Šventiniai pokalbiai. Kodėl aktoriaus profesiją renkasi gražūs žmonės? Gal kad turi galimybę ir drąsos išvaidinti visą save ir kitus?
Studijoje aktorė Nijolė Narmontaitė – kalbame apie aktoriaus profesiją ir pristatome knygą „Aktoriai, režisieriai ir studentai: ko nematė žiūrovai? Knyga Nr.2“

Šventiniai pokalbiai.„Tai yra kontaktas: ištirpsta laikas ir ištirpsta „aš“, kuris jaučia, mato, aš, atrodo, ir tampu vandenynu, ir tas laikas, ir žvaigždės, gyvenimas atrodo ne aš ir gyvenimas – o aš ir esu tas gyvenimas.“ Verslo konsultanto, režisieriaus Olego Kovrikovo patirtis.
„Dvasia mumyse yra gyva energija, gyva jėga, jinai nori reikštis, tai ji sužadina mumyse gabumus, proto galias, mūsų raumenis ir visa tai ima veikti, ir mes žiūrim, kaip lengvai mums viskas sekasi. Kodėl? O todėl, kad dvasia tai daro per mus,“ – pokalbis su fotomenininku Algirdu Šeškumi.

Išbandymas tyla ir ...tylos palaima. Pristatome Saros Maitland knygą „Tylos knyga“. Tylos fenomeną vertina klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė, patirtimi dalinasi dizaineris, Akrobatinio skraidymo mokyklos vadovas, Pasaulinio akrobatinio skraidymo čempionas Žilvinas Lidžius.
Ką simbolizuoja Kūčių stalo valgiai? Eglė Plioplienė ant šventinio stalo regi mūsų kultūros Gyvybės medį, o jei pasigilintume – ir... moralės kodeksą. Pokalbis su etnologe.

Kas daro šventę švente?
Linksmas ir šmaikštus, geras ir pozityvus – taip apibūdinčiau Arvydą Bagdoną – dailininką, Kalėdų senelį. Pokalbis su juo.
„Mes esame spalvos, kurias pasirenkame ir šios spalvos atspindi tikruosius mūsų esybės poreikius,“ – mėgo kartoti Vicky Wall, farmacininkė prikėlusi senąją tradiciją šiuolaikiniam žmogui. Apie spalvų terapiją pasakoja Auro – Somos konsultantė Ana Zlotkovska.

„Prisijaukinant Vilnių.“„Tokie miestai kaip Vilnius nyksta nepatirdami meilės. Jie jaučia, ar su jais nuoširdžiai kalbamasi, ar bendraujama. Jiems reikia ne žvitrių verslininko akučių už brangaus automobilio stiklo.. Mėgėjiškos nuotraukos kaip sugebėdamos pasakoja savas istorijas, vos vienur kitur atsiliepdamos į pasakojimus, per žmones ir situacijas įvairiai – kartais tik mažu kampeliu – susijusios su Vilniumi“. Edmundo Gedgaudo knygą pristatome kartu su dailininke Arūne Tornau. Skamba knygos tekstų fragmentai.

Ne tik perskaityti, bet ir patirti.
„Aš bandau priimti viską, ką man gyvenimas duoda. Dieve, galėtum sakyti, nu kokia aš pavargus, atsibodo viskas, tikrai yra labai sunkių situacijų, bet tu suvoki,, kad priimdamas įgauni žymiai daugiau jėgų būti,“ – sako Goda Gudienė. „Kai ką, ką Echkartas Tolle kalba, atpažįsti savo gyvenime, tada susidomi, “– priduria Godos vyras Mindaugas Gudas. Laima Gudžinskienė
apibendrina Echkarto Tolle knygų „Šios akimirkos jėga“ ir „Naujoji žemė“ išskirtinumą iš kitų tokio žanro knygų, ji teigia, jog Echkartą Tolle įsivaizduoja kaip dvasinį trenerį.
Dailininko Džeimso Ensoro muziejus Ostendėje (Belgija). Arūnės Tornau pasakojimas.

"Paslaptingasis Egiptas: gidės užrašai". Kodėl rašėte knygą apie Egiptą, kai jų tiek daug jau parašyta? – klausiu Angeliną Zaleckaitę: „dirbau Egipte nuo 2004 metų, labai myliu tą šalį, atvažiavau ją užkariauti, suprasti ir man pavyko: svetimų kraštų nebūna, būna kartais keliautojas svetimas, ta knyga yra tam, kad keliautojas Egipte nesijaustų svetimas. Pokalbis su gide.
Ved. Violeta Melnikienė.

Kryptis – visada aukštyn.
Svetlanos Barkauskas knyga „Septynios Vytauto Barkausko simfonijos: žmogus, pasaulis, žingsniai.“ tapo proga susitikti su kompozitoriumi.
„Šioje knygoj pagrindinis veikėjas vis dėlto yra ne kompozitorius, bet muzika. Per muziką išryškėja ir autoriaus asmenybė, bet koks žmonijos kūrinys, ar tai būtų literatūra, ar muzika, ar tapyba tai visuomet yra autoportretas“, – sako muzikologė Svetlana Barkauskas.
„Kryptis visada aukštyn – į saulę, į transcendentinę erdvę, nuo de profundis iki excelsis, nes tikiu Dievą ir manau, kad dangų ar pragarą žmogus gali susikurti būdamas čia, šitoje žemėje. Išpažįstu grožį ir gėrį, meno dvasingumą, į tai orientuojuosi – menininkas turėtų būti idealistas,“ – teigia kompozitorius Vytautas Barkauskas.

Kam reikalingi šamanai šiandien, kai yra daug gydytojų, psichoterapeutų, ar jie blogai dirba? Kodėl mes apskritai kalbame apie šamanus? Kartu su klinikine psichologe Aiste Diržyte kalbiname Tatjaną Kobežikovą– šamanę iš Chakasijos Respublikos.
Tobulėti galima ir pačiam, kaip? Pokalbis su psichoterapeute Genovaite Bončkute tik ką sugrįžusia iš piligriminio kelio Santjago de Kompostela. Domiuosi, kokios jos patirtys?

Emocijų karnavalas.
Kiek mes dėmesio skiriame emociniam lavinimui? „Daug dėmesio skiriame intelektualiam lavinimui, bet emociniam, empatijos ugdymui beveik neskiriame jokio,“– sako Vaikų žaidimo mokyklos direktorė Ana Zlotkovska ir priduria: „trūksta žaidimo, lengvumo mokykloje – laiko kūrybiškumui nebelieka“.
„Garsas yra energija, ji paliečia kiekvieną mūsų kūno ląstelę, jos paveikta ji tampa judresnė, gyvybingesnė, pati išsivalo ir susikuria apsaugą,“ – apie gydymą garsu, dainavimu sako šamanas Nikolajus Oržakas iš Tuvos. Kalbianme jį kartu su Nikolajaus mokiniu Olegu Kovrikovu.