Ko tyli istorikai?

Masinė kapavietė Tuskulėnuose, Vilniuje, yra viena iš vietų Lietuvoje liudijančių totalitarinių režimų nusikaltimus. Čia sovietai užkasdavo 1945-1947 metais (kita versija 1944-1947 m.) mirties bausme nuteistus ir MGB vidaus kalėjime sušaudytus kalinius. Visgi, tokia dažnai pateikiama informacija turi daug spragų. Tą rodo naujausi palaikų tyrimai: masinėje kapavietė užkasti žmonės ir be šautinių žaizdų, t.y. matyt atvežti iš kovos lauko arba su netipiniais tokiam egzekucijos būdui sužalojimais, kurie liudija apie žiaurumus prieš egzekuciją. Ką pasakoja kaulai apie sovietų nusikaltimus? Kaip tai tiriama? Kokie iššūkiai ir sunkumai? Bei ką jau galima pasakyti apie masinę kapavietę ir joje esančius palaikus. Apie tai pakalbėjome su VU IF doktorante Jovita Kadikinaite-Micke.

Laida kuria ir veda du Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojai Antanas Terleckas ir Marius Ėmužis.

Jau kuris laikas girdime apie Vytauto Didžiojo palaikų paiešką. Apie tai daug pasakyta ir pakalbėta (šiek tiek pakalbėjome ir mes), todėl nusprendėme pakalbėti plačiau - o kur palaidoti kiti LDK ir ATR valdovai, kur jie mirė, kaip buvo laidojami, kokios tos laidotuvės buvo? Visą tai mums aptarti padėjo VU istorijos fakulteto dėstytojas dr. Antanas Petrilionis.

Laida kuria ir veda du Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojai Antanas Terleckas ir Marius Ėmužis.

Su prof. Nerijumi Šepečiu pakalbėjome apie Molotovo-Ribentropo paktą, jo pasirašymo aplinkybes, vertinimus, problematiką. Nerijus 2006 m. išleido knygą "Molotovo-Ribentropo paktas ir Lietuva", kurioje šią problemą nagrinėjo itin išsamiai. Nepaisant praėjusių 20 metų, knyga nepaseno, o apie tai kas pasikeitė Nerijus papasakojo pačioje pradžioje.

Laida kuria ir veda du Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojai Antanas Terleckas ir Marius Ėmužis.

Pokalbis apie antisovietinį rezistentą Antaną Terlecką. Pakalbėjome apie tai kaip Terleckas suvokė savo veiklos prasmę, ką tai reiškė šeimai, kodėl 5 deš. pabaigoje jis stojo į komjaunimą, kodėl paskui iš jo buvo išmestas, apie tris kalinimus ir gyvenimą lageriuose/kalėjimuose. Jautrus, įdomus, artimas, bet tuo pačiu ir distanciją išlaikantis istoriko Antano Terlecko pasakojimas apie rezistentą Antaną Terlecką.

Laida kuria ir veda du Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojai Antanas Terleckas ir Marius Ėmužis.

Tie kas bent kažką girdėjo apie komunistinę Rytų Vidurio Europą Šaltojo karo metais, tikrai bus girdėję apie 1956 m. Vengrijos revoliuciją ir apie 1968 m. Prahos pavasarį ir invaziją į Čekoslovakiją. Visgi, dažnai nežinoma ar pamirštama, kad pati neramiausia ar triukšmingiausia socialistinio bloko šalis buvo Lenkija. Šiame pokalbyje nagrinėjame Rytų Vidurio Europos sociopolitinį peizažą ir, žinoma, Lenkiją: ar visą regioną galima laikyti vienodai valdytu ir vienodai besivysčiusiu? Kuo Lenkija skyrėsi nuo Sovietų Sąjungos ir okupuotos Lietuvos? Kodėl Lenkija įtakojo Vengrijos revoliuciją? Kodėl lenkai vis sukildavo prieš savo valdžią? Kodėl skirtingai nei Čekoslovakijoje ar Vengrijoje, sovietai į Lenkiją neįsiveržė? Šie ir kiti klausimai - šioje laidoje.

Laida kuria ir veda du Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytojai Antanas Terleckas ir Marius Ėmužis.

VU istorijos fakultete apgintame magistro darbe Nojus Kiznis tyrė 90-ųjų individualių namų, dažnai vadinamų “kolūkiniu baroku”, statybą. Dažnai ši tema ir ši architektūra išjuokiama, jau vien pasakius terminą pasirodo šypsena. Bet ką galima pasakyti apie tai be juokų: ką tie pastatai pasako apie to meto visuomenę, kodėl jie buvo statomi, ką apskritai apibrėžia terminas „kolūkinis barokas“ ir ar jis yra tinkamas? Šie ir kiti klausimai – laidoje.

Temos išplėtimui rekomenduojame Nojaus tyrimus:

Nojaus Kiznio paskaita “Svajonė ir statusas: individualus namas kaip žmogaus susikurtas mikropasaulis XX a. 9-10 deš. Lietuvoje” https://www.youtube.com/watch?v=FGQ5DNDHB2k

Nojus Kiznis Individuali statyba sovietų Lietuvoje: Trijų Kauno namų atvejis, Naujasis Židinys-Aidai, 2022 Nr. 3 https://nzidinys.lt/project/2022-nr-3/

Nojus Kiznis. Prestižinio kvartalo sovietiniame Antakalnyje susiformavimas: Keturių Vilniaus namų atvejis, Naujasis Židinys-Aidai, 2022 Nr. 4 https://nzidinys.lt/project/2022-nr-4/

Neretas gali nustebti, kad turimi Balio Sruogos knygos “Dievų miškas” teksto leidimai nėra visiškai autentiškas rašytojo parašytas ir leidyklai 1945 m. įteiktas tekstas. Laidoje su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Neringa Markevičiene ir Profesorių namo parodų ir ekskursijų kuratore Migle Baltrukevičiene pasikalbėjome apie Balį Sruogą, knygą “Dievų miškas” apie jos redagavimą, negailestingą cenzūravimą ir kitus dalykus.

Paroda “Kodėl išbraukta” https://www.vilniusliterature.lt/profesoriu-namas/ekskursija-po-paroda-kodel-isbraukta/

Neringos knyga: Neringa Markevičienė, “Balio Sruogos kūrinio „Dievų miškas“ rašymo ir redagavimo istorija”, Vilnius, 2014.

Neringos Markevičienės kuruojamas internetinis Sruogos laiškų archyvas: https://www.sruoga.flf.vu.lt/

Naujausiame žurnalo "Metai" numeryje yra publikuojamas interviu su Neringa. https://www.zurnalasmetai.lt/2026-2/2026-2/

Partizanas Vytautas Gužas-Kardas – vienas iš aštuonių 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė, Istorinių programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari išanalizavo Gužo-Kardo istoriją ir ją aprašė straipsnyje (nuorodoje). Be prieškario, partizaninės kovos Ramona analizavo ir aprašė iki šiol menkai žinotą Vytauto Gužo veiklą 1941 m. vasarą. Pasikvietėme Ramoną ilgam ir nuodugniam pokalbiui. Daug kur tikrai leidomės į detales, kurios gal bus sunkiai klausomos (todėl rekomenduojame perskaityti ir straipsnį), bet yra labai svarbios narpliojant sudėtingus šaltinius.

Straipsnis: https://www.zurnalai.vu.lt/gr/lt/article/view/44636

Prieš dvejus metus su Rūta kalbėjome apie jos vaikystę, Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, jos tetą rezistentę Jadvygą Bieliauskienę, sausio 13-ąją. Tuomet nespėjome pakalbėti kitomis įdomiomis temomis, todėl susėdome pratęsti. Šį kartą daugiausiai kalbėjome apie Sąjūdį ir Rūtos vaidmenį jame. Apie Sąjūdį visada girdime iš jo lyderių ir labai retai iš kitų Sąjūdžiui artimų žmonių, bendradarbių ir palaikytojų. Rūta Tumėnaitė yra žurnalo Naujasis Židinys-Aidai vyr. redaktoriaus pavaduotoja ir Mažosios Studijos radijo programos redaktorė ir siela.

Bibliotekos po okupacijos buvo išvalytos, bibliotekų tinklas padidintas, o ideologizuotos knygos buvo tiesiog stumiamos skaitytojui. Dalis literatūros buvo uždrausta ir pateko į spec. fondus, kuriuose lankytis teisę turėjo tik tyrėjai. Apie visą tai (ir dar daugiau) pasikalbėjome su Vilniaus universiteto istorijos fakulteto doktorante ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiaja tyrėja Agne Suchodolskyte