Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis paskutinėje sezono laidoje kalba apie tai, kas detektyvų ir trilerių mėgėjų, skaitytojų ir žiūrovų – laukia ateityje, tiek artimiausioje, tiek ir tolimesnėje.

O ten laukia keli svarbūs įvykiai: BBC skelbia artėjančią Agathos Christie romano „Endless Night“ ekranizaciją; ruošiamas trečias kelių serijų filmas pagal Anthony Horowitzo romanus apie redaktorę Susan Ryeland ir jos redaguojamų detektyvų herojų Atiką Piundą; pradedama Philipo Kerro romanų policininką Bernį Giunterį serijos ekranizacija; švedų TV4 pradeda iš naujo ekranizuoti Heningo Mankelio romanų apie komisarą Valanderį seriją.

Tai, žinoma, ne viskas – laidoje aptariamos kelios knygos, o Rasa pasidžiaugia, kad laidos vedėjų favoritinė autorė Janice Hallett parašė dar vieną puikų detektyvą „Tikrintojas“ (Examiner) ir primena, kad rudenį pasirodys naujas rašytojos detektyvas „Kolekcininkas“.

Taigi, detektyvai su trileriais nesibaigs niekada, todėl rugsėjo pirmą prasidėsiantis naujas „Nenušaunamų siužetų“ sezonas bus, kaip visuomet, intensyvus.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šioje laidoje vedėjai sveikina rašytoją Abirą Mukherjee, kurio politinis trileris „Persekiojami“ (Hunted) išrinktas geriausia Britanijos detektyvinio žanro knyga. Į apdovanojimų ceremoniją Mukherjee skrido tiesiai iš Kauno, kur viešėjo Kauno literatūros savaitės renginiuose, susitiko su skaitytojais, pasakojo apie savo (esamas ir būsimas) knygas bei kitus dalykus, o taip pat pasiūlė naujo kokteilio receptą (receptas bus šeštoje jo istorinių detektyvų apie kapitoną Vindemą ir seržantą Banerdžį serijos knygoje, kuri pasirodys lapkričio mėnesį).
Džiugiai apsvarstę žvaigždės (arba „paslaptingo svečio iš Indijos“, kaip jis pavadintas Kauno kultūros savaitės programoje) apsilankymą, Rasa ir Ernestas pradėjo svarstyti, ar daug atrastų taip lengvai ir laisvai su publika bendraujančių rašytojų, na, o nuo čia jau tik vienas kelias – imtis klasifikacijos, iliustruojamos ryškiausiais patirties vaizdeliais.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalba apie klasikinių detektyvų ekranizacijas ir bekalbėdami nuvairuoja nevaldomo spekuliavimo lankas.

Laida prasidėjo tradiciškai, aptariant net ne detektyvinės, o universaliosios klasikos, Jane Austen garsiausio romano „Puikybė ir prietarai“, būsimą ekranizaciją ir jai atrinktus aktorius. Kino vaidmenų atitikimo romanų turiniui linija organiškai perėjo prie artėjančios „Ketvirtadienio žmogžudysčių klubo“ premjeros, nes vedėjai sužinojo, kad svarbų Richardo Osmano romano herojų, lenką Bogdaną vaidins visiškai ne lenkas, ir net ne rytų europietis, o grynas britas.

Ši naujiena privertė laidos vedėjus šnektelėti apie dar nepaskelbtus būsimų klasikinių detektyvų ekranizacijų aktorius ir, laukiant naujos mis Marpl bylų ekranizacijos, prisiminti ankstesnes heroję suvaidinusias aktores.

Na, o nuo mis Marpl tėra vienas žingsnis iki Erkiulio Puaro, kurį laidos vedėjai, be abejo, žengė, su pasimėgavimu paspekuliuodami, kad galėtų suvaidinti belgų seklį hipotetinėje lietuviškoje ekranizacijoje.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Gegužės 5 d.laida „Nenušaunami siužetai“ turėtų būti pažymėta „S“ ženklu - kaip „suaugusiems“, kadangi joje Rasa ir Ernestas, susiradę tarsi specialiai jiems laikraščio „Times“ atliktą išsamų tyrimą, aptarinėja įvairiausius seriale „Midsomerio žmogžudystės“ naudotus žudymo būdus. Tokios kraugeriškos ir taip gausiai statistine medžiaga iliustruotos laidos dar nebuvo! Tačiau klausytojams siūloma nenusiminti, nes žiaurios (ir ypač išradingos) žmogžudystės aptarinėjamos ne taip jau ilgai, o paskui vedėjai nejučiomis imasi to, ką labiausiai mėgsta – žinoma, klasifikacijos. Aiškinasi, kokį vaidmenį detektyvuose atlieka ypač sudėtingos, įmantrios ar tiesiog ekscentriškos žmogžudystės. Į pasakojimą visiškai natūraliai įsiterpia žinia apie ką tik pasirodžiusį kolekcininkams skirtą meškutį Puaro, kuris, kaip ir visa laida, taip pat skirtas ne vaikams. (S)

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Psichologinių ir net psichiatrinių motyvų detektyvuose ir trileriuose pasitaiko gana dažnai. Juos galima mėgti, galima nemėgti, bet kartais visai įdomu sužinoti, kiek išgalvoti psichologiniai tyrimai bei metodai turi bendro su tikrove. Kadangi Ernestas kaip tik neseniai pasižiūrėjo serialą „Vienos kraujas“, kurio vienas iš pagrindinių herojų yra jaunas psichiatras Maksas Libermanas, paties daktaro Freudo mokinys, ir psichoanalizės žinios jam labai praverčia atskleidžiant nusikaltimus, tai laidos vedėjai nutarė šiek tiek plačiau aptarti klasikinę psichoanalizę, jos naudą, ar ten tikrai viskas apie seksą, na, ir ta proga dar mėgino nustatyti, kaip teisinga sakyti – „schizofrenija“ ar „šizofrenija“. Rasai tai buvo proga prisiminti savo pirmą aukštąjį išsilavinimą – psichologiją, na, o pabaigoje dar buvo paminėti detektyvų rašytojai, kurie pasinaudojo psichoanalizės motyvais savo herojams ir siužetams kurti ir kuriems tai neabejotinai pavyko.
Rekomendacijos: Franko Talliso 7 knygos apie jaunąjį psichoanalitiką Maksą Libermaną ir jų pagrindu sukurtas serialas „Vienos kraujas“; amerikietis detektyvų rašytojas Rossas Macdonaldas (lietuviškai yra jo „Pražūtingas baseinas“, „Nešvarūs pinigai“, „Šalta mirties ranka“, daugiau – angliškai, yra išversta į rusų ir lenkų kalbas).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Ką jau ką, bet detektyvinius serialus laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai aptarinėja neretai, tad kodėl to nepadarius ir šį kartą, juo labiau, kad vykusiai sutapus aplinkybėms naują serialą „Rezidencija“ (The Residence) pasižiūrėjo ir Rasa, ir Ernestas. Serialas jau spėjo pagarsėti gerais įvertinimais, bet ar tai nors kiek sutrukdė Rasai jį kritikuoti? Žinoma, ne. Labiausiai kliuvo šio iš tiesų dinamiško komedijinio serialo palyginimui su filmu „Ištraukti peiliai“: argumentus patys išgirsite laidoje. Ernestas nepasidavė ir tvirtai gynė savo (kitokią) nuomonę. Tad ta pačia proga buvo aptarti dar keli iš naujesnių detektyvinių serialų, nuomonę apie kuriuos galėsite susidaryti ir patys, jei turėsite laiko ir noro.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis aptaria kelis detektyvinius (ir beveik detektyvinius) romanus, atrastus Vilniaus knygų mugėje, o daugiausiai dėmesio skiria vienai mugės mįslei įminti.

Mugėje laidos vedėjams didelį įspūdį padarė nesuvokiamo ilgio gerbėjų, trokštančių gauti rašytojo Chriso Carterio autografą, eilės. Ganėtinai egzotiškas atrodė ir pats detektyvų autorius, kaip kokia roko žvaigždė, ir visa tai vedėjus paskatino nusipirkti bent po vieną Carterio knygą, kad jas perskaitę įmintų rašytojo populiarumo paslaptį.

Šitaip laidoje buvo išsamiai aptarti du romanai – „Krucifiksas“ ir „Mirties skulptorius“: jų siužetinės ypatybės, atmosferos kūrimo taktikos ir herojų konstravimo modeliai, o aptarimo finale klausytojai gaus ir populiarumo paslapties išaiškinimą.

Laidoje taip pat kalbėta apie estų rašytojo Reino Raudo lietuviškai išverstą romaną „Tobulo sakinio mirtis“, kuris mugėje buvo atsargiai pozicionuojamas kaip šnipų trileris bei Valdo Barto distopinį nuotykių romaną „Miestas anapus“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Detektyvų istorijoje seniai žinomos įvairios vietovės, kuriose žmogžudysčių (ir, žinoma, jų tyrimų) skaičius gerokai didesnis negu beveik bet kur kitur. Tai ir jaukus St Mary Meadas, kuriame gyvena kukli pagyvenusi ponia mis Marpl, ir Oksfordas su savo apylinkėmis, kur (įvairiais gyvenimo laikotarpiais) gyvena ir dirba inspektorius Morsas, ir, žinoma, pagarsėjęs Midsomeris – tai tik keli pavyzdžiai. Laidoje vedėjai su malonumu prisimins dar vieną (nors iš tiesų tai du, kaip netrukus paaiškėti) tokią vietovę – Švedijos pajūrio kurortą Hiuvenesetą, apie kurio žmonių gyvenimą ir nepaprastus nuotykius rašo garsi švedų detektyvų autorė Kristina Ohlsson. Kadangi jau keturi stori jos detektyvai išversti į lietuvių kalbą, Rasa ir Ernestas, perskaitę naujausią iš jų, nutarė plačiau apie jį pakalbėti. Nors iš pat pradžių buvo galima įtarti, kad čia esama ne tik literatūrinio intereso – Ernestas seniai domisi vieno iš pagrindinių šios detektyvų serijos herojų, buvusio finansininko Augusto Strindbergo, atsikrausčiusio iš Stokholmo į Hiuvenesetą, nauju verslu – naudotų daiktų parduotuve.
Tad bus kalbama ir apie šį verslą, ir apie panašius švediškus miestelius, prie kurių natūraliai prisidės dar vienas – Fjolbaka, ne kartą aprašytas kitos švedų detektyvų autorės Camillos Läckberg detektyvuose apie rašytoją ir seklę mėgėją Eriką Falk.

Rekomendacijos: Kristinos Ohlsson detektyvai: „Audrų stebėtojas“, „Ledlaužis“, „Šešėlis“ ir „Gyvybės ratas“; Camilos Läckberg detektyvai apie Fjolbaką (tik ne „Auksinis narvelis“ ir tirbūt ne trilogija, parašyta kartu su Henriku Fexeusu; o jei kam įdomu, už ką skiriama „Patrona“ premija, siūloma paskaityti Pascalio Engmano „Žiurkių karalius“, „Našlės“ ir „Ugnies žemė“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis laidoje ieško tų kelių siužetinių ėjimų ar koncepcijų, kurios nedelsiant signalizuoja, kad detektyvinį romaną (ar serialą) turbūt teks skaityti iki pabaigos. Na, arba atvirkščiai – mesti po penkiolikos minučių.

Į tyrinėtojų rankas pakliuvo ir buvo išsamiai išnagrinėti du serialai (tiksliau formuluojant - jų pirmosios penkiolika minučių) – klasika tampantis „Žmogžudystės viename name“ ir apynaujis, paties Abiro Mukherjee rekomenduotas „Virdee“ bei Iaino Pearso romanas „Likimo pirštas“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Tradicinė japoniškų detektyvų apžvalga visai nejuokais paklūsta tradicijoms – visų pirma, tradicija jau yra pats jos pasirodymas, antra, laidos vedėjai ir vėl nesutilpo į vieną laidą, norėdami aptarti visas naujienas. Tad taip ir išėjo, kad šioje laidoje bus daugiausiai kalbama apie naują reiškinį Japonijos detektyvų scenoje (beje, sumanios šių detektyvų vertėjo žmonos dėka netrukus pasirodžiusį ir angliškai skaitančiame, taigi globaliame, pasaulyje). Reiškinys dvejopas: neįprastas yra ir pats detektyvų autorius Uketsu, pasirodantis vaizdo įrašuose su kostiumu ir kauke, ir jo sukurtas detektyvinių istorijų pasakojimo būdas aiškinantis įvairius paveikslėlius ir vėliau siejant juos į vieną visumą. Kadangi japonai mistifikacijas mėgsta (ką iliustruoja ir vienas tikras įvykis Vilniaus knygų mugėje 2008 m., apie kurį užsimena laidos vedėjai), tai ir pats Uketsu, ir jo detektyvai labai greitai išpopuliarėjo.
Tačiau tai ne viskas - dar aptariamas tradicinis japoniškas (kitaip tariant, labai nuodugnus, painus ir sudėtingas) klasiko Seicho Matsumoto „Tiria inspektorius Imanišis“ (Inspector Imanishi Investigates) ir pagal vakarietiškus žanro standartus (kitaip tariant, sekant Agatha Christie) parašytas Shizuko Natsuki detektyvas „Žmogžudystė prie Fudzi kalno“.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis