Lietuva ir JAV mini diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį. Kaip JAV reagavo į jaunos valstybės geopolitinius iššūkius tarpukariu ir kokia buvo jos pozicija svarbiausiais Lietuvai klausimais? Kuo mes galėjome anuomet būti naudingi Amerikai ir koks buvo jos vaidmuo okupuotos Lietuvos „laisvės byloje“? Nuo nepriklausomybės pripažinimo 1922 m. iki bendradarbiavimo XXI amžiuje.

Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikė dr. Inga Zakšauskienė ir VDU istorikas prof. Juozas Skirius.

Ved. Rimas Bružas

Lietuvoje gyvenančių karaimų istorija mūsų šalyje ne daug trumpesnė už sostinės Vilniaus gyvavimą ir trunka jau 625 metus. Koks buvo karaimų gyvenimas tarpukariu okupuotame Vilniaus krašte, kaip jie sutiko sostinės prijungimą prie Lietuvos aneksijos išvakarėse ir kaip šiai bendruomenei pavyko išsaugoti identitetą sovietmečiu? Unikali karaimų kalbos istorija, religija ir persekiojantys stereotipai. Apie tai pokalbis su diplomate, vertėja, ir žurnaliste dr. Halina Kobeckaite.

Ved. Rimas Bružas

Tarpukaris – tautinių valstybių Europoje kūrimosi metas. Baltarusams įkurtos nuosavos valstybės išsaugoti nepavyko ir Baltarusijos Liaudies Respublika, išslaikiusi vos pusmetį, buvo inkorporuota į TSRS sudėtį. Kitoms tautoms kuriant savo valstybes, baltarusiai buvo verčiami atsisakyti savo kabos ir tradicijų. Ar šiandieninė situacija Baltarusijoje yra istorinių traumų rezultatas? Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikas doc.Algimantas Kasparavičius.


Ved. Rimas Bružas

Nusikaltimai ir aukšiausia bausmė tarpukario Lietuvoje. Už kokias veikas skiriama ir ar nusikaltėlis galėjo tikėtis malonės. Kaip vykdavo sunkių nusikaltimų teismo procesai ir kokiais atvejais mirties nuosprendis buvo neišvengiamas?
Laidoje dalyvauja Lietuvcos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotoja ir Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narė, istorikė Sigita Černevičiūtė.



Ved. Rimas Bružas

Sąjūdžio metais pirmą kartą išleisti tarpukario URM ministro Juozo Urbšio atsiminimai sugriovė sovietų sukurtą mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS ir padėjo visuomenei patikėti artėjančia nepriklausomybe. Praėjus trims dešimtmečiams, aptikti kadaise dingę ir iki šiol nematyti J. Urbšio atsiminimų rankraščio puslapiai, papildantys žinias apie Lietuvai lemtingus 1939–1940 metus. Apie juos pokalbis su istoriku dr. Ignu Kapleriu.

Ved. Rimas Bružas

Nepaisant persekiojimų ir represijų, sovietinis lageris nebuvo stabilus. Vienoje ar kitoje vietoje vis įsiplieksdavo disidentiniai judėjimai, suaktyvėdavo pogrindinė veikla ar net aktyvi konfrontacija. Pasiramščiuodama teroru, prievarta ir baime, nusinešusi milijonus gyvybių ir dar daugiau sudaužytų likimų, prieš 30 metų griuvo Sovietų Sąjunga. Kokios aplinkybės lėmė, kad represinis režimas 1991-ųjų pabaigoje nesuvaldė griūties ir galutinai žlugo? Apie tai pokalbis su VU Istorijos fakulteto docentu dr. Algirdu Jakubčioniu.

Ved. Rimas Bružas

Kinas į Lietuvą atvyko kartu su modernybės epocha, o pirmosios kino kronikos mus pasiekia jau nuo XX a. pradžios. Kinematografui buvo prognozuojama puiki ateitis, tačiau kinas neišvengė konservatyviosios visuomenės pasipriešinimo, kritikos ir net baisių kaltinimų. Kaip buvo filmuojami pirmieji kadrai, kas buvo jų autoriai ir žiūrovai bei kaip kinas susijęs su šalies elektrifikacija?

Apie tai pokalbis su VU komunikacijos fakulteto docentu, menotyros mokslų dr. Juozapu Blažiūnu.

Ved. Rimas Bružas

Ar iš tikrųjų „prie Smetonos" gyventi buvo saugiau ir nusikaltimų beveik nebuvo? Mitai apie tobulą visuomenę ir kokia buvo kriminogeninė situacija Lietuvoje prieš 100 metų, kokie buvo nusikaltimai ir bausmės už juos pokalbyje su istoriku Barnardu Gailiumi.

Ved. Rimas Bružas

Tikriausiai istorikai vieningai nesutartų, kurie asmenys istorijoje svarbiausi, bet susidaro įspūdis, jog dažnai tai – ryškūs profesionalai, kurių palikimas greičiausiai nėra iki galo įvertintas istorinėje atmintyje. Vienas tokių – Mykolas Sleževičius, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo ištakų, vadovavęs net keliems tarpukario ministrų kabinetams, dirbęs Seime ir užsienio reikalų ministru, o po 1926 m. perversmo atsidūręs opozicijoje. Apie politiką, atsisakiusį tapti diktatoriumi, pokalbis su istoriku Mindaugu Tamošaičiu.

Ved. Rimas Bružas

1918 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas Tilžės aktas, kuriuo aktyvieji Prūsijos lietuviai pasisakė už Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios. Tačiau ar tai buvo Prūsų Lietuvos tautinė tarybos valia, atliepianti visų lietuvininkų valią, ar sumanus Lietuvos politikų manevras pasinaudoti pokario suirute Europoje ir prisijungti naujas teritorijas?

Pokalbis apie Tilžės aktą su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorike doc. Silva Pocyte.

Ved. Rimas Bružas