Nenušaunami siužetai

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbasi apie psichopatų gausą detektyvuose – ir romanuose, ir serialuose – bei svarsto, kodėl žmones taip traukia pasakojimai apie tuos, kurie eina per gyvenimą neturėdami nei gėdos, nei sąžinės?

Laidos pradžioje išgryninę „psichopato“ terminą, vedėjai stabteli ir aptaria kelis Agathos Christie detektyvus ir padaro išvadą, kad beveik visi Christie žudikai, pasirodo, esą psichopatai, iki tam tikro laiko sumaniai slėpę savo keistus polinkius ir labai vykusiai funkcionavę normaliame gyvenime.

Na, o daugiausiai dėmesio laidoje sulaukė šviežias serialas „Žvėris manyje“ (The Beast in Me), nes būtent šiame kūrinyje laidos vedėjai atrado priežastį, kodėl detektyviniai psichopatai yra nuobodūs: kai susikoncentruojama į veiklą herojaus, kuriam neegzistuoja jokios normalius žmones kaustančios kliūtys, tai nebelieka būtinų normalaus detektyvų elementų – paslapties ir mįslės.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Artėjant Kovo 11-ajai laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai sveikina visus klausytojus ir pasinaudoję proga nutaria pakalbėti apie patriotiškumą detektyvuose. Ši tema neatrodo akivaizdi iš pirmo žvilgsnio, nes patriotiškumas – tikrai ne tas kriterijus, pagal kurį vertintume detektyvo kokybę. Ir vis dėlto pasirodo, kad kalbėti yra apie ką: aptarę jau esamus lietuviškus detektyvus, vienaip ar kitaip susijusius su patriotizmo sąvoka, laidos vedėjai su džiaugsmu pristato dar vieną – Tomo Valiūno „Sąmokslą karalių mieste“, kurio istorinė aplinka, realūs ir išgalvoti herojai bei gyvas siužetas su netikėtais posūkiais tampa labai sėkmingu esamo korpuso papildymu.
Rekomendacijos: Bernardo Gailiaus „Kraujo kvapas“, Manto Adomėno „Moneta ir labirintas“, Tomo Valiūno „Sąmokslas karalių mieste“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis baigia į dvi laidas vos tilpusį pokalbį apie artėjančius naujus 2026 metų detektyvinius serialus.

Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Netflixo „Kaip iš Belfasto patekti į dangų“ (How to get to Heaven from Belfast) jau parodyti ir laidos vedėjai galėjo jį pagirti ir be išlygų rekomenduoti klausytojams.

Kitų serialų intrigos ir žiūrėjimo džiaugsmo potencialą galima tik prognozuoti, ir laidoje išsakytos prognozės pasitvirtins (arba nepasitvirtins) jau greitai: tiesiog poryt, kovo 4 d. bus parodytos visos aštuonios režisieriaus Guy Ritchie „Jaunas Šerlokas“ (Young Sherlock), kovo 11 d. bus paleistas serialas „Scarpetta“ apie patologoanatomę Kei Skarpetą, be galo populiarių Patricios Cornwell detektyvų serijos heroję, kurią vaidina Nicole Kidman, o kovo 26 d. taps švente (ar netaps) Jo Nesbo gerbėjams – tą dieną pasirodys serialas „Jo Nesbo’s Detective Hole“.

Laidoje taip aptariami keli serialai be tikslių premjeros datų („Kill Jackie“ su Catherine Zeta-Jones, „Berlin Noir“ su Jacku Lowdenu) ir keli senų serialų nauji sezonai.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ vedėjai, pradžioje šiek tiek pasiaiškinę, ar siūlyti skaitymo rekomendacijas ir girtis yra kiekvienos laidos elementai (ir sutarę, kad vis dėlto taip), primena apie kasmetinę skaitytojų, leidėjų ir visų geros valios žmonių šventę – knygų mugę. Todėl laidoje bus aptariamos kelios mugei skirtos leidybinės naujienos: laidos vedėjų dar prieš dvejus metus aptartas ir rekomenduotas japonų rašytojos Asako Youzuki pusiau-detektyvas „Sviestas“, kuris ką tik pasirodė lietuviškai, naujas Kristinos Olsson detektyvų serijos apie Augustą Strindbergą (ne tą) romanas „Inkaras“, o taip pat dvi lietuviškos detektyvų žanro naujienos – Justino Žilinsko „Tylenė“ ir Dovilės Štuikienės „Klasiokai“. Visos šios knygos ir bus šios laidos rekomendacijos.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį laidos „Nenušaunami siužetai“ vedėjai ketina užsiimti nelabai sau įprastu darbu – būrimu. Sunku kitaip pavadinti tą užsiėmimą, kai pasiėmus būsimų, 2026 m. numatytų parodyti serialų reklaminę medžiagą stengiamasi nuspėti, kuriuos iš serialų gali būti verta žiūrėti, o kurių – visiškai neverta. Laidos vedėjų pateisinimui galima pasakyti, kad jie stengiasi remtis ne vien tik gražia ir viliojančia informacija, kurią pateikia serialų viešųjų ryšių atstovai, o ir savo patirtimi visose kitose gyvenimo srityse. Tarp kitko, serialų šiems metams tikrai numatyta daug, todėl šioje laidoje Rasa ir Ernestas kalbės tik apie visiškai naujus (tai yra, neminės jau esamų serialų naujų sezonų) ir (iš pagarbos detektyvų tėvynei) tik apie serialus, kuriuos siūlo britų televizija, na ir, savaime aišku, minės tuos, kurie jiems patiems atrodo būsiantys verti dėmesio. O teisūs jie buvo ar ne – paaiškės vėliau, kai serialus bus galima pažiūrėti ir pasitikrinti būrimo rezultatus.
Rekomendacijas siūlome atsargiai, bet iš galbūt vertų dėmesio serialų siūlytume pasižymėti tokius: BBC serialai „Mint“ („Mintai“?), „The Detection Club“ („Detektyvų klubas“), „Betrayal“ („Išdavystė“), „Endless Night“ („Begalinė naktis“), „The Marble Hall Murders“ („Marmuro salės žmogžudystės“), „The Hairdresser Mysteries“ („Kirpėjos paslaptys“), „The Dark“ („Tamsa“), „Hunting Alice Bell“ („Ieškoti Alisos Bel“).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Seniai laukę „Netflix“ žadėtos Agathos Christie trilerio „Septynių laikrodžių paslaptis“ ekranizacijos, laidos vedėjai ją beveik iškart pažiūrėjo ir nutarė aptarimui paskirti visą laidą. Tikrai ne todėl, kad tai būtų geriausias Christie kūrinys – priešingai, jis rimtas konkurentas į blogiausius, - ir ne todėl, kad jo ekranizacija būtų koks nors naujas žodis detektyvinių mini serialų istorijoje: Christie ekranizacijų istorijoje būta dar ne to. Vis dėlto atsirado pakankamai priežasčių, dėl kurių šį serialą, scenaristo Chriso Chibnallo iš trilerio sumaniai paverstą šnipų istorija, pažiūrėti ir aptarti verta.
Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis kalbasi apie seklių – išgalvotų, detektyvinių seklių – charakterius. Laidos vedėjai juos suklasifikuoja – nuo bjauraus iki „nors prie žaizdos dėk“ ir nusprendžia teoretizavimą iliustruoti apynaujo kanadietiško serialo „Žmogžudystė miestelyje“ (A Murder in a Small Town) analize.

Tai padarius laidos vedėjai suformavo hipotezę, kad kanadietiškų detektyvų autoriai suteikia ekstremaliai pozityvius charakterius ir, turbūt kitaip elgtis nemoka, šią išvadą parėmė pavyzdžiais iš serialų „Three Pines“, „Private Eyes“ ir „Murdoch Mysteries“.

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis supasi vertinimų sūpuoklėse. Iš pradžių laidos vedėjai, aptardami naują sąlyginai naują, 2025 m. lapkritį parodytą angliškai amerikietišką serialą „Maigret“, deklaruoja, kad jiems nepatinka nei komisaras Megre, nei Žoržo Simenono kūryba. Pasibaigus aptarimui, abu vedėjai prisipažįsta, kad jiems vis tik patinka ir Megre, ir Žoržo Simenono detektyviniai romanai.

Ir viskas pasikartoja kalbant apie antrą laidoje analizuojamą detektyvinį serialą „Down Cemetery Road“, sukurtą pagal debiutinį Micko Herrono romaną. „Nenšaunamuose siužetuose“ vėlesni rašytojo romanai ir jų serialinė ekranizacija „Lėti arkliai“ yra nuolat giriami, bet šį kartą naujasis serialas jokių pagyrimų nesulaukia.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Šį pirmadienį „Nenušaunamų siužetų“ laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis toliau puoselėja prieš kelis mėnesius įkurtą britų rašytojos Janice Hallett kultą bei aptaria, kaip sekasi ją garbinti, kaip vyksta kulto narių verbavimas ir padėlios ateities planus.

Taip pat, be abejo, aptaria naujausią Janice Hallett detektyvą „The Killer Question“ (‚Lemiamas klausimas“), kuriame sąmokslai, intrigos ir žmogžudystės vyksta žaidžiant nekalčiausius, atrodytų, žaidimus – protmūšius kaimo aludėje.


Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.

Laidos vedėjai Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis atlieka kasmetinį tradicinį ritualą – Rasa pasakoja apie savo perskaitytus japoniškus detektyvus, o Ernestas aikčioja iš nuostabos.

Laidoje aptartos trys knygos su keturiais detektyvais: debiutinis Masateru Konishi romanas „Mano senelis, didysis detektyvas“ (My Grandfather, The Master Detective), kuriame labai svarbią vietą užima angliški aukso amžiaus detektyvai; japonų detektyvo klasiko Seishi Yokomizo dvi apysakos vienoje knygoje - „Žmogžudystė Juodosios katės kavinėje“ ir „Kodėl sugirgždėjo šulinio ratas?“, du niūrūs, pikta lemiantys tekstai ir šiemet į anglų kalbą išverstas Shotaro Ikenami istorinis romanas „Samurajai detektyvai“ (1973 m.).

Ved. Rasa Drazdauskienė ir Ernestas Parulskis.