Laidoje kalbama apie retą paukštį netankioje lietuviškos įtempto siužeto literatūros atmosferoje – kovinį veiksmo romaną „Master. Versija 1.1“.

Apie knygą pasakoja jos autorius Antanas Marcelionis, programuotojas, keliautojas dviračiu ir buriuotojas. Jis klausytojams dekonstruoja formulę, pagal kurią kiekviena iš rašytojo veiklos sričių visiškai organiškai susipynė į netolimoje ateityje vykstantį siužetą.

Bekalbant taip pat išsiaiškinama, kas Antanui Marcelioniui tapo knygos rašymo katalizatoriumi, ir pažvelgiama į įtempto veiksmo konstravimo literatūrinius mechanizmus.

Ved. Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė (atsiuntusi laidai atostoginį garsinį laišką) ir Ernestas Parulskis (gyvai) kalbina Vilniaus muziejaus direktorę dr. Rasą Antanavičiūtę. Pokalbio pretekstu tapo muziejaus inicijuotas knygos „Vilnietiškas detektyvas“ išleidimas.

Šį detektyvą 1933 m. dalimis (jas spausdino dienraštis „Slowo“) rašė grupė Vilniaus žurnalistų, pasirinkę Felicjos Romanowskos slapyvardį. Pokalbyje aptariama, kaip vietinis satyrinis kūrinys sugebėjo iki šiandien išlaikyti detektyvinio siužeto aktualumą ir neprarasti lokalaus linksmumo.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai laidoje aptaria labai populiarios ir nepaprastai produktyvios detektyvų (ir, kaip paaiškėjo, meilės romanų, bet apie juos tegu kalba kiti vedėjai kitose laidose) autorės, pasirašinėjusios MC Beaton, detektyvų serijas. Priežastis paprasta – viena iš serijų apie buvusią viešųjų ryšių specialistę Agatą Reizin, norom nenorom tapusią privačia sekle, neseniai pradėtai leisti lietuviškai. Be to, tai tas retas atvejis, kai leidykla nutarė seriją pradėti versti nuo pradžios (tai pasitaiko anaiptol ne taip dažnai, kaip norėtųsi), o kadangi per trumpą laiką pasirodė dvi knygos, galima tikėtis, jog bus ir tęsiniai.
Kaip neretai nutinka šioje laidoje, Rasai ir Ernestui pradėjus plačiau šnekėtis apie škotės MC Beaton aprašytą Agatos Reizin gyvenimą ir nepaprastus nuotykius netruko paaiškėti, kad yra ne tik serialas pagal šiuos detektyvus – tai detektyvų mėgėjams nebuvo ypatinga paslaptis, nes ankstesnėse laidose jau apie tai kalbėta, - bet ir dar viena šios autorės serija apie kaimo policininką Hamišą Makbetą. Pastarojo grėsminga tik pavardė, o šiaip jis simpatiškas, jaukus ir malonus žmogus, besijaučiantis savo vietoje, kitaip negu Agata Reizin, kuri pasižymi stulbinamu gebėjimu visur, kur tik pasirodo, įsigyti konkurentų bei priešų – tiesa, draugų taip pat.
Turbūt jau aišku, kad čia kalbame apie vadinamuosius jaukius, komiškus detektyvus, kurie pasižymi dar vienu ypatumu – yra nepaprastai populiarūs ir gausiai skaitomi. O laidos pabaigoje vedėjai dar kartą pasvarsto, kaip sudėtinga į lietuvių kalbą išversti juokingus angliškus vietovardžius.
Rekomendacijos: MC Beaton knygos apie Agatą Reizin lietuviškai: „Mirties kąsnis“ ir „Klastingas veterinaras“ bei visos kitos angliškai.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje vedėjai deramai užbaigia 2024 metus, aptardami ryškiausius jų dėmesį patraukusius detektyvus, o kad nebūtų pernelyg paprasta – tai dar ir bendras detektyvinės literatūros tendencijas, kurios iš šių knygų ryškėja. Beveik jau praėjusieji metai detektyvui pasauliui, kitaip negu daug kam kitam, buvo labai palankūs. Todėl ir aptariamos tendencijos, ir jų prognozės turėtų pradžiuginti laidos klausytojus (detektyvų mėgėjus), o ko daugiau mums visiems reikia šiomis senųjų ir naujųjų metų sandūros dienomis?
Taigi, trumpai tariant, galima tikėtis tolesnio retro tendencijos stiprėjimo, daugiau ir realistiškesnių šnipų trilerių (su ypatingu dėmesiu rusų slaptosioms tarnyboms, kurios pagaliau nustojamos vaizduoti kaip visagalės ir mįslingai stiprios), daugiau galvosūkių bei kryžiažodžių, konkrečių rašytojų kaip žvaigždžių ryškėjimo, jaukių bei komiškų pasakojimų ir, be jokios abejonės, daug, labai daug japoniškų detektyvų – nemenka jų dalis bus apie maistą ir apie kates.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidoje Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis iškeliaus iš detektyvų pasaulio į tikrovę ir aptars vieną neseniai nutikusią istoriją, kurioje dalyvavo detektyvų rašytoja Elly Griffiths, jos senas, 2011 metų romanas „Kambarys pilnas kaulų“ (A Room Full of Bones) ir leidykla „Quercus publishing“, Griffiths knygas leidžiančio koncerno „Hachette“ Australijos filialas, atšaukęs (dabar!) „Kambarį pilną kaulų“ iš knygynų.

Išsamiau išnagrinėję keistą atvejį Australijoje, laidos vedėjai dar prisiminė Laurent Binet romaną „Civilizacijos“, aptarė naują Frederiko Forsaito romano apie samdomą žudiką Šakalą ekranizaciją, pakeliui užkabindami ir naujausią „Šetlando“ sezoną.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis planavo kalbėti apie savo sudarytą 2024 metų detektyvinių serialų Top 10, bet pokalbis susidėliojo visiškai kitaip.

Iš pradžių laidos vedėjai aptarė neįtikėtinai didelę pasaulinę naujų serialų, detektyvinių – taip pat, pasiūlą bei panagrinėjo kelias jų žiūrėjimo taktikas, leidžiančias su mažiausiais turinio nuostoliais padidinti pažiūrėtų serialų kiekį.

Na, o vėliau, supratus, kad geriausiųjų rinkimas nepasibaigus metams nėra tikslus, buvo aptarti tie serialai, kurie į sąrašą nepateko, o dėl vieno iš jų, „Juodieji balandžiai“ (Black Doves), vedėjai net šiek tiek pasiginčijo.

Taip pat laidoje dar buvo paminėti „Miss Scarlet and The Duke“, devintas „Šetlando“ (Shetland) sezonas, serialas „Tobula pora“ (The Perfect Couple) ir jau pirmadienį pasirodysianti pirmoji šešto „Strike“ sezono serija pagal J. K. Rowling (po Roberto Galbraitho slapyvardžiu) romaną „Juoda kaip rašalas širdis“ (The Ink Black Heart).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Pagaliau atėjo ta valanda, kai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis atsakys į ne kartą klausytojų jiems užduotą klausimą: „O kodėl jūs taip retai aptarinėjate lietuviškai leidžiamus detektyvus“?
Tuo iš esmės pristatymą galima ir baigti, kadangi visoje laidoje vedėjai, pasitelkę klasifikaciją, apibendrinimus, palyginimus, nuorodas į ankstesnes laidas bei kitus įmantrius metodus, pasakys, kad lietuviškai leidžiami detektyvai, išversti iš užsienio kalbų, sudaro gana specifinę detektyvų grupę ir kad ta grupė toli gražu ne visada tiksliai atspindi didingą visuotinį detektyvinės literatūros peizažą.
Apie išsamesnes rekomendacijas bus kalbama artimiausiose laidose, siūlant skaitinių artėjančioms šventėms.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie lokalių detektyvų galimybes patekti į globalių skaitytojų rankas ir, ten patekus, tolimesnį likimą.

Laidos pradžioje išsiaiškinę, kad detektyvų srityje globalumo kriterijus yra labai aiškus - globalią šlovę ar bent jau globalų susidomėjimą sukelia tik tie detektyvai, kurie pasidaro prieinami anglų kalba, vedėjai imasi lenkiško detektyvo „Tajemnica Domu Helclów“ („Helclų namo paslaptis“), neseniai išversto į anglų kalbą ir aptaria, kodėl angliškai skaitantys gauna „Mrs. Mohr Goes Missing“ („Ponia Mohr dingo“) pavadinimą, o pagrindinės herojės pavardė angliškame vertime iš Szczupaczyńskos virsta Turbotynska.

Ir, be abejo, laidoje iširiama svarbiausia mįslė: kodėl lenkiškas detektyvas apie XIX a. Krokuvą ir nusikaltimus tiriančią Krokuvos Jogailos universiteto anatomijos katedros dėstytojo žmoną Zofią Szczupaczyńską (arba Turbotynską) buvo ne tik išverstas į anglų kalbą, bet ir verčiamas toliau.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vienas iš saikingai teigiamų paskaitomo (ar pažiūrimo) detektyvo apibūdinimų būtų „normalus“ – žodis „normalus“ čia reiškia ne kokį nors lyginimą su kraštutiniais atvejais, bet veiksmą be ypatingo žiaurumo, ekscentrikos ar keistų siužeto posūkių. Panašiai galima pavadinti ir seklį – jis irgi „normalus“ žmogus, be priklausomybių, daugiau ar mažiau sugeba funkcionuoti visuomenėje ir galbūt net turi visai normalią šeimą, kaip inspektorius Barnabis iš „Midsomerio žmogžudysčių“ ar salų komisarė Lena Lorencen iš Annos Johansen jau dešimties lietuviškai išleistų detektyvų ciklo. Tokių seklių (turime galvoje, žinoma, literatūrinius ar kinematografinius) yra mažuma, ir vis dėlto bendrame keistų ekscentrikų kontekste jų kartais pasigendame, o atradę džiaugiamės. Kuo geri ir kuo blogi vadinamieji „normalūs“ sekliai, aiškinasi laidos vedėjai, paskatinti, beje, vienos iš klausytojų įrašo feisbuke. Pradėję aiškintis, žinoma, tuojau pat suklasifikuoja, sudėlioja papunkčiui reikalavimus, kuriuos turi atitikti seklys, kad ir jis pats, ir siužetas, kuriame jis veikia, pelnytų pavadinimą „normalus“.
O pagyrimas tai ar ne, kiekvienas žiūrovas, skaitytojas ir klausytojas vis tiek sprendžia pats.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie kitokio žanro detektyvus. Pretekstu pokalbiui tapo Ernesto naktiniai nuotykiai pilyje, pasibaigę lavono ištempimu iš vieno kambario į kitą (verta paminėti, kad tempiamas lavonas nesusivaldė ir pradėjo juoktis).

Laidos vedėjai, suradę tikslius „kitokio žanro detektyvo“ kriterijus (tai ne knygos, ne filmai ir ne serialai), aptarė radijo ir tradicinius detektyvinius spektaklius bei su savanorių pagalba išanalizavo Lietuvos policijos sukurtą instagraminį detektyvinį žaidimą.

Laidoje paminėti: interaktyvus muzikinis spektaklis „Basso Ostinato“, radijo spektakliai „Pasitikėjimo žaidimas“ (autorė Miglė Anušauskaitė) ir „Troškulys“ (pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“) bei „Senos damos vizitas“ (Kauno dramos teatras, rež. Aidas Giniotis).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis