijus (tai ne knygos, ne filmai ir ne serialai), aptarė radijo ir tradicinius detektyvinius spektaklius bei su savanorių pagalba išanalizavo Lietuvos policijos sukurtą instagraminį detektyvinį žaidimą.

Laidoje paminėti: interaktyvus muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“, radijo spektakliai „Pasitikėjimo žaidimas“ (autorė Miglė Anušauskaitė) ir „Troškulys“ (pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“) bei „Senos damos vizitas“ (Kauno dramos teatras, rež. Aidas Giniotis).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje vedėjai aptarinėja pačias giliausias detektyvo žanro šaknis – mįsles ir galvosūkius, be kurių tiesiog nebūtų įtempto ir patrauklaus siužeto. Turbūt neatsitiktinai galvosūkiais grindžiami detektyvai pastaruoju metu darosi vis populiaresni – jų sprendimas padeda mankštinti protą ir kartu atitraukia nuo kasdienių pasaulio įvykių, kurie ne visada nusipelno gero žodžio. Laidos vedėjai su malonumu aptaria detektyvų pasaulio sensaciją - galvosūkių rinkinius „Murdle“, išleistus ir lietuviškai, vykusiu pavadinimu „Mirklės“, o taip pat ypatingos žiūrovų simpatijos sulaukusį detektyvinį serialą „Ludwig“, tiksliau, pirmąjį jo sezoną, ir šį kartą serialą pažiūrėjo jau ne tik Ernestas. Negana to, panašių serialų netrukus pasirodys dar daugiau, ir visiškai akivaizdu, kad tai ryški tendencija (šioje vietoje laidos vedėjai, kaip tikri ekspertai, įgyja moralinę teisę ištarti visų ekspertų mėgstamiausią frazę: „...kaip mes jums sakėme dar pernai...“, kadangi detektyvų kaip galvosūkių gausėjimą ir populiarėjimą tikrai mini ne pirmą kartą). Be to, Rasa pagaliau gavo progą daugiau pakalbėti apie galvosūkių sprendimams skirtą BBC laidą „Only Connect“ ir net pamėginti užduoti vieną iš klausimų Ernestui. Kaip visa tai sekėsi, sužinosite laidoje.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis visą laidą skiria svarbiam (kalbant apie kelis pastaruosius metus) reiškiniui – britų rašytojo Micko Herrono knygų serijai „Slough House“ ir pagal šiuos romanus vis dar kuriamam (neseniai baigėsi ketvirtas bei anonsuotas penktas sezonas) serialui „SlowHorses“.

Ir knygų serijos, ir serialo svarbumą formuoja autorinė tradicijų interpretacija. Akylai stebėdamas abi britiško šnipų trilerio klasikines pozicijas, kur vienoje pusėje neįprastose situacijose energingai veikia ir juokauja Iano Flemingo Džeimsas Bondas, o kitoje šnipiška rutina skundžiasi ir verkšlena Johno le Carré Smailis, Herronas šias opozicijas sintezuoja ir gauna absoliučiai netikėtą rezultatą, kur verkšlenantys ir besiskundžiantys agentai patenka į organiškai juokingo veiksmo situacijas.

Ir dar daugiau – rašytojas skaitytojams duoda retą šiame žanre realistinį optimizmą – nors visi Herrono herojai turi blogų savybių, kai kurie iš jų yra šiaip labai nemalonūs tipai, tarpusavyje bendraujantys su pykčiu ir nuoširdžia neapykanta, bet, prasidėjus veiksmui, rašytojas (ir jo herojai) sugeba įtikinamai parodyti, kad laikinos sąjungos, bendradarbiavimas, peties pakišimas ir didvyriškumas yra įmanomi net labiausiai komplikuotuose bendrijose.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šiandien Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis „Nenušaunamuose siužetuose“ pirmą kartą (užsiminta buvo ir anksčiau, bet fragmentiškai) išsamiau kalba apie klasikines europietiškas, prancūziškai-belgiškas komiksų knygas.

Pokalbio pretekstu tapo vasarą lietuviškai išleista legendinės, bet Lietuvoje beveik nežinomos serijos apie Asteriksą ir Obeliksą knyga „Asteriksas Olimpinėse žaidynėse“ (originalas pasirodė 1968 m.). Laidoje vedėjai aptaria komikso autorius René Goscinny ir Albertą Uderzo ianagrinėja komiksų istoriją sovietinėje Lietuvoje ir vėliau.

Komiksai pokalbį nuvairuoja link animacinių filmų ir laidos vedėjai prisimena (bei saikingai pagiria) detektyvinį animacinį serialą „Grimsburgas“, kurio pirmas sezonas baigėsi gegužės mėnesį, o antras pasirodys link žiemos vidurio.

Vedėjai žvilgtelėjo ir į „Nenušaunamų siužetų“ animacinę ateitį – laidos klausytojas primygtinai rekomendavo pažiūrėti ir eteryje aptarti tris japoniškas detektyvines anime – „Odd Taxi“, „How to Become Ordinary“ ir „Undead Girl Murder Farce“ ir į šiomis rekomendacijomis bus su dėkingumu pasinaudota.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Kai kalbame apie detektyvinius siužetus, dažnai vartojame tokius žodžius, kaip „išnarplioti“, „suregzti“ ar „gudriai susukti“. Kokiai dar veiklos sričiai tinka šie žodžiai? Teisingai – mezgimui (ir nėrimui). Todėl šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai aptars mezgimo motyvus detektyvuose: pasirodo, jų stebėtinai nemažai, ir anaiptol ne tik ten, kur buvo galima tikėtis. Be to, pasitaiko ir netikėtų detektyvinių mezgimo iniciatyvų – vieną iš jų šią vasarą mielai išbandė Rasa (na, turbūt nenuostabu, kad ne Ernestas).
Žinoma, nebus apsieita be klasifikacijos ir pavyzdžių, kurie daug kam gerai žinomi ir kaip tik dėl to labai patikimi. Todėl šios laidos rekomendacijos paprastos: primename, jog tamsėjant vakarams labai verta ir tiesiog malonu prisiminti geriausius aukso amžiaus detektyvus – Margery Allingham (kodėl – bus pranešta laidoje), Patricią Wentworth su jos garsiąja mezgėja detektyve panele Silver, ir, žinoma, Agathos Christie mis Marpl.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidą skiria ne kartą „Nenušaunamų siužetų“ minėtam, bet išsamiau taip ir neapkalbėtam britų rašytojui Anthony Horowitzui. Bet laidoje bus aptariame ne visa jo kūryba, o tik viena, sąlyginai nauja, 2017 metais pradėta romanų serija, kurioje yra du herojai – pats Horowitzas ir buvęs policijos inspektorius Hawthornas.

Pretekstu aptarti seriją tapo hipotezė, kad šiais romanais (serijoje jau yra penkios knygos), kur realybė taip virtuoziškai pinama su fikcija, autorius skelbia žinią apie naujo ir labai intriguojančio detektyvinio žanro atsiradimą.

Kad šis teiginys nebūtų plikas, laidos vedėjai klausytojams pateiks žaibišką svarbiausių žanro naujovių ir išradimų chronologiją – nuo E. A. Poe iki šiandieninių „true crime“.

Laidoje aptariamos trys į lietuvių kalbą dar neišversti A. Horowitzo detektyvai: „The Word Is Murder“ (2017), „The Sentence Is Death“ (2019) ir „A Line to Kill“ (2021).


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis