Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą.
Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas.

Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje.
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus.

Ved. Rimas Bružas

Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.
Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS vertėjas į lietuvių kalbą Ričardas Jaramičius.

Ved. Rimas Bružas

Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai.
Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas?
Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.
Ved. Rimas Bružas

Ar posakis „Esame tai, ką valgome“ tinka istorijai ir ką istorija žino apie tai, ką valgėme prieš šimtus metų ir dar seniau. Jei mes paragautume jų, o jie mūsų maisto – kas labiau nustebtų? Apie maisto istoriją su VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Rimvydu Laužiku.
Ved. Rimas Bružas

1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. Lygiai prieš 105-erius metus padėtas kertinis Lietuvos kariuomenės akmuo. Vyko Nepriklausomybės karas ir ginkluotosios pajėgos kūrėsi mūšio lauke. Kokie reikalavimai buvo keliami kariams praėjusiame amžiuje ir ar kario profesija šiandien taip pat reiškia ypatingą statusą visuomenėje?
Laidoje dalyvauja karo istorikas Valdas Rakutis.

Ved. Rimas Bružas

Šiandieniniame pasaulyje nėra paprasta sugalvoti kasdieniškesnį daiktą už automobilį, o dažnas be jo vargiai išsiverstų. Tai ne vien transporto priemonė, pasitaiko, jog automobilis tampa jo sąvininko įvaizdžio ar statuso dalimi. Koks buvo lietuvių santykis su mašinomis tarpukariu? Kokie automobiliai važinėjo Lietuvos keliais prieš 100 metų ir kodėl kurą skiesdavo spiritu?
Laidoje dalyvauja retro automobilių ekspertas Povilas Eitutis.

Ved. Rimas Bružas

Prieš 105 metus, 1918 m. lapkričio 11 d. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Didžiuoju karu vadintas globalus konfliktas nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė senojo žemyno geopolitinį žemėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas. Imperijų griuvėsiuose mažosios Europos tautos gavo šansą realizuoti savo valstybingumą. Tuo tarpu šiandienines turbulencijas kai kas laiko Trečiojo pasaulinio karo pranašais ir šiuose kontekstuose vis dažniau minimas pirmasis XX a. karas.
Istorinės paralelės ir veidrodiniai jų atspindžiai su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.

Ved. Rimas Bružas

Sulig sovietų armijos įžengimu į Lietuvą, šalyje prasidėjo destruktyvūs procesai, kurių metu naikinta tarpukario Lietuvos visuomenės struktūra. Kaimo vietovėse šio proceso ašimi tapo kolektyvinių ūkių, arba kolchozų, kūrimas. Sovietinėje utopijoje kaimo gyventojai užėmė žemiausią vietą visuomenės hierarchijoje – ūkininkai ir valstiečiai sovietizacijos sąlygomis tapo kolchoznikais. Apie kolchozų visuomenės sukūrimą – su istoriku Antanu Terlecku.
Ved. Rimas Bružas

Karuose ir ginkluotuose konfliktuose iki šiol labiausiai nukenčia civiliai. Konfrontuojančioms pusėms atsidūrus priešo teritorijoje neretai niekuo dėtų žmonių aukų išvengti nepavyksta. Istorija liudija, jog siekiant įbauginimo ar keršto, tyčiniai taikių gyventojų žudymo atvejai nėra reti. Dar dažniau pasitaiko, jog planuojant karinius veiksmus, civilių gyvenamosios zonos tapo taikiniais. Konfliktų istorija ir karo teisė su karo istoriku Karoliu Zikaru ir MRU prof. Justinu Žilinsku.

Ved. Rimas Bružas