Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.

Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.

„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.

„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.

„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.

Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?

„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.

Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė